Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiųjų nepilnamečių atstovo Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų administracijos atstovui Petrui Tverijonui,

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1974 . lapkričio 13 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis R. M. ūkininko ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 2 dalį,

L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1976 m. birželio 19 d. Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, neištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. N. 2014 m. sausio 9 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka pastūmė savo nepilnametę dukrą R. N., kuri trenkėsi į kriauklę, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis K. N. 2014 m. sausio 9 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo savo nepilnametę dukrą R. N., grasindamas žodžiu susprogdinti šeimos namus, sakydamas „aš čia viską susprogdinsiu“, „išdaužysiu jus visus“, pamatysit kaip atsiimsit“ ir grasino nužudyti savo mažametę dukrą R. N., sakydamas žodžius „dreba rankos, kaip noriu tave užmušti“, taip sudarė nukentėjusiosioms R. N. ir R. N. pakankamą pagrindą manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti.

Be to, kaltinamasis K. N. 2014 m. sausio 9 d. 21 val. 30 min (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė į šoną savo mažamečiui sūnui O. N., gimusiam 2006 m., tuo sukeldamas nukentėjusiajam O. N. fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. L. 2014 m. sausio 8 d. apie 23-24 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini), L. M. namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį ir spyrė vieną kartą į šoną savo mažametei dukrai R. N., gimusiai 2001 m., tuo sukeldama nukentėjusiajai R. N. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamoji L. L. 2014 m. sausio 9 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), namuose, grasino nužudyti savo dukrą R. N. sakydama žodžius „nenurimsiu, kol tu būsi gyva“, taip sudarė nukentėjusiajai R. N. pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis 2014 m. pradžioje sistemingai girtuokliavo, nuolat būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl kai kurių įvykių, aplinkybių neprisimena. Po konflikto su vaikais dėl namuose keliamo triukšmo, jis ranka pastūmęs dukrą Rasmą, kuri atsitrenkė į spintą. Kad ją būtų pastūmęs virtuvėje, po ko ji atsitrenkusi į kriauklę, neprisimena, tačiau neneigia, kad taip galėjo būti. Kiek jis prisimena, Osvaldui jis taip pat nespyrė, o ranka jį pastūmė, Osvaldas buvo nugriuvęs ant lovos, kad būtų jis iškritęs iš lovos, neprisimena. Nužudyti ar sužaloti savo vaikų jis neketinęs, galėjo būti, kad grasinančio pobūdžio žodžius vaikams girdint jis išsakė būdamas įpykęs, norėdamas juos tik pagąsdinti. Dėl savo veiksmų galisi ir pergyvena, pripažįsta, kad jo neteisėtam elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, su vaikais susitaikė, juos dažnai aplanko Vijurkų vaikų globos namuose.

Kaltinamoji L. L. kalta iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad dukrai Ramintai ranka sudavė į galvos sritį, nes buvo supykusi, kad Raminta, neatsiklaususi iš jos paėmė 10 litų. Kiek ji prisimena, Ramintai ji nespyrė, tačiau sutinka, kad dukra pasakoja tiesą, todėl prisipažįsta kalta. Sakydama Rasmai grasinančius žodžius jos neketino nei sužaloti, nei nužudyti, taip pasakė, nes buvo susipykusi su Rasma.

