- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-84-449/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Alenas Piesliakas, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- K. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Iš nuteistojo A. S. priteista 13 810, 81 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Iš nuteistojo A. S. taip pat priteista 3 323,33 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
Nukentėjusiosios K. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų K. J. sveikatos sutrikdymą. Teismas nustatė, kad nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.
1.1. Laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. vakaro iki 2019 m. birželio 15 d., 22.06 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį K. J., tuo padarė poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką neįrodyta, taip pat prašo civilinius ieškinius atmesti.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, nes byloje esantys duomenys paneigia šias teismo išvadas.
2.2. Pasak A. S., ikiteisminis tyrimas atliktas neprofesionaliai ir tendencingai, nes tyrimo metu buvo tiriama tik viena versija, jog tik jis, artimai bendravęs su nukentėjusiąja, galėjo panaudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Jo atžvilgiu buvo pritaikytas smurto artimoje aplinkoje šablonas, o visos kitos tai paneigiančios aplinkybės buvo arba atmestos, arba nepastebėtos, arba neaptartos nuosprendyje.
2.3. Nuteistojo nuomone, pagrindinis ikiteisminio tyrimo trūkumas yra tais, kad nebuvo apklausti visi asmenys, buvę galimo nusikaltimo vietoje galimai padaryto nusikaltimo metu. Nebuvo apklausti nepilnamečiai asmenys. Bylos teisminio nagrinėjimo metu šis trūkumas buvo taisomas apklausiant nepilnametį liudytoją. Tai buvo padaryta tik gynybos prašymu, praėjus daugiau nei metams nuo nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo. Todėl, nuteistojo nuomone, tokia pavėluota liudytojo apklausa buvo labiau formalumas. Juo labiau, kad šis nepilnametis liudytojas G. M. yra vienos iš pagrindinių liudytojų R. S. sūnus.
2.4. Skunde nurodoma, kad specialisto išvadoje objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiosios kūno sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiai poveikiais. Pasak nuteistojo, smūgių galėjo būti ir daugiau. Atsižvelgęs į specialisto išvadą ir kitas aplinkybes, A. S. daro išvadą, kad visi šie nukentėjusiosios kūno sužalojimai buvo padaryti vienu metu. Jo nuomone, negalėjo būti ir nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurių metu nukentėjusiajai buvo padaryti visi kiti nustatyti sužalojimai, išskyrus sunkią galvos smegenų traumą, ji brutaliai sumušta buvo vienu metu. Todėl nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad „įvertinus visumą duomenų, tai, kad vertinamu laikotarpiu nukentėjusioji buvo neblaivi, negali atmesti prielaidos, kad minimus sužalojimus, nelėmusius sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, nukentėjusioji galėjo patirti ir kitomis aplinkybėmis“.
2.5. Nuteistojo nuomone, tos „kitos aplinkybės“, kuriomis nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus ir kartu nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo susiklostyti tik jos bute 2019 m. birželio 15 d. vakare, kai ji į namus sugrįžo kartu su R. S. ir jos trimis vaikais, o vėliau ten atvykus ir jos sutuoktiniui V. S.. Nuteistajam akivaizdu ir nekelia abejonių tai, kad pagal nukentėjusiajai nustatytus kūno sužalojimų išsidėstymą ji kurį laiką buvo mušama rankomis ir spardoma kojomis į įvairias kūno vietas, todėl natūralu, kad po tokių stiprių smūgių ir būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ji negalėjo faktiškai nieko prisiminti. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme ji net neužsiminė, kad taip stipriai sumušti galėjo būtent jis, A. S..
2.6. Skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis būtų linkęs į nevaldomą smurtą. Jo sugyventinė R. D. teisme patvirtino, kad per 8 jų bendro gyvenimo metus jis nė karto jos nebuvo sumušęs, patvirtino, jog jis yra normalaus būdo. Taip pat tą patvirtina ir jo charakteristika.
2.7. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu jis būtų grasinęs nukentėjusiajai už jos nepagarbius žodžius ir veiksmus (apipylė alumi galvą, pastūmė) prie upės. Priešingai, visi liudytojai patvirtino, kad dėl tokio nukentėjusiosios elgesio, nenorėdamas toliau iš jos pusės patirti pažeminimo, jis nutarė ją palikti ir tą pačią popietę nuvyko pas R. D..
2.8. Tai, kad nukentėjusioji, patyrusi sunkia galvos smegenų traumą, galėjo dar vaikščioti, nuvažiuoti prie upės, gerti alkoholį, apstumdyti jį, o po to, sugrįžusi į , dar nueiti ir nusipirkti alkoholio, jį išgerti ir skųstis tik galvos skausmu, kelia abejonių. Šios aplinkybės, pasak nuteistojo, paneigia jo kaltę, nes po brutalaus smurto nukentėjusioji niekur nebūtų galėjusi eiti, būtų be sąmonės. Todėl lieka neatsakyti klausimai, kas, kada ir kur ją taip sumušė.
