Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-468-193/2010

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04025-2008-9

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2010 m. gruodžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Nijolės Sušinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2010-04-27 nuosprendžio, kuriuo J. U. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (300 Lt) bauda, nustatant jos sumokėjimo terminą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat šiuo nuosprendžiu kaltu pagal BK 300 str. 1 d. pripažintas juridinis asmuo – UAB „A“, jam paskiriant 35 MGL (4550 Lt) baudą, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. U. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „A“ (įm. kodas registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-05-03 iki 2007-12-28, o nuo 2007-12-29 iki 2008-04-28 UAB „A“ Panevėžio regiono direktoriumi, laikotarpyje nuo 2007-10-18 iki 2008-01-02, suklastojo tikrus dokumentus – pirkimo - pardavimo sutartis, o būtent:

2007-10-18 adresu: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, UAB „A“ vardu sudarydamas automobilio Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį Nr. TOP 2007-023 su B. J. ir įrašydamas į sutarties 4 dalį žinomai neteisingus duomenis, kad „į parduodamą prekę tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodama prekė neareštuota ir kad ji nėra teisminio ginčo objektas, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti preke nėra apribota, nors automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „H“, ir ją patvirtindamas savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TOP 2007-023 bei jį panaudojo įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą;

Po to, 2007-12-05 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „A“ vardu sudarydamas automobilio Opel Meriva Cosmo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį Nr. PP P2007-120009 su UAB „S“ ir įrašydamas į sutarties 6 dalies 6 punktą žinomai neteisingus duomenis, kad „pardavėjas garantuoja, kad prekė nėra ginčo objektu teismo procesuose, nėra įkeista, nėra uždėtas areštas ar kitaip apribotas disponavimas preke, o taip pat, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į prekę“, nors automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „H“, ir ją patvirtindamas savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PP P2007-120009, bei jį panaudojo įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą;

Po to, 2007-12-07 adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), UAB „A“ vardu sudarydamas automobilio Opel Vectra, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 20071497 su UAB „N“ ir įrašydamas į sutarties 6 dalies 1 punktą, žinomai neteisingus duomenis, kad „...jokie tretieji asmenys neturi jokių teisių į prekę, jokių ginčų dėl prekės nėra“, nors automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „H“, ir ją patvirtindamas savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2007149 bei jį panaudojo įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą;

Po to, 2007-12-19 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „A“ vardu sudarydamas automobilio Opel Astra New Enjoy, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį Nr. PP P2007-120042 su UAB „S“ ir įrašydamas į sutarties 6 dalies 6 punktą žinomai neteisingus duomenis, kad „pardavėjas garantuoja, kad prekė nėra ginčo objektu teismo procesuose, nėra įkeista, nėra uždėtas areštas ar kitaip apribotas disponavimas preke, o taip pat kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į prekę“, nors automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „H“, ir ją patvirtindamas savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP P2007-120042 bei jį panaudojo įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą;

Po to, 2008-01-02 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje UAB „A“ vardu sudarydamas automobilio Opel Astra Cosmo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP P2007-120059 su UAB „S“ ir įrašydamas į sutarties 6 dalies 6 punktą žinomai neteisingus duomenis, kad „pardavėjas garantuoja, kad prekė nėra ginčo objektu teismo procesuose, nėra įkeista, nėra uždėtas areštas ar kitaip apribotas disponavimas preke, o taip pat kad tretieji asmenys neturi jokių teisių į prekę“, nors automobilis nuosavybės teise priklausė UAB „H“, ir ją patvirtindamas savo parašu, suklastojo tikrą dokumentą – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP P2007-120059 bei jį panaudojo įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms kaltinimo dalyje, vieną iš tęstinės veikos epizodų pašalinant, bei dėl atitinkamai tai sąlygojusio neteisingai paskirtos bausmės apeliantui paskyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 str. 3 d.).

Išnagrinėjusi nuteistojo J. U. apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo J. U. nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 300 str. 1 d., tačiau nepagrįstai inkriminavo jam bei juridiniam asmeniui – UAB „A“ aplinkybes dėl automobilio Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TOP 2007-023 su B. J. suklastojimo bei jos panaudojimo.