Kaltinamųjų K. N. ir L. L. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji R. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2014 metų sausio 9 d. tėvai girtuokliavo pas L. M.. Grįžusi namo sesuo Raminta pasakiusi jai, kad mama ją apkaltino dėl dingusių 10 Lt, trenkė į kairę akį kumščiu ir du kartus spyrė į šlaunį. Sesuo buvo nusiverkusi, ji matė sesers patinusią akį. Apie 24 val. į namus grįžo tėvas, kuris nuolat vaikščiojo parūkyti, o ji vis saugojo, kad jis rūkydamas neuždegtų namų. Kai tėvas pasakė, kad eina mamos parsivaryti, ji jam neleido išteiti, tuomet tėvas, rūkydamas virtuvėje, pastūmė ją ir ji atsitrenkė į kriauklę, tačiau nesusižalojo, skausmą jautė gal 15 minučių, ryte nebeskaudėjo. Taip pat ji prisimena, kad tą dieną, kai į jų namus buvo atvykusi socialinė darbuotoja Nemira, vakare tėvai į namus grįžo girti, nuėjo miegoti. Apie 21.30 val. abu atsikėlė, tėtis buvo nervingas, prašė pagarsinti televizorių, nes visi žiūrėjo serialą. Osvaldas gulėjo ant lovos, šalia tėvo, judėjo, todėl tėvas spyrė atbula koja, Osvaldas iškrito iš lovos ir pradėjo verkti. Kur įspyrė, ji nematė. Po to tėvas paprašė įjungti kompiuterį, norėjo pažiūrėti to serialo pakartojimą. Sesuo Karolina pasakė, kad dar neįkeltas. Tada tėvas pradėjo grasinti, kad išsprogdins, išdaužys, nes čia jo elektra, kad jis už ją moka. Ji tai įrašė į savo telefoną ir pasakė, kad parodys socialinei darbuotojai, tėvas pasakė, kad jai pačiai bus blogai, kad jis atsiims. Tėvas buvo dar apsvaigęs nuo alkoholio, girtas jis būna agresyvus, gali imtis tokių veiksmų, todėl ji tikrai išsigando. Jis yra anksčiau sudavęs mamai, norėdamas pagąsdinti, atsuko dujų čiaupą. Sesuo Raminta jai pasakė, kad bijo būti namuose, ji išsigando ir paslėpė visus peilius. Kažkuris iš tėvų, žiūrint televizorių pasakė, kad „nenurimsiu, kol tu būsi gyva". Kuris tai pasakė, neprisimena. Ji paskambino iš savo telefono į policiją, po to laukė lauke, nes bijojo būti viduje. Atvykus policijai tėvas rėkavo, gynėsi, kad nieko nebuvo, kad jis ramus. Pareigūnai prašė nusistatyti girtumą. Tėvą išsivežė pareigūnai, o mama pabėgo, t. y. iššoko per langą. Akvilė su Karolina taip pat pabėgo, o juos tą vakarą išvežė į Vijurkų globos namus. Kai tėvas pastūmė prie kriauklės, niekas nematė, mamos nebuvo, o seserys su broliais miegojo. Kai spyrė broliui, visi buvo ir matė. Taip pat visi girdėjo, kai tėvas grasino susprogdinti, išdaužyti. Anksčiau tėvas yra sakęs, jog pirmiausia pakars mamą, o po to pats pasikars. Tėvai labai dažnai girtauja ir vaikų tinkamai neprižiūri (18-19 b. l.).

Nukentėjusioji R. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nuo Kūčių tėvai nuolat girtavo, o sesuo Rasma visais rūpinosi, ruošė valgyti. Vieną vakarą, kai ji nuėjo parsivesti mamos pas kaimynę Liną, mama ją apkaltino, kad ji paėmė 10 Lt ir Linos namuose ją sumušė. Mama buvo girta. Pirmiausia mama sudavė jai vieną kartą į kairę akį, po to spyrė į šoną vieną kartą. Neprisimena, į kurį šoną ir kiek tiksliai kartų spyrė. Šone mėlynių nebuvo, tik skaudėjo. Ji matė, kaip tėvas spyrė kitą dieną broliui Osvaldui. Kilo konfliktas dėl televizoriaus, brolis, sėdėdamas ant lovos, siūbavo, tėvas susinervino ir nuspyrė brolį nuo lovos, brolis nugriuvęs apsiverkė. Sesuo Rasma pradėjo viską, kas vyksta namuose, įrašinėti telefonu. Tėvas grasino, triukšmavo. Jis seseriai Karolinai liepė įjungti kompiuterį, nes norėjo pažiūrėti serialo pakartojimą. Sesuo pasakė, kad dar nebus įkeltas serialas į kompiuterį. Tėvas sakė, kad tai jo elektra, kad juos pasprogdins. Seseriai išėjus kviesti policijos, tėvas pasakė, kad jam net dreba rankos, kaip nori ją užmušti, nes ji esanti Rasmos charakterio. Ji bijojo, sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, laukė kol sesuo grįš su pareigūnais (29-30 b. l.).