2.9. Todėl, nuteistojo nuomone, jis pripažintas kaltu tik dėl suinteresuotų liudytojų V. S., jo sutuoktinės R. S. ir jos nepilnamečio sūnaus liudytojo G. M. parodymų.
2.10. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Kai nukentėjusioji kartu su R. S. ir jos vaikais išvažiavo į nukentėjusiosios namus, jis liko ir ten nevažiavo. Vėliau jis paskambino savo sugyventinei R. D. ir pas ją nuvažiavo. Į nukentėjusiosios butą tą vakarą jis nėjo, tik kitą dieną trumpam buvo nuėjęs pas nukentėjusiąją ir matė ją, kaip jam atrodė, girtą miegančią.
2.11. Nors liudytojai V. S., R. S. ir G. M. parodė, kad jis tą vakarą buvo užėjęs į nukentėjusiosios butą ir nestipriai delnu 2-3 kartus sudavė nukentėjusiajai per veidą, tačiau, nuteistojo nuomone, ten buvę asmenys nebūtų leidę to daryti, jie būtų kvietę policiją ir greitąja medicinos pagalbą. Be to, nuo tokių, kaip liudytojai parodė, nestiprių sudavimų nukentėjusioji negalėjo patirti vėliau jai nustatytų sužalojimų.
2.12. Todėl nuteistasis daro išvadą, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo objektyviai nustatyta kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir kiti sužalojimai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, kad jis vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Šių aplinkybių nustatyti nepadėjo nei mobilaus telefono ryšio vietos nustatymas, nei slapto pasiklausymo medžiaga, nei apklausti liudytojai. Ant jo drabužių, rankų nerasti nukentėjusiosios kraujo ar kiti biologiniai pėdsakai.
2.13. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja R. D. parodė, kad anksčiau R. S. ją sumušė, tąsė už plaukų dėl pastabos apie bute esančią netvarką. Šios aplinkybės neneigia ir R. S., nors teisme išsireiškė kuo aptakiau „apsistumdėme“. Pasak nuteistojo, tai patvirtina, kad būtent R. S. yra linkusi į smurtą, ypač būdama neblaivi. Būtent įvykio vakarą nukentėjusiosios bute prieš tai išgėrusios alkoholio jos abi ir buvo. Tuo tarpu jokie įrodymai nepatvirtina, kad jis būtų atvykęs į nukentėjusiosios butą, nes tą naktį jis buvo pas R. D..
2.14. Skunde nurodoma, kad nukentėjusios motina liudytoja S. K. parodė, kad per visą bendravimo laikotarpį dukra tik vieną kartą pasakė, jog jis, A. S., prieš ją vartojo smurtą, bet ji pati niekada nėra mačiusi smurto žymių. Nukentėjusiosios brolis liudytojas L. K. parodė, kad sesuo jam sakė, jog ją spardė kojomis gulinčią ant žemės, bet nenurodė kas. Šie parodymai, pasak nuteistojo, atskleidžia nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mechanizmą ir vietą, bet nepatvirtina jo kaltės.
2.15. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, nuteistasis daro prielaidą, kad tiek V. S., tiek R. S. turėjo pagrindą jį apkalbėti, taip galimai siekdami patys arba vienas iš jų išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų ir liudytojo G. M. parodymai yra nelogiški. Jo nuomone, buvo visos galimybės sumušti labai girtą nukentėjusiąją, kuri galėjo pasakyti ką nors įžeidžiančio sugėrovams.
Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
4. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. S. kaltu sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios K. J. sveikatą. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistojo nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kad nuteistasis A. S. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. J. sveikatą, patvirtina liudytojų A. S., V. S., G. M., G. A., J. N., S. S., Č. S., L. K., S. K. parodymai, specialisto išvada Nr. G1525/2019(02), kratos ir apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai įrodymai, taip pat patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto eksperto L. G. paaiškinimai.