BK 300 straipsnio 1 dalis be kitų veikų numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas suklastojo tikrą dokumentą ar panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą. Nusikaltimo dalyku – dokumentu laikomi parašyti ranka ar spausdintu būdu popieriuje duomenys, kurie patvirtina faktą, kuris turi ar prie tam tikrų aplinkybių gali turėti teisinę reikšmę. Tikro dokumento suklastojimas gali pasireikšti kaip dalinis materialus suklastojimas arba kaip intelektualus dokumento suklastojimas, tai yra kai kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir/ar turinį, tuo tame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą, taip pat, kai kaltininkas objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu tą dokumentą surašė, atspausdino arba kitaip pagamino, tuo minėtame dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją arba kito asmens į dokumentą patalpintus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Netikro ar žinomai suklastoto dokumento panaudojimas – kai kaltininkas neteisėtai patalpino netikrą ar suklastotą dokumentą į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės turinys, t. y. subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant bei įvertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius - atliktus veiksmus.

Šioje byloje apeliantas J. U. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, suklastojo penkis tikrus dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartis bei visas jas panaudojo, įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ko neginčija bei patvirtina pats apeliantas, jam kaip UAB „A“ įgaliotam atstovui su pirkėjais sudarant automobilių pirkimo-pardavimo sandorius, nors ir nedalyvavo pastarųjų sudaryme, tačiau nuo jų neatsietinas buvo dar vienas subjektas – UAB „H“. Byloje esanti tarp UAB „A“ ir UAB „H“ sudarytoji 2007-05-17 sandėlio finansavimo sutartis Nr. 67014 (1 t., 12-20 b.l.) patvirtina tarp šių šalių buvus sutartinius įsipareigojimus. Šios sutarties bendrosiose sąlygose nurodyta, kad finansuotojas – UAB „H“ suteikia tiekėjui – UAB „A“ finansavimą, perimdamas prekių nuosavybės teisę ir tapdamas prekių savininku iki jam bus įvykdytos prievolės pagal šią sutartį. Prekėmis pagal šią sutartį laikomos finansuotojui priimtinos tinkamos realizuoti naujos transporto priemonės, prekyba kuriomis yra įprastinė tiekėjo ūkinė veikla. UAB „H“ pareiškime (1 t., 5-6 b.l.) nurodė, kad pagal aukščiau minimą sandėlio finansavimo sutartį UAB „A“ įsigijus nuosavybės teise prekes ir kreipiantis į UAB „H“ su pageidavimu gauti finansavimą bei pateikus finansavimo dokumentus, UAB „H“ akceptavus finansavimo dokumentus nuo finansavimo UAB „A“ suteikimo UAB „H“ perima prekių nuosavybės teisę ir tampa prekių savininku iki jam bus įvykdytos prievolės pagal Sandėlio finansavimo sutartį. Kaip matyti, UAB „A“ 2007-05-17 sandėlio finansavimo sutarties Nr. 67014 pagrindu dėl kaltinime minimų penkių automobilių pirkimo-pardavimo kreipėsi su atitinkamomis paraiškomis finansavimui į UAB „H“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl kaltinime nurodytų automobilių Opel Meriva Cosmo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Vectra, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Astra New Enjoy, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Astra Cosmo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), paraiškos finansavimui UAB „H“ buvo pateiktos ir finansavimas jiems suteiktas iki sutarčių dėl pastarųjų automobilių pardavimo su pirkėjais sudarymo (1 t., 63, 47, 35, 52 b.l.). Tokiu būdu, sutinkamai su 2007-05-17 sandėlio finansavimo sutartimi Nr. 67014, UAB „A“ direktoriui J. U. jau po UAB „H“ suteikto tiekėjui – UAB „A“ finansavimo sudarant aukščiau minėtų automobilių pirkimo-pardavimo sutartis, pastarųjų sutarčių objektų – automobilių –nuosavybės teisė priklausė būtent finansuotojui – UAB „H“. Tuo tarpu apelianto J. U. sudarytose kaltinime nurodytose 2007-12-05, 2007-12-07, 2007-12-19, 2008-01-02 automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įtvirtintos nuostatos dėl trečiųjų asmenų teisių į pastaruosius automobilius neturėjimo, pirkėjui leidžiant manyti apie parduodamų automobilių nuosavybės teisių priklausymą UAB „A“ ir net neužsimenant apie tikrąjį jų savininką – UAB „H“. Visas šias automobilių pirkimo-pardavimo sutartis su žinomai neteisingais duomenimis apeliantas J. U. panaudojo įtraukdamas į UAB „A“ buhalterinę apskaitą – to apeliantas neginčija bei patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys.