Nukentėjusysis O. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėvas jam nėra spyręs, tik apšaukęs, pas kaimynę mama apšaukė sesę Ramintą dėl paimtų pinigų, tačiau Ramintai nesudavė (35-36 b. l.).

Liudytoja K. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nematė, kad mama būtų sudavusi Ramintai. Matė, kaip žiūrint televizijos serialą „Pasmerkti" tėvas pastūmė Osvaldą, dėl ko jis nugriuvo nuo lovos ir pradėjo verkti. Rasma pasakiusi, kad iškvies policiją, nes tėvas muša vaiką. Tėtis nekreipė dėmesio, sakė, kad jam neleidžia ramiai gyventi, kad jis pasikars. Tėvas tą dieną gėrė, buvo piktas. Mama tą vakarą Rasmai pasakė, kad „nebūsiu rami, kol tu būsi gyva". Tėvas dar sakė, kad atsuks dujas ir visus išsprogdins. Tėvai vartoja daug keiksmažodžių, tėtis neretai grasina, kad išsprogins (39-40 b. l.).

Teisme nukentėjusioji R. N. parodė, kad su tėvais ji susitaikė, tėvai jos ir kitų vaikų atsiprašė, tėvai juos lanko, jie normaliai bendrauja.

Liudytojas M. D. parodė, kad jis dažnai užsukdavo į svečius pas R. N., 2014 m. sausio 9 d. apie 20 val. taip pat buvo jos namuose. Kartu su Rasma virtuvėje ir Rasmos kambaryje buvo apie 20 min., kol atsigėrė kavos. Jokio konflikto tarp jos šeimos narių negirdėjo ir nepastebėjo, kas įvyko šiuose namuose, nežino.

Liudytoja L. M. parodė, kad gyvena kaimynystėje su L. L. ir K. N., su Loreta bendrauja, dažnai užsuka viena į kitos namus. Ji yra girdėjusi Rasmos įžeidžiančius žodžius, pasakytus motinos atžvilgiu. 2014 m. sausio 9 d. į jos namus atėjusi L. L. guodėsi dėl įvykusio konflikto tarp jos ir Rasmos. Ji pavaišinusi Loretą alumi. Vakare į jos namus atėjo Loretos dukra Raminta, apie ką jos kalbėjosi, ji negirdėjo, matė, kaip po pokalbio su mama Raminta išbėgo pro duris, L. L. minėjo, kad dukra Raminta iš jos paėmusi 10 Lt. Ar L. L. mušė savo dukrą Ramintą, nematė, jos namuose Raminta neverkė, jokių sumušimo žymių Ramintos veide ji nematė. Niekada nėra girdėjusi jokių nusiskundimų iš L. L. vaikų apie tėvų smurtavimą, grasinimus, sumuštų vaikų nėra mačiusi.

Iš telefoninių pranešimų informacijos policijos duomenų bazėje (5-9 b. l.) matyti, kad R. N. apie tėvų smurtavimą, grasinimus mobiliuoju telefonu pranešė 2014 m. sausio 9 d. 22 val. 04 min., po šio pranešimo policijos pareigūnai 2014 m. sausio 9 d. 22 val. 24 min atvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Iš alkotesterio parodymų (76 b. l.) matyti, kad 2014 m. sausio 10 d. 00 val. 16 min K. N. nustatytas 1,56 promilių girtumas.

