Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gimusi , Mažeikių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota darbo biržoje, gyv. , Mažeikių r., neteista, 2013-05-03 atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2014 m. spalio 4 d., apie 16.30 val., bute A. B. a. , Mažeikių r., smurtavo prieš mažametę R. Č., gim. 2004-06-08, vadino ją necenzūriniais žodžiais, suėmusi už rūbų supurtė ir sudavė vieną smūgį į pakaušį, taip smurtaudama sukėlė R. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamoji K. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad tą dieną į namus verkdama sugrįžo jos mažametė dukra, kuri pasakė, kad R. Č. ją visaip pravardžiuoja ir užkabinėja. Ji supyko ant R. Č., nuėjo į kiemą, o Radvilei pradėjus nuo jos bėgti, nusivijo ją į jos močiutės butą, kur suėmusi už drabužių supurtė ir netyčia sudavė vieną smūgį jai į pakaušį. Po to R. Č. pradėjo verkti, o ji išėjo iš buto.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio Ž. M. pareiškimo matyti, kad 2014 m. spalio 4 d. ji pareiškimu kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą dėl fizinio skausmo sukėlimo jos dukrai R. Č. (4 b.l.)

Iš byloje esančio ROIK pranešimo matyti, kad Ž. M. 2014-10-04, 16.51 val., telefonu pranešė, kad pranešėjos dukrai R. Č. kaimynė trenkė į galvą, grasino sumušti (5 b. l.).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra A. B. al. ., Mažeikių r., bute, butas tvarkingas, kambaryje yra stalas su kėdėmis ir sofa, prie sofos stovi pinta ir lova. Įvykio tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (6-10 b. l.).

N. R. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad viskas vyko Sedoje, Baranausko aikštėje ties namu Nr. 6, kur gyvena jos baba. Žaidimų aikštelėje buvo K, kuri negražiai kalbėjo apie jos mamą. K sakė, kad jos mama storulė, turi utėlių. Tada ji pasakė K, ji pati yra stora. Tą išgirdo K mama K. Ji pradėjo gąsdinti, todėl nubėgo pas babą, nes namo nebūtų spėjusi parbėgti. Ji nubėgo babos bute į paskutinį kambarį. Iš paskos atbėgo K, kuri pasakė, kad nudauš ir vieną kartą trenkė, dėl ko ji nuvirto į lovą. Po to K nieko nebesakė ir išėjo iš buto. Kai K trenkė jai labai skaudėjo, ji verkė, buvo išsigandusi. Kai K trenkė, jos baba buvo tame pačiame kambaryje, bet nespėjo nieko pasakyti, nes K tuo pat išbėgo iš buto (23 b. l.).

L. Ž. M ikiteisminio tyrimo metu parodė 2014-10-04 apie 16.45 val. į mobiliojo ryšio telefoną verkdama paskambino jos dukra ir pasakė, kad ją užsipuolė K. K.. Grįžusi dukrą rado pas močiutę A M. Jos abi verkė. Dukra papasakojo, kad jai būnant aikštelėje atėjo K. K. dukra, ją pradėjo pravardžiuoti, vadinti storule ir pan. Dukra papasakojo, kad pamačiusi, kad link jos atbėga K. K., nubėgo pas promočiutę, bandė užsidaryti duris, bet Kristina įėjo i butą pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir jai pradėjo daužyti į galvos sritį. Nežino, kiek smūgių buvo suduota dukrai. Kai ji atėjo pas močiutę, tai jau K nebebuvo. Ji apžiūrėjo dukrą, bet mušimo žymių nematė, tik sakė, kad skauda. Dukra patyrė fizinį skausmą bei išgąstį. Parodė, jog su K. K. nesusitaikė, nes pastaroji neatsiprašė nei jos, nei jos dukros (13-15 b. l.).

Liudytoja A M ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-10-04 apie 16.30 val. buvo savo namuose A. B. a. , Mažeikių r., kai į virtuvę įbėgo išsigandusi provaikaitė R. Č.. Mergaitė sušuko, kad ją vejasi K. K., ir įbėgo į kambarį. Ji ėjo pažiūrėti, kas vejasi provaikaitę ir tarpduryje pamatė stovinčią K. K., kuri prabėgo pro ją ir įbėgo į kambarį. Ji šaukė necenzūriniais žodžiais. R tuo metu sėdėjo ant lovos. K užgulė mergaitę kūnu, ėmė tampyti už rūbų ir rankomis daužyti į galvos sritį. Bandė K atitraukti nuo provaikaitės, suimdama už alkūnės, bet ją K nustūmė. Po kelių minučių K. K. nuo R atsitraukė ir išeidama pagrasino, kad jos sugyventinis dar visus pamokys (17 b. l.).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Agresyvus, aktyvus kaltinamosios elgesys patvirtina ją veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad ji smurtauja prieš mažametį vaiką, t.y. atlieka veiksmus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. K. K. elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais, kai tai atlikta prieš svetimą mažametį vaiką, dėl vaikų apsižodžiavimo žaidimų aikštelėje.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl K. K. kaltės padarius jai inkriminuojamą veiką – supurčius ir sudavus vieną smūgį į galvą mažametei R. Č., kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji buvo išgąsdinta. Tai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pačios kaltinamosios parodymai duoti teismo posėdžio metu, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji K. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, administracine tvarka bausta, paskirta bauda sumokėta, baustumas neišnykęs, kaltinamoji nedirba, registruota darbo biržoje, pati augina mažametę dukrą, teisiama pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Teismas daro išvadą, jog laikantis visų šių reikalavimų ir išlaikant visų bausmės tikslų pusiausvyrą kaltinamajai skirtina, vienintelė BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas (BK 50 str.).

BK 64¹ straipsnyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, todėl K. K. taikytina ši nuostata ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu kaltinamajai K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas šešių mėnesių laikotarpiui.

Sprendžiant dėl draudimų ar įpareigojimų paskyrimo atsižvelgtina į tai, kad K. K. 2013 m. balandžio 24 d. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, smurtavus prieš sugyventinį, kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius, šiuo metu yra nedirbanti, todėl teismo nuomone tikslinga kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

K. K. įpareigotina per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 298, 301 –307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 72² straipsniais K. K. taikyti baudžiamą poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įpareigoti K. K. per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos tarnybą (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kaltinamajai neskirti kardomosios priemonės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.