Apeliacinio skundo dalis, kurioje teigiama, kad UAB „A“ buvo sudaryta tokiomis pat aplinkybėmis ir daugiau pirkimo pardavimo sutarčių, kad turėtų būti sprendžiamas pirkimo pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos klausimas, nenagrinėtina. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą tik pareikšto kaltinimo apimtyje dėl veikų, už kurias kaltinamasis buvo perduotas į teisiamąjį posėdį, o pirkimo-pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos klausimai nėra baudžiamosios teisės bei šios baudžiamosios bylos dalykas.

Tokiu būdu, J. U. veiksmuose nustačius BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad nuteistojo J. U. veiksmų turinys visiškai atitiko minėto Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatytos veikos sudėtį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą ir už tai nubaustas. Skirdamas J. U. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padaryta tyčinė, nesunki, baigta nusikalstama veika), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino J. U. asmenybę (neteistas ir teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirbantis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai pasiektini paskiriant nuteistajam vidurkio nesiekiančio dydžio baudą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paraiška finansavimui dėl kaltinime nurodyto automobilio Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 57 b.l.), UAB „H“ buvo pateikta 2007-11-15, t.y. po 2007-10-18 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja B. J. parodė, kad automobilio Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties su UAB „A“ data – 2007 metų spalio 18 d. – yra teisinga. Tokiu būdu, J. U. 2007-10-18 sudarant minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TOP 2007-023 su B. J., automobilis Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo UAB „A“ nuosavybė ir nebuvo UAB „H“ nuosavybė. Apylinkės teismo išvada, kad pasirašant 2007-10-18 pirkimo pardavimo sutartį su B. J. automobilis Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė UAB „H“ neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl sutarties 4 dalyje įrašytos nuostatos, kad „į parduodamą prekę tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodama prekė neareštuota ir kad ji nėra teisminio ginčo objektas, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti preke nėra apribota“ nelaikytinos neteisingomis, bei atitinkamai – ši sutartis nelaikytina suklastota. Atsižvelgiant į tai iš nuosprendžio šalintinos J. U. ir juridiniam asmeniui – UAB „A“ inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl automobilio Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TOP 2007-023 su B. J. suklastojimo bei jos panaudojimo, nesant šioje kaltinimo dalyje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pašalinus aukščiau minėtą aplinkybę, siaurėja kaltinimo apimtis bei atitinkamai mažintinas apeliantui paskirtosios bausmės – baudos dydis. Taip pat, sutinkamai su BPK 320 str. 5 d. nuostatomis, švelnintinas nuosprendis ir apeliacinį skundą nepadavusiam juridiniam asmeniui – UAB „A“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,

NUSPRENDŽIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti J. U. ir juridiniam asmeniui – UAB „A“ inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodą dėl automobilio Opel Astra Classic, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TOP 2007-023 su B. J. suklastojimo bei jos panaudojimo.

J. U. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą – sumažinti iki 24 MGL (3120 litų), paliekant skundžiamu nuosprendžiu nustatytą baudos sumokėjimo terminą.

Juridiniam asmeniui – UAB „A“ apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą – sumažinti iki 28 MGL (3640 litų), paliekant skundžiamu nuosprendžiu nustatytą baudos sumokėjimo terminą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.