Iš VšĮ Kelmės ligoninės informacijos (65 b. l.) matyti, kad 2014 m. sausio 10 d. 00 val. 50 min į Kelmės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo pristatyti R. N., gimusi 2001 m., ir O. N., gimęs 2006 m., gyvenantys (duomenys neskelbtini), R. N. diagnozuotas kairės kaktos sumušimas, O. N. – priekinės pilvo sienos sumušimas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (72 b. l.) nurodyta, kad R. N. kūne sužalojimų nėra, tačiau Kelmės ligoninės priėmimo skyriaus apskaitos kortelėje yra užfiksuota, jog 2014 m. sausio 10 d. 00 val. 40 min apžiūrėjus R. N., matyti nedidelis patinimas kairės kaktos pusėje, nedidelis skausmingumas palapuojant.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (75 b. l.) nurodyta, jog O. N. kūne sužalojimo žymių nėra, pilvo sienos sumušimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji K. N. ir L. L. smurtavo prieš savo vaikus – K. N. pastūmė dukrą R. N., dėl ko jis atsitrenkė į virtuvės kriauklę, spyrė koja mažamečiui O. N., L. L. sudavė smūgius mažametei dukrai R. N., dėl smurtinių veiksmų vaikai nebuvo sužaloti, tačiau neabejotinai jautė skausmą, todėl K. N. ir L. L. smurtiniai veiksmai mažamečių vaikų Ramintos ir Osvaldo atžvilgiu sudaro Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį, K. N. smurtavimas prieš R. N., kuriai įvykio metu buvo sukakę 16 metų amžiaus, - nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad abu kaltinamieji savo vaikų atžvilgiu vartojo grasinančio pobūdžio žodžius, teisme jie patvirtino, kad tai išsakė būdami įpykę ant vaikų, norėdami tik juos pagąsdinti. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nukentėjusios R. ir R. N. – nepilnametės. Kaip matyti iš jų parodymų pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir kaltinamųjų paaiškinimų teisme, grasinančio pobūdžio žodžius Rasmos atžvilgiu jos mama L. L. išsakė po įvykusio konflikto tarp tėvų ir vaikų, nepilnamečiams vaikams priekaištaujant tėvams dėl jų netinkamo elgesio ir piktnaudžiavimo alkoholiu, nepilnamečių vaikų tėvas K. N., grasinančius žodžius išsakė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vaikai matė jo įtūžį, buvo jau patyrę tėvų smurtavimą. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad apsvaigusio nuo alkoholio tėvo grasinimai susprogdinti namus, visus išdaužyti, užmušti ir įpykusios motinos grasinimas susidoroti su dukra Rasma susidariusioje situacijoje nepilnamečių vaikų Rasmos ir Ramintos buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas joms bijoti dėl tėvų ketinimų. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad L. L. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. K. N. grasinimai susprogdinti, išdaužyti ir užmušti nepilnametes dukras laikytini terorizavimu ir sudaro veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamieji K. N. ir L. L. prisipažino padarę nusikalstamas veikas, iš jų paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad jie neigiamai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi nusikaltę, todėl prisipažinimas ir gailėjimasis laikytini jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis K. N. ir L. L. pripažino, kad jų neteisėtam elgesiui įtakos turėjo alkoholis, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš teismui pateiktų prašymų dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (197, 198 b. l.), nukentėjusios R. N. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad K. N. ir L. L. savo vaikų atsiprašė, su jais susitaikė, R. N., Vijurkų vaikų globos namų atstovas, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas prašo baudžiamąją bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamieji K. N. ir L. L. nusikalto ir teisiami pirmą kartą, L. L. įvykdė du nesunkius nusikaltimus, K. N. du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimą, visos nusikalstamos veikos įvykdytos faktiškai vienu metu, abu kaltinamieji nuoširdžiai prisipažino, pergyvena ir gailisi, su savo vaikais susitaikė, kas leidžia daryti išvadą, jog ateityje jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų K. N. ir L. L. padarytos veikos pagal jų objektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šias veikas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas, baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje. Įvertinus visumą aplinkybių tikslinga juos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusiais nuo jų veiksmų asmenimis.

Iš kaltinamųjų vaikų parodymų, visumos aplinkybių matyti, kad apsvaigęs nuo alkoholio K. N. būna agresyvus, prieš šeimos narius yra smurtavęs ir anksčiau, kaltinamoji L. L. taip pat nesugeba įpykusi suvaldyti emocijų, kurias išlieja smurtavimu, grasinančio pobūdžio žodžių išsakymu, todėl, nutraukiant baudžiamąją bylą, tikslinga abiems kaltinamiesiems skirti baudžiamojo poveikio priemones, kurios galėtų teigiamai juos paveikti, – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant aštuonių mėnesių šių priemonių įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. N., padariusį Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniais, paskirti K. N. baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius atlikti smurtinį elgesį keičiančių programų kursą.

L. L., padariusią Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei susitaikius su nukentėjusiais asmenimis, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniais, paskirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius atlikti smurtinį elgesį keičiančių programų kursą.

- per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.