Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-291-517/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
1-291-517/2014
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00570-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
V. B.
Baudž. byla Nr. 1-291-517/2014m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00570-2014-7)
Bylos kategorija Nr. 4.1
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.1 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2014m. lapkričio 07d.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis,sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Juliui Gelumbauskui,gynėjui V. Giriūnui,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis III gr. invalidumą, registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2014m. liepos 12d., apie 09⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaimynystėje gyvenančio pil. A. S. bute, esančiame bendrabučio tipo gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą su taburete sudavė nukentėjusiajam A. S. į galvos sritį, tuo pastarajam padarydamas muštinę žaizdą su poodine kraujosruva dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje ir dešinio momenkaulio atvirą įspaustinį lūžį, ko pasekoje dėl atviro įspaustinio dešinio momenkaulio lūžio nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. B., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2014m. liepos 12d., nuo pat ryto, jis išgėrinėjo. Iš pradžių bare gėrė alų, o po to namuose gėrė nusipirktą vyna. Užsinorėjęs valgyti, išėjo į parduotuvę apsipirkti. Kai iš parduotuvės pareidinėjo į namus, gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), kurs jis gyvena, bendrame koridoriuje, pakeliui į savo butą sutiko kaimyną A. S.. Kaimynas, atkišęs pilvą, užstojo jam praėjimą ir neleido praeiti. Apeinant kaimyną A. S., pastarasis jį iškoliojo, jo atžvilgiu pavartodamas įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius. Palikęs nusipirktus maisto produktus namuose, jis, būdamas labai įsižeidęs dėl kaimyno netinkamo elgesio, grįžo atgal į koridorių, kur su ranka trenkė A. S. į galvą, jie abu susistumdė. Susistumdymo metu A. S. kažkaip nugara prisispaudė prie savo buto durų, kurios buvo neužrakintos, ir pro atsidariusias duris jie abu įvirto į kaimyno buto vidų. A. S. nukritus ant nugaros, jis užvirto šiam ant pilvo. Pamatęs šalia savęs stovinčią taburetę, po to, kai kaimynas jau buvo atsistojęs, jam su taburete vieną kartą trenkė per galvą. Nuo suduoto smūgio A. S. parkrito ant grindų. Tuo metu kambaryje gulėjusi kaimyno A. S. sugyventinė, pamačiusi, kas įvyko, buvo pagriebusi peilį ir jį vijosi, todėl jis iš buto išbėgo.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų J. G., I. B. ir Z. J. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 12, 40-43), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu (b.l. 44), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4-6), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8-9), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 16-17, 69-70) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 18-19), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 49), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 24-25) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi pagal LR 2014m. kovo 13d. įstatymą Nr. XII-775, kuris įsigaliojo 2014m. kovo 25d., buvo pakeista LR BPK 273 str. 1d. redakcija, įstatymo leidėjui prie veikų, kurias padarius, yra galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje, priskyrus ir sunkius nusikaltimus(LR BK 11 str. 5d.), todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam V. B. inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis A. B. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardinto nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2014m. liepos 12d., apie 09⁰⁰ val., jis savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), girtavo kartu su sugyventinė J. G.. Kartu gėrė ir svečiuose buvęs kaimynas V. iš (duomenys neskelbtini), buto. Išgertuvių kambaryje metu tarp jo ir kaimyno įvyko žodinis konfliktas dėl jo(nukentėjusiojo A. S.) sugyventinės, kuri tuo metu gulėjo lovoje. Jiems besiginčijant, kaimynas V. buvo paėmęs baltą taburetę, su kuria jam trenkė per galvą. Kiek buvo suduota smūgių, dėl buvusio girtumo jis negali pasakyti. Nuo smūgio jis parkrito ant grindų, o kaimynas V. tuo metu išėjo iš buto(b.l. 12). Šias aplinkybes nukentėjusysis A. S. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju V. B. metu(b.l. 63).

Iš teisme išvardinto liudytojos J. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. A. S. yra jos sugyventinis, su kuriuo jie kartu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), jau šešeri metai. 2014m. liepos 12d., apie 08⁰⁰ val., sugyventinis A. buvo nuėjęs į parduotuvę „ Maxima “, kur nusipirko du butelius vyno. Per langą pamačiusi kaimyną V. B., pakvietė ir jį pas save į namus gerti vyno, nes šiam buvo bloga. Tą rytą svečiuose buvo ir kitas kaimynas, vardu I., tačiau šis iki kaimyno V. pasirodymo jau buvo išėjęs į namu. Kol vyko išgertuvės, namuose jokių konfliktų nebuvo. Kai išgėrė vyną, ji atsigulė į lovą, o jos sugyventinis A. su kaimynu V. pradėjo ginčytis. Ginčas kilo dėl jos, nes jos sugyventinis kaimynui pradėjo kelti pavydo sceną. Kai kaimynas V. jau išeidinėjo iš buto, jos sugyventinis šiam pasakė kažkokį keiksmažodį, po ko kaimynas V., atsisukęs, paėmė taburetę, kuri stovėjo prie durų, ir prie viryklės stovėjusiam sugyventiniui trenkė per viršugalvį. Dar vienas smūgis buvo suduotas į krūtinę. Nuo suduotų smūgių sugyventinis parkrito ant grindų. Tada ji, matydama sužalotą savo sugyventinį, pašokusi iš lovos, griebė peilį ir vijosi kaimyną V., kuris pabėgo iš buto(b.l. 43). Šias aplinkybes liudytoja D. G. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju V. B. metu(b.l. 66).