6. Pats nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme kaltu neprisipažino.
6.1. Nuteistasis A. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. birželio 14 d. vakarą vartojo alkoholį su nukentėjusiąja K. J. jos bute. Jie tik apsižodžiavo, tą vakarą jis nesmurtavo. Balkone pati nukentėjusioji buvo suklupusi, jis ją sugriebė. Kitą dieną jie išvažiavo į gamtą. Būnant gamtoje K. J. apipylė jį alumi ir pastūmė į krūmus, tačiau dėl to jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis nepastebėjo kaip nukentėjusioji su R. S. ir jos vaikais išvažiavo į namus. Vėliau jis su broliu V. S. irgi išvažiavo. Bevažiuojant jis paskambino buvusiai sugyventinei R. D., jos klausė, ar gali atvažiuoti. Ji sutiko. Jie privažiavo K. J. namus, nes jos kieme buvo palikęs automobilį. Iš nukentėjusiosios namų išėjo R. S.. Ji pasakė neiti pas nukentėjusiąją, o jis atsakė, kad to daryti nežada. Jis nuėjo pas R. D., o V. S. su R. S. nuėjo pas nukentėjusiąją. Vėliau jis paskambino broliui, kuris pasakė, jog jam atsibodo tos dvi, minėjo, kad R. S. „šoka ant rago“. Vėliau paskambinęs V. S. pasakė, kad laimingai grįžo į namus. Kitą dieną paskambinęs brolis paprašė paimti telefoną, nes R. S. buvo palikusi pas nukentėjusiąją. Jam davė nukentėjusiosios telefono numerį. V. S. perskambinęs pasakė, kad nukentėjusioji nekelia telefono, buto durų neatidaro. Jis jam pasakė, kad vėliau pas ją nuvažiuos. Maždaug apie 12 val. nuvažiavo pas K. J., nes jos bute buvo palikęs savo piniginę su dokumentais. Jis matė nukentėjusiąją miegančią ant sofos, ji buvo apsišlapinusi, nereagavo. Pasiėmė telefoną, piniginę, raktus ir išėjo. Paskambino nukentėjusiosios dukrai ir pasakė grįžti į namus. Jis sugrįžo pas R. D. ir paskambino V. S., kuris atvažiavo pasiimti telefono. V. S. pasakė, kad nukentėjusioji nuėjo miegoti ir jie išvažiavo.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisęs A. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, prieš tai nebuvo perspėjęs kaltinamojo apie galimą jo veikos perkvalifikavimą iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto BPK 256 straipsnio tvarka. Apeliacinės instancijos teisme jis parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. vakarą nebuvo užėjęs į nukentėjusiosios butą ir jai smūgių nesudavė. Jo nuomone, jį apkalba jo brolis V. S. su žmona R. S.. Jie buvo užėję pas K. J., todėl jie ir galėjo sužaloti nukentėjusiąją. Vakarą prieš įvykį jis su K. J. vartojo alkoholį ir konfliktavo, bet nesimušė. Neatsimena, ar tą vakarą pati nukentėjusioji susimušė galvą ar veidą. Jeigu jo telefone yra nuotraukos, iš kurių matosi, kad ant jos veido yra sumušimo žymės, tai gal tą vakarą ji griuvinėdama ir susimušė. Jis to nepastebėjo. Prie upės jis su K. J. nesimušė. Į tai, kad prie upės jį nukentėjusioji apipylė alumi, jis nesureagavo, pasakė, jog moterims negalima gerti.
6.3. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti ir nuteistojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet jis parodė, kad 2019 m. birželio 14 d. vakare su nukentėjusiąja K. J. gėrė alkoholį ir pykosi, tačiau nesimušė. Tą vakarą nukentėjusioji buvo suklupusi balkone, jis jai bandė padėti atsistoti. Kitą dieną jie važiavo prie upės. Būnant ten prie jo priėjusi nukentėjusioji apipylė jį alumi ir įstūmė į krūmus. Gal jie tada su K. J. apsistumdė, tačiau jos nemušė. Po to ji su R. S. ir jos vaikais išvažiavo. Vėliau jis su broliu V. S. taip pat išvažiavo. Jis paskambino buvusiai sugyventinei ir jie sutarė, kad jis pas ją ateis. Tada V. S. jį paleido prie jo automobilio, kuris stovėjo šalia nukentėjusiosios namų, ir nuėjo pas buvusią sugyventinę. Kur V. S. nuėjo ar nuvažiavo, nežino. Neprisimeną ką telefonu kalbėjo su broliu ir ar apskritai su juo kalbėjo (3 t., 106-108 b.l.). Kitos ikiteisminio tyrimo apklausos metu A. S. parodė, kad tą vakarą kalbėjo telefonu su broliu. V. S. sakė, jog jam atsibodo tos „kvailės“. Jis girdėjo triukšmą. Ką V. S. turėjo omenyje, nežino, galbūt R. S. pešėsi su nukentėjusiąja (3 t., 112-113 b.l.).
7. Nors nuteistasis A. S. neigia prieš nukentėjusiąją K. J. smurtavęs 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 15 d., nurodo, kad 2019 m. birželio 14 d. vakare ji pati galėjo susižaloti, o kitos dienos vakarą jis net nebuvo nukentėjusiosios bute, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti įrodymai.
8. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja R. S. (nuteistojo brolio žmona) parodė, kad 2019 m. birželio 15 d. būnant gamtoje matė, jog ant nukentėjusiosios K. J. akies yra mėlynė. Pati nukentėjusioji paaiškino, kad 2019 m. birželio 14 d. vakare mušėsi su A. S.. Būnant gamtoje jos kalbėjosi apie vyrų neištikimybę, tada K. J. priėjo prie A. S. ir apipylė jį alumi, stumtelėjo jį į krūmus. Kas įvyko po to, ji nematė, nes nuėjo pas vaikus ir kvietė taksi. Kartu su ja ir vaikais išvažiavo ir K. J.. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad grįžusios į nukentėjusiosios namus jos dukrai pasakė, jog ji pažiūrėtų, ką A. S. padarė jos motinai, omenyje turėjo mėlynę. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja R. S. parodė, kad vėliau atvažiavo jos vyras V. S. su A. S., kuris staigiai priėjęs prie ant sofos sėdinčios K. J. sudavė delnu kelis kartus. Ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę ji nurodė tiksliau, parodė, kad jis sudavė ne mažiau kaip 4 kartus. Po smūgių nukentėjusioji gulėjo, o A. S. staigiai pasišalino iš nukentėjusiosios buto. Nukentėjusioji nereagavo į aplinką, taip ir liko gulėti. Tokius parodymus liudytoja R. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš esmės apie tokias pačias aplinkybes parodė ir nuteistojo brolis, liudytojas V. S.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog jau būnant gamtoje matė ant nukentėjusiosios akies mėlynę. Vėliau žmona papasakojo, kad vakare nukentėjusioji pykosi su A. S. ir taip atsirado mėlynė. Būnant gamtoje K. J. A. S. apipylė alumi ir jį pastūmė į krūmus, jis nukrito. Po to jie apsistumdė, tačiau jis su S. S. juos išskyrė. Jo žmona su vaikais ir nukentėjusiąją išvažiavo, o jis su A. S. ir S. S. bei jo drauge pasiliko gamtoje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojas V. S. parodė, kad vėliau jis su A. S. nuvažiavo į nukentėjusiosios namus. Įėjęs į nukentėjusiosios namus A. S. delnu trinktelėjo ant sofos sėdinčiai K. J.. Ji prarado sąmonę, gulėjo ant sofos, o A. S. išėjo. Teisme liudytojas V. S. nurodė, kad neprisimena, kiek smūgių sudavė A. S., tačiau paaiškino, jog aplinkybes, susijusias su A. S. smūgių sudavimu nukentėjusiajai, geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir tada davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog tik įėjęs į nukentėjusiosios butą A. S. iš karto puolė ant K. J. ir jai sudavė ne mažiau 4 smūgių. Po šių smūgių nukentėjusioji nukrito ant sofos, į aplinką nereagavo. A. S. išėjo. Apie tokius nuteistojo A. S. smurtinius veiksmus liudytojas V. S. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Abu šie liudytojai R. S. ir V. S. paaiškino, jog tuo metu, kai nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajai, jų vaikai buvo kitame kambaryje. Jų sūnus liudytojas G. M. teisme parodė, kad dar būnant gamtoje A. S. su nukentėjusiąja K. J. konfliktavo, stumdėsi. Kai tai baigėsi, jis su broliais ir motina bei nukentėjusiąja išvažiavo į jos namus. Vėliau atvažiavo tėvas su savo broliu. A. S. pradėjo rėkauti, išgirdo, kaip trenkė ir išėjo pro duris. Nors jis buvo kitame kambaryje ir nematė į ką trenkė, bet girdėjo garsą. Garsas buvo toks lyg trenktų į odą, lyg garsiai suplotų. Po to jis matė nukentėjusiąją, gulinčią įstrižai ant lovos, su jais ji neatsisveikino ir jų nepalydėjo. Pažymėtina, kad iš šių liudytojų parodymų matosi, kad nuteistasis smurtinius veiksmus atliko itin greitai ir tik įėjęs į butą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šie liudytojai, nesitikėdami tokio A. S. elgesio, nespėjo jo sulaikyti nuo smurtinių veiksmų.
9. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. kritikuoja aptartų liudytojų parodymus, nurodo, kad jų parodymai nėra logiški. Pasak jo, šie liudytojai suinteresuoti jį apkalbėti, galimai siekdami patys išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija nenustatė jokio liudytojų suinteresuotumo apkalbėti A. S.. Priešingai, kaip paaiškino R. S., pats nuteistasis prašė nesakyti apie jo smūgių sudavimą nukentėjusiajai. Informacija dėl telefoninių pokalbių patvirtina, kad 2019 m. birželio 15 d. vakare būtent A. S. sudavė smūgius nukentėjusiajai. Iš liudytojo V. S. pokalbio turinio matosi, kad jis su žmona davė teisingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Iš bylos matosi, kad ne tik buvo leista klausytis V. S. pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, bet ir slapta patekti į jo ir R. S. gyvenamąsias patalpas, ten slapta įrengti vaizdą ir garsą fiksuojančias technines priemones bei leisti jomis fiksuoti asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ir (ar) veiksmus, fotografuoti, filmuoti, daryti garso ir (ar) vaizdo įrašus. Iš slaptų veiksmų atlikimo protokolo, pokalbių suvestinės matosi, kad jie kalbasi apie tai, jog jiems nėra ko slėpti. Taigi aptarti duomenys tik patvirtina liudytojų parodymų nuoširdumą ir patikimumą. Pažymėtina, kad atlikti procesiniai veiksmai, taip pat ir kiti atlikti veiksmai, patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama gauti kuo daugiau duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką ir tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta tik viena versija.