Iš teisme išvardinto liudytojo I. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2014m. liepos 12d., nuo pat ryto, jis su kaimynais A. S. ir pastarojo drauge Jolanta, kurios pavardės nežino, jų bute adresu: (duomenys neskelbtini), girtavo. Nuo išgerto alkoholio kiekio jis smarkiai apgirto, todėl išėjo pas save į namus, t.y. į butą (duomenys neskelbtini),, ir atsigulė miegoti. Prabudęs, bendro naudojimo koridoriuje išgirdo kažkokį triukšmą. Tada jis nuėjo pas kaimyną S. į namus ir pamatė, kad irgi kaimynystėje gyvenančiam jo draugui A. medicinos seselė tvarsto kruviną galvą. Kas įvyko kaimyno A. S. bute, jis nematė. Kol jis kartu su kaimynu A. ir jo sugyventine J. jų bute gėrė vyną, tai niekas pas juos užėję nebuvo, o išeidamas į namus, sugėrovus jis paliko dviese(b.l. 42).

Iš teisme išvardinto liudytojos Z. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), Kaimynystėje, t.y. bute (duomenys neskelbtini), gyvena J., kurios pavardės nežino, pravarde „ grafienė “, ir jos sugyventinis A. S., kurie nuolatos girtauja. 2014m. liepos 12d., ryte, tikslaus laiko neatsimena, būdama savo bute, išgirdo, kad kaimynų bute kažkas vyksta, nes jie vienas ant kito rėkė. Nuėjusi į kaimynų butą pasižiūrėti, kas ten vyksta, buto duris rado nerakintas. Bute ji pamatė galva į langą ant grindų gulintį kaimyną A. Matė, kad A. galva yra kruvina, iškruvintos buvo ir buto grindys. Kaimynė J. gulėjo lovoje, o šalia A. kojų stovėjo kitas kaimynystėje, t.y. bute Nr. 14, gyvenantis vyriškis, vardu V. Kaimynas V. rankose nieko neturėjo(b.l. 41).

Iš teisme išvardinto baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2014m. liepos 12d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyriaus gautos informacijos apie pristatytą pil. A. S. su galvos trauma, kuris vėliau iš gydymo įstaigos pasišalino, pagrindu pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., įvykio vietoje buvo bendrauta tiek su pačiu nukentėjusiuoju A. S., tiek ir su jo sugyventine-pil. D. G., kurie nurodė, kad kilusio konflikto metu kaimynystėje gyvenantis asmuo, vardu V. nukentėjusiajam su kėde trenkė per galvą, tačiau išsamiau įvykio aplinkybių pasiaiškinti nepavyko, nes bute rasti asmenys buvo stipriai apgirtę(b.l. 44).

Iš teisme išvardinto baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis bendrabučio tipo gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambarį, kuriame įvyko konfliktas, dešinėje prie durų, ant grindų buvo rastas gulintis skuduras su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Dešinėje yra dvi spintos. Prieš stalą, ant grindų mėtosi balti sportiniai batai irgi su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Tokios pačios dėmės yra matomos ir 1 m plote, esančiame nuo batų link priekinės sienos, ant grindų. Prieš stalą stovi balta kėdė be atlošo, ant kurios sėdimos vietos ir matoma raudona dėmė, panaši į kraują, o ant tos dėmės yra ir plaukų pluoštelių. Kėdė iš įvykio vietos buvo paimta(b.l. 3-6). Iš įvykio vietos paimtos kėdė ir medžiaginė skiautė su dėmėmis, panašiomis į kraują, kaip daiktiniai įrodymai, buvo apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 7-11).

Iš teisme išvardinto baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio 2014m. liepos 12d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną, apie 12⁴⁸ val., buvo sulaikytas neblaivus kaltinamasis V. B., kuris dėl buvusio girtumo nekontrolivao savo veiksmų, o minėtą asmenį pristačius į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, fiziologinės būsenos patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,46 promilės girtumas(b.l. 45, 49).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. B. parodė vietą kaimynystėje gyvenančio nukentėjusiojo-pil. A. S. bute, bendrabučio tipo gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), kur, kaltinamojo žodžiais, besitęsusio konflikto su kaimynu A. S. metu jis pastarajam su taburete trenkė per galvą(b.l. 69-73). Kaltinamojo V. B. nurodyta nusikaltimo padarymo vieta visiškai sutapo tiek su paties nukentėjusiojo A. S. nurodyta jo sužalojimo bute vieta, tiek ir su įvykio vietos apžiūros metu rastais pėdsakais(b.l. 3-6, 16-19).