9.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. nurodo ir apie tai, kad, priešingai nei jis, R. S., kuri buvo įvykio vietoje, tariamai linkusi smurtauti. Iš skundo turinio matosi, kad nuteistasis siekia neigiamai apibūdinti šią liudytoją bei sukelti abejones, jog ji galėjo sumušti nukentėjusiąją. Kaip nurodoma skunde, iš tikrųjų liudytojos R. S. ir R. D. nurodė, jog anksčiau buvo sukonfliktavusios, R. S. tampė už plaukų R. D.. Tačiau šios aplinkybės nesuteikia pagrindo kitaip vertinti patį nuteistąjį ir jo atliktus veiksmus nagrinėjimo įvykio metu. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš bylos duomenų matosi, kad pats A. S. linkęs smurtauti. Nors liudytoja R. D. parodė, kad prieš ją nuteistasis nesmurtavo jų bendro gyvenimo metu, tačiau iš bylos duomenų matosi, jog ši liudytoja 2017 m. gruodžio 23 d. kvietė policiją dėl A. S. veiksmų. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad prieš nukentėjusiąją K. J. jis smurtavo ne tik nagrinėjamo įvykio metu, bet ir anksčiau. Nukentėjusiosios dukros G. A., nukentėjusiosios motinos S. K. ir brolio L. K. parodymai patvirtina, kad prieš K. J. nuteistasis smurtaudavo ir anksčiau. Be to, nagrinėjimo įvykio dieną pati nukentėjusioji apie tai pasakė ir liudytojai R. S.. Tai, kad nuteistasis A. S. buvo linkęs smurtauti, naudoti fizinę jėgą, patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys. Pati nukentėjusioji K. J. 2019 m. sausio 19 d. kvietė policiją dėl smurto artimoje aplinkoje, tada A. S. ją tampė už plaukų. Dėl šio įvykio atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tarp jų nebuvo nustatytas šeimyninis ryšys, be to, pati nukentėjusioji dėl šio įvykio atsisakė pretenzijų. Be to, iš bylos matosi, kad nuteistasis 2018 m. vasario 16 d. sukėlė fizinį skausmą dar ir R. G., grasino ją nužudyti. Dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes A. S. ir nukentėjusioji susitaikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nuteistasis A. S. linkęs į fizinį smurtą ir prieš K. J. smurtavo ne tik nagrinėjamų įvykių metu, bet ir anksčiau, o tai, kad nukentėjusiosios bute paskutiniai liko R. S. ir V. S. bei G. M., kai pats nuteistasis, sudavęs smūgius K. J., pasišalino, nesuteikia pagrindo abejoti jų parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, jau aptarti liudytojų R. S., V. S. ir G. M. parodymai nekelia jokių abejonių. Jų parodymai yra logiški ir sutampa tarpusavyje. Be to, jų parodymus patvirtina ir papildo taip pat ir kiti įrodymai.
10. Liudytojai J. N. ir S. S. taip pat parodė, kad būnant gamtoje K. J. ir A. S. sukonfliktavo. Jie parodė, kad nukentėjusioji apipylė alumi nuteistąjį, o jis ją pastūmė. Nors apeliaciniame skunde A. S. nurodo, jog dėl tokio nukentėjusiosios poelgio jai negrasino, tačiau iš liudytojų parodymų matosi, kad nuteistasis prieš ją naudojo fizinę jėgą. Be to, ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, jog su nukentėjusiąja susistumdė. Kaip jau buvo nurodyta, apie tai parodė liudytojas V. S., taip pat liudytojai J. N. ir S. S. parodė, jog A. S. stumtelėjo K. J., kuri nukrito, o S. S. nurodė dar ir apie tai, kad dėl tokio nukentėjusiosios poelgio A. S. pasiuto, todėl jis pats sudavė smūgį nuteistajam, kad šis apsiramintų. Nors tuo metu nuteistasis smūgių nukentėjusiajai nesudavė, tačiau J. N. ir S. S. parodė, kad kitą dieną paskambinęs V. S. pasakė, jog A. S. sumušė K. J.. Šių liudytojų parodymai patvirtina jau aptartus R. S., V. S. ir G. M. parodymus, kad nuteistasis smūgius sudavė nukentėjusiosios bute, kai grįžo po pasibuvimo su draugais gamtoje. Be to, kaip R. S. ir V. S. parodė, K. J. į gamtą atvyko jau sumušta, prieš ją A. S. smurtavo ir iš vakaro prieš važiuojant į gamtą. Ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti nukentėjusiosios dukros liudytojos G. A. parodymai patvirtina, kad K. J. ir A. S. pykosi jau 2019 m. birželio 14 d. naktį, o kitą dieną ji pati matė prie motinos akies mėlynę. R. S. jai pasakė, jog jos motiną sumušė A. S., jog jai skauda. Taksi vairuotojas liudytojas Č. S. parodė, kad vežama nuo upės į namus šalia jo sėdėjusi moteris skundėsi stipriu galvos skausmu, rodė į dešiniąją galvos pusę. Pažymėtina, kad būtent nukentėjusiajai K. J. kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko ties dešiniu smegenų pusrutuliu. Aplinkybę, kad A. S. prieš K. J. smurtavo jau 2019 m. birželio 14 d. vakarą, patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Iš asmens kratos protokolo (3 t., 60-31 b.l.) ir mobiliojo telefono apžiūros protokolo (3 t., 67-68, 69-72 b.l.) matosi, kad A. S. telefone yra 2019 m. birželio 15 d. nuotraukos, kuriose užfiksuota gamtoje nukentėjusioji su A. S., ant nukentėjusiosios dešinės akies matosi mėlynė.
11. Pati nukentėjusioji K. J. buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu, šie jos parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Ji parodė tik tiek, kad dėl patirtos traumos neprisimena įvykio aplinkybių, tik prisimena, jog su ja A. S. buvo grubokas. Nukentėjusiosios brolis liudytojas L. K. parodė, kad pas K. J. buvo atvykusi tyrėja, tačiau nukentėjusiosios sveikata buvo labai prasta, todėl nepavyko joms pasikalbėti. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad šiam liudytojui nukentėjusioji nurodė tik apie prieš ją naudotą smurtą, tačiau nenurodė, kas jį naudojo. Iš liudytojo L. K. parodymų aiškiai matosi, kad praėjus kelioms savaitėms po įvykio ligoninėje pati nukentėjusioji pasakė, jog ją sumušė būtent A. S.. Apie tai ji nurodė ir savo motinai liudytojai S. K..
12. Nors galima sutikti su tuo, kad nuteistasis A. S. 2019 m. birželio 15 d. naktį praleido pas buvusią sugyventinę R. D., tą patvirtino ir ji pati, apklausta teisme, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jau aptartų įrodymų, jog prieš tai jis buvo pas nukentėjusiąją K. J. ir jai sudavė smūgius. Tarnybiniai pranešimai dėl telefonų išklotinių patvirtina, kad 2019 m. birželio 15 d., 21 val. 29 min., A. S. telefonas jungėsi prie judriojo bokšto, prie kurio buvo prisijungęs ir R. S. telefonas, o tuo metu liudytoja ir buvo pas nukentėjusiąją jos bute. Be to, iš informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės matosi, kad liudytoja R. D. kalbasi su vyru, kuriam nurodo ne tik apie tai, kad A. S. buvo pas ją, bet ir apie tai, jog pasisakė, kad delnu kapštelėjo. Atsižvelgiant į jau išdėstytus įrodymus, nėra abejonių, jog šie duomenys patvirtina, kad ir pats nuteistasis R. D. pasisakė apie suduotus smūgius nukentėjusiajai.
13. Visi šie aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent A. S. sudavė smūgius nukentėjusiajai K. J.. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apie neteisėtus nuteistojo veiksmus šioje byloje buvo apklausti visi liudytojai. Skunde teisingai nurodoma, kad liudytojas G. M. buvo apklaustas tik teisiamojo posėdžio metu. Iš bylos matosi, kad nuteistojo A. S. advokatas teisme prašė apklausti 2019 m. birželio 15 d. nukentėjusiosios bute buvusius liudytojų R. ir V. S. vaikus, kuriuos galima apklausti pagal amžių. R. S. teisme nurodė, kad vienam vaikui yra 13 m., o kitiems – 6 m. ir 1,5 m. Teismas nuteistojo gynėjo prašymą tenkino iš dalies ir apklausė vyriausiąjį liudytojų sūnų – G. M., kurio parodymai jau buvo aptarti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis A. S. paaiškino, kad daugiau jokių asmenų, kurie dar galėtų būti apklausti, nurodyti negali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baigus ikiteisminį tyrimą, susipažinę su bylos duomenimis A. S. ir jo gynėja taip pat nepareiškė jokių prašymų, papildymų. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti visi liudytojai, kurie buvo įvykio vietoje arba iš kitur žinojo reikšmingas bylai aplinkybes. Kaip jau buvo nurodyta, ne tik liudytojų R. S., V. S. ir G. M., bet ir kitų liudytojų parodymai bei kiti objektyvūs duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. birželio 14 d. vakaro iki 2019 m. birželio 15 d., 22 val. 06 min., rankomis suduodamas smūgius į galvos sritį K. J., nuteistasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Specialisto išvadoje Nr. G1525/2019(02) konstatuoti nukentėjusiajai J. J. padaryti sužalojimai. Jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu. Sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje, dešiniame žande – padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu, spiriant koja ir pan. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu susidarė po suduotų smūgių į veido sritį. Šie sužalojimai padaryti prieš 2-4 paras iki apžiūros klinikose. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimas galvos smegenų spaudimo reiškinių, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.
14. Siekiant pašalinti bet kokias abejones, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas ekspertas L. G.. Ekspertas patvirtino savo pateiktą specialisto išvadą Nr. G1525/2019(02) ir paaiškino, kad į veidą nukentėjusiajai buvo suduoti ne mažiau 2 smūgių, nes vienos kraujosruvos yra kairės akies vokuose, o kita – dešiniame žande. Galėjo būti taip, kad buvo suduotas smūgis, bet neliko žymių. Sužalojimai galvos srityje galėjo būti padaryti suduodant smūgius ranka, jie nėra būdingi griuviminei traumai. Be to, ekspertas paaiškino, kad labiau tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti 2019 m. birželio 14 d., o ne kitą dieną.
15. Taigi būtent nuo A. S. suduotų smūgių nukentėjusiajai K. J. į galvos sritį buvo padaryti jai specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai. Aptarta specialisto išvada ir ją pateikusio eksperto paaiškinimai paneigia nuteistojo aiškinimą, jog 2019 m. birželio 14 d. vakarą pati nukentėjusioji galėjo susižaloti. Išvadoje nurodyta, apie tai paaiškino ir ekspertas, kad šie sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Tuo pačiu ši specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai patvirtina jau aptartus R. S., V. S. ir G. A. parodymus, kad prieš nukentėjusiąją A. S. smurtavo jau 2019 m. birželio 14 d. vakarą. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiosios sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas tik 2019 m. birželio 15 d. vakare. Jau aptarti įrodymai patvirtina, kad ne tik tą vakarą, bet ir prieš tai vakarą A. S. smurtavo prieš K. J..
16. Vis dėlto, remiantis teismo medicinos specialisto išvada ir jau aptartais eksperto L. G. paaiškinimais apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija iš dalies tenkina nuteistojo apeliacinį skundą ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje mažina teismo nustatytą nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių. Skundžiamame nuosprendyje teismas nemotyvavo ir nieko nepagrindė išvados, kad A. S. sudavė nukentėjusiajai ranka į veidą ne mažiau kaip 4 smūgius. Iš tikrųjų byloje nustatyta, kad tokių smūgių buvo ne mažiau kaip du. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad toks nuosprendžio pakeitimas neturi jokios reikšmės A. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jam paskirtos bausmės dydžiui.
17. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas L. G. paneigė apeliaciniame skunde dėstomas abejones apie tai, kad po sunkaus sveikatos sutrikdymo K. J. būtų galėjusi atlikti įvairius veiksmus. Ekspertas paaiškino, kad kai kraujas išsilieja po kietuoju smegenų dangalu, praeina tam tikras laikas. Tas laikas gali būti skirtingas – nuo kelių minučių iki net kelių parų. Tai priklauso individualių žmogaus savybių, kitų faktorių, nuo kraujo kiekio, susikaupusio po kietuoju dangau. Tada išsivysto galvos smegenų spaudimo reiškiniai, žmogus praranda sąmonę. Tai yra „šviesusis periodas“, kai žmogus gali atlikti savistovius veiksmus, o po to, išsiliejus atitinkamam kraujo kiekiui, įvyksta smegenų suspaudimas, žmogus netenka sąmonės ir jis nebegali atlikti savistovių veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio 15 d. nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu dešinėje pusėje, eksperto nuomone, jau tuo metu buvo prasidėję smegenų suspaudimo reiškiniai. Tai reiškia, kad smūgiai jau buvo suduoti prieš tai, t. y. 2019 m. birželio 14 d. vakare.
18. Visi šie aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent A. S. smurtiniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta K. J. sveikata. Tarp nuteistojo pavojingos veikos (smūgių sudavimo nukentėjusiajai į galvos sritį) ir kilusių padarinių (sunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. A. S., suduodamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali sunkiai sutrikdyti K. J. sveikatą, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl jo nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartoje specialisto išvadoje buvo nurodyti ir kiti nukentėjusiajai K. J. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje. Iš kaltinamojo akto matosi, kad A. S. buvo kaltinamas padaręs šiuos sužalojimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad šiuos sužalojimus padarė nuteistasis. Įvertinęs visumą duomenų, tai, kad K. J. buvo neblaivi, teismas padarė išvadą, kad negalima atmesti prielaidos, jog šiuos sužalojimus, nelėmusius sunkaus sveikatos sutrikdymo, ji galėjo patirti ir kitomis aplinkybėmis. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. su tuo nesutinka, nurodo, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai padaryti vienu metu, išskyrus sunkią galvos traumą. Peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių sužalojimų, priešingai nei dėl jau aptartų sužalojimų, lėmusių ir sunkų sveikatos sutrikdymą, iš tikrųjų nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog juos padarė A. S.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes iš kaltinimo A. S. pašalino.
20. Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
20.1. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). A. S., veikdamas netiesiogine tyčia, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios K. J. sveikatą. Dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, kurį laiką ji buvo komos būsenoje, jai atliktos, kaip nukentėjusiosios motina ir brolis nurodė, net 9 operacijos, vystėsi įvairios komplikacijos, išsivystė ir trachėjos stenozė, jai buvo įstatytas tracheostominis vamzdelis. K. J. mirė 2020 m. kovo 3 d. Specialisto išvadoje Nr. M 212/2020(02) nurodyta, kad K. J. mirties priežastis – paspringimas skrandžio turiniu su tracheostominio vamzdelio užsikimšimu, sukėlęs asfiksiją ir klinikinę mirtį (2020 m. sausio 29 d.), po atgaivinimo išsivysčiusi postanoksinė encefalopatija, aspiracinė pneumonija ir galiausiai terminalinė asistolija (2020 m. kovo 3 d.). Iš šios išvados ir ją pateikusios specialisto Ą. S. paaiškinimų matosi, kad nors nagrinėjamų įvykių metu K. J. patirti sužalojimai įtakojo jos mirtį, nes po šių sužalojimų tęsėsi komplikacijų grandinė, galiausiai pasibaigusi mirtimi, tačiau tarp patirtos traumos ir mirties nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Nors tiesioginio priežastinio ryšio tarp nuteistojo A. S. smurtinių veiksmų ir nukentėjusiosios mirties nėra, tačiau jo veiksmai įtakojo K. J. mirtį. Šios aplinkybės svarbios ir skiriant nuteistajam A. S. bausmę, nes parodo panaudoto prieš nukentėjusiąją fizinio smurto ir jai padarytų sužalojimų pobūdį ir jų sunkumo laipsnį. Skirdamas A. S. bausmę teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę. Nuteistasis dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, jis anksčiau ir teistas. Jau buvo aptarta, kad dėl ankstesnių smurtinių veiksmų prieš K. J. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, o dėl jo neteisėtų veiksmų prieš R. G. ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius A. S. ir nukentėjusiajai. Visi šie duomenys neigiamai apibūdina nuteistąjį A. S., jį apibūdina kaip linkusį smurtauti.
20.2. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki dešimties metų. Atsižvelgus į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, A. S. paskirta neženkliai didesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, šią bausmę švelninti nėra pagrindo.
21. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimą. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matosi, kad prašymas atmesti civilinius ieškinius siejamas su prašymu jį pagal BK 135 straipsnio 1 dalį išteisinti. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pripažino A. S. kaltu.
21.1. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109-115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis) taikomas visiško jos atlyginimo principas.
21.2. Iš bylos matosi, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 13 810, 81 Eur turtinės žalos atlyginimui ir pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiosios K. J. gydymo išlaidas. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį 1 070, 61 Eur turtinės žalos atlyginimui, o po to patikslintą civilinį ieškinį 3 323,33 Eur turtinės žalos atlyginimui bei pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiajai išmokėtas ligos išmokas.
21.3. Nėra abejonių, kad dėl nuteistojo A. S. veiksmų nukentėjusioji K. J. patyrė sužalojimus, dėl kurių ji buvo gydoma ligoninėje. Dėl to jai buvo mokamos ligos išmokos. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad K. J. gydymas bei ligos išmokos yra susiję su patirtų sužalojimų gydymu bei kilusių komplikacijų šalinimu, pagrįstai ir teisingai civilinius ieškinius tenkino ir iš nuteistojo A. S. priteisė civiliniuose ieškiniuose prašomus turtinės žalos atlyginimo dydžius Kauno teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondui.
22. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o vėliau patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų.
22.1. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis.
22.2. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantui nuteistajam A. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 322 straipsnio 1 dalimi, buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas A. Palamarčukas. Šis advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose. Iš paskutinės patikslintos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų matosi, jog nuteistajam A. S. teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 186 Eur ir jos priteistinos valstybei.
22.3. Gynėjas nuteistajam A. S. buvo paskirtas todėl, kad jis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, o pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Gynėjas nuteistajam paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, o pažymoje nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma nėra didelė, nuteistojo turtinė padėtis leis ją sumokėti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies. Todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendį pakeisti.
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyti, kad A. S. tyčia rankomis sudavė K. J. į galvos sritį ne mažiau kaip du smūgius.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Išieškoti iš nuteistojo A. S. 186, 00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.