Iš teisme išvardintos baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, įvertinus gydymo įstaigoje medikų darytus įrašus medicininiuose dokumentuose apie pristatyto sužaloto pil. A. S. patirtų sužalojimų pobūdį, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam A. S. konstatuoti sužalojimai, t.y. muštinė žaizda su poodine kraujosruva dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje ir dešinio momenkaulio atviras įspaustinis lūžis buvo padaryti nuo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu, smūgio į dešinę momeninę sritį pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2014m. liepos 12d. 2013m. sausio 21d. duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Nukentėjusiajam A. S. dėl atviro įspaustinio dešinio momenkaulio lūžio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 24-25).

Nors įvykusio konflikto, pasibaigusio vieno iš konflikto šalių kūno sužalojimu, dalyviai(kaltinamasis ir nukentėjusysis), duodami parodymus byloje, ir skirtingai nurodė tiek tarp jų įvykusio konflikto pradžios vietą, tiek ir kilusio konflikto motyvus, tačiau bylos duomenimis neginčijamai yra nustatyta, kad kilusio metu, kaltinamajam V. B. ir nukentėjusiajam A. S. būnant pastarojo bute adresu: (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. B. tyčia su taburete trenkė buto šeimininkui-nukentėjusiajam A. S. per galvą. Dėl suduoto smūgio į galvą nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta muštinė žaizda su poodine kraujosruva dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje ir dešinio momenkaulio atviras įspaustinis lūžis. Kadangi pagal išaiškintas aplinkybes kaltinamasis V. B., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu tyčia suduodamas su taburete kaimynystėje gyvenančiam nukentėjusiajam A. S. per galvą, suprato savo veiksmo pavojingumą, o tarp jo atlikto veiksmo ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių, t.y. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo(b.l. 24-25), buvo tiesioginis priežastinis ryšys, laikytina, kad kaltinamojo V. B. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d., požymius, t.y. sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 227,73 Lt.(dviejų šimtų dvidešimt septynių litų ir 73 ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 33-36).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiojo A. S. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo V. B. veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo A. S. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 5d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V. B. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jo pasigailėti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo A. B. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įstatymas su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimą numato tik asmeniui, kuris yra teisiamas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus(LR BK 55 str.). Sistemiškai aiškinant įstatymą, pilnamečiam asmeniui už sunkaus nusikaltimo padarymą negali būti taikytinos LR BK 75 str. nuostatos. Sankcijoje už veiką, numatytą LR BK 135 str. 1d., yra numatyta vienintelė bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Visgi, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes(nukentėjusysis A. S. buvo sužalotas dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto tarp jo ir kaltinamojo V. B., kaip dviejų neblaivių asmenų, gyvenančių kaimynystėje, metu, kurį iš dalies išprovokavo pats nukentėjusysis), o neigiamai charakterizuojančios kaltinamojo asmenį medžiagos byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, į kaltinamojo V. B. sveikatos būklę(kaltinamasis yra neįgalus asmuo, turintis II gr. invalidumą, nes, pasak jo paties, jis yra turėjęs infarktą, dažnai jį ištinka epilepsijos priepuoliai, serga ir žvyneline liga) ir įvertinus paties nukentėjusiojo A. S. teismo posėdžio metu išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam taikymo, kuris kaltinamajam V. B. dovanoja, su kuriuo, kaip kaimynai, sugyvena draugiškai ir jokių turtinių pretenzijų byloje nereiškia, laikytina, kad kaltinamajam V. B., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, jam inkriminuojamos veikos straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl, vadovaujantis bausmės paskirtimi, kaltinamajam V. B. yra paskirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei numatyta sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą, t.y. laisvės apribojimas(LR BK 54 str. 3d.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.

Kaltinamojo V. B., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų, interesus, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėjas atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 2d. pagrindu.

2014m. spalio 31d. teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam V. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 320,- Lt.(trijų šimtų dvidešimties litų ir 00 ct.) sumą(b.l. 105). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Nors kaltinamasis V. B. šiuo metu registruojasi darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, ir, dėl turimo neįgalumo būdamas iš dalies darbingas asmuo, niekur nedirba, tačiau, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir jos sukeltus padarinius bei atsiradusias netiesiogines turtines pasekmes, kurios šiuo metu dar nėra pašalintos, ir į kaltinamojo turtinę padėtį, laikytina, kad prašomos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo interesus teisme, nėra aiškiai per didelės, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo V. B.(LR BPK 106 str. 2d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1d., ir, pritaikius LR BK 54 str. 3d., nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 07⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) privalomai jam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo nuo 2014m. liepos 12d., 12⁴⁷ val., iki 2014m. liepos 14d., 12¹⁵ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo dienas, kada kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. B. 227,73 Lt.(dviejų šimtų dvidešimt septynių litų ir 73 ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. 320,- Lt.(tris šimtus dvidešimt litų ir 00 ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant jo interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinį įrodymą-medžiaginę skiautę, supakuotą į voką Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinį įrodymą-taburetę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jos teisėtam savininkui-nukentėjusiajam A. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis