Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2016-05-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 159 str. laisvės apribojimo bausme 1 m. 2 mėn., 2017-06-28 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme 90 p., 2017-11-02 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo atlikus arešto bausmę;

2) 2022-04-25 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėn., įpareigojat per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (bausmės pabaiga 2022-11-12), turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, ne mažiau kaip 16 kartų smogė kumščiais ir spyrė šeimos narei sutuoktinei D. Š. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame smilkinyje, pasmakrio kairėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, kairiame juosmenyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje, nosies kaulų lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Š. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena visiškai. Įvykius atsimena tik nuo to momento kai atvažiavo policija ir pasodino jį į automobilį. Labai gailisi dėl to ką iš tikrųjų padarė. Tai ne pirmas kartas kai smurtavo prieš žmoną. Galvoja, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu visiškai atsisakė alkoholio, lankosi pas psichologą. Žmonos atsiprašė, bet šiuo metu jie kartu negyvena, vyksta skyrybų procesas.

Nukentėjusioji D. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad tą rugsėjo 9 dieną ji vyro tetai padėjo kasti bulves. Grįžus namo, vyras jau buvo namuose, pradžioje jie gražiai šnekėjo, bet gavosi taip kad visas kivirčas prasidėjo nuo to, kad jis pradėjo duris spardyti, o ji paprašė nespardyti. Tada jis pasiuntė ją ant trijų raidžių ir nuo to viskas prasidėjo, visi smūgiai. Per užtinusias akis nieko nematė. Buvo labai nemalonu ir skaudu. Kiek tų smūgių buvo negali pasakyti, neatsimena, o smūgiai ir iš delno, ir iš kumščių, tik neatsimena paskutinio smūgio į veido sritį kur nosis buvo sulaužyta. Galėjo būti 16 smūgių drąsiai. Gydytis teko ilgokai. Visi sumušimai ir mėlynės išnyko tik spalio pradžioje. Nosis vis dar lūžusi, reikia daryti operaciją. Nėra iš ko darytis. Po tų sumušimų ir regėjimas pasilpęs, ypač tos akies kur sužalota labiausiai buvo. Kaltinamasis atsiprašė, pradžioje buvo sunku atleisti, bet vis dėl to vyras, šeimos maitintojas, kaip vyras ir tėvas jis geras žmogus, tik alkoholis jam kiša koja, ypač stiprių gėrimų. Jis nuostabus žmogus šiaip yra. Santuoką nutraukinėja vis tiek, kartu negyvena, ji ir vaikas (duomenys neskelbtini) gyvena, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, ji irgi buvo išgėrusi, nes buvo bulviakasis, tai truputį ir išgėrė. Ne pirmas kartas kada smurtavo, užtat šį kartą nusprendė kreiptis, nebetylėjo. Civilinio ieškinio nereiškia, su sužalojimais galima susigyventi, pradžioje kliuvo nosis, dabar jau priprato. Žino, kad jis nebevartoja alkoholio, lankosi pas medikus. Jis ir gydosi, stengiasi pasitaisyti, kad naujai pradėti gyvenimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. Š. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau kaip smurtavo prieš žmoną D. Š. neatsimena, nes buvo neblaivus. Prisimena tik tiek, kad 2022-09-09 ryte išėjo į darbą, su žmona nesipyko. Namo grįžo neblaivus. Kieme buvo kaimynė A. B., policija. Pareigūnai jį sulaikė, paaiškino, kad už žmonos sumušimą. Pats konflikto dėl didelio girtumo neprisimena, bet tiki tuo, ką sako žmona, tiki, kad niekas kitas išskyrus jį sumušti jo žmonos negalėjo. Dėl savo elgesio labai gailisi, kaltina per didelį išgerto alkoholio kiekį (tomas 1, b. l. 93-94, 100-101).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2022-09-09 įvykių dėl girtumo ar dėl patirtų sužalojimų tiksliai neprisimena. Pamena, kad tą dieną namuose apie 14-15 val. telefonu kalbėjosi su drauge J. G.. Namo grįžęs neblaivus sutuoktinis M. Š. sukėlė konfliktą, kurio metu ją sumušė. Tai telefonu girdėjo J. G., kuri ir iškvietė pagalbą. Tiksliai nepamena, ką aiškino atvažiavusiems policijos pareigūnams, tačiau jei sakė, kad susižalojo pati, tai netiesa, nes iš tikrųjų ją sumušė sutuoktinis. Po įvykio ji apsigyveno socialinių paslaugų centre, vėliau jai suteiktas socialinis būstas, kuriame gyvena su vaiku, dabar ruošia dokumentus skyryboms su M. Š. (tomas 1, b. l. 28-29).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė, kad 2022-09-09, apie 14.50 val., kalbėdama telefonu su D. Š. girdėjo kaip M. Š. keikė ją necenzūriniais žodžiais, daužė duris, šūkavo. D. Š. pradėjo šaukti, kad ją paleistų, nebemuštų, kad jai sunku kvėpuoti, ji negali atsimerkti, jai bėga kraujas, o D. Š. kartojo „ar tau dar maža“, girdėjosi smūgių garsas. Supratusi, kad M. Š. smurtauja prieš D. Š., ji apie tai pranešė socialinių paslaugų centro darbuotojai D. P. (tomas 1, b. l. 57-58).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. P. parodė, kad 2022-09-09, apie 15 val., paskambinusi J. G. pasakė, kad kalbėdama telefonu su D. Š. išgirdo konfliktą tarp jo ir jos sutuoktinio M. Š., suprato, kad jis prieš ją smurtauja. Apie tai ji pranešė socialinei darbuotojai A. B., kuri iš karto nuėjo į Š. namus (tomas 1, b. l. 63).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad 2022-09-09, apie 15.17 val., paskambinusi D. P. paprašė nueiti pas kaimynystėje gyvenančius D. ir M. Š., nes galimai M. Š. smurtauja prieš sutuoktinę. Duris atidaręs M. Š. ją į butą įsileido labai nenorom. Kambaryje ant lovos ji pamatė kniūbsčią, išsitaršiusiais plaukais gulinčią D. Š., kuri kalbinama nereagavo, ant grindų buvo matyti kraujas. Ji nedelsdama apie tai pranešė pagalbos numeriu 112. M. Š. prašė nekviesti policijos, greitosios, o supratęs, kad ji neklauso, supyko. Belaukiant tarnybų lauke, jai paskambino D. Š. ir pasakė, kad ji užsigavo pati, tačiau vėliau vakare, vežant D. Š. iš ligoninės namo, ji prisipažino, kad ją stipriai sumušė sutuoktinis už netvarką namuose. Kadangi sutuoktinio ji bijo, melavo policijai ir medikams (tomas 1, b. l. 68-69).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad 2022-09-09, apie 15 val., vyko į (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) sumušta moteris. Iš laiptinės išėjęs neblaivus M. Š. pasakė, kad grįžęs namo žmoną jau rado sumuštą. Nuėjęs į butą, rado stipriai sumuštu veidu D. Š., kuri nuolat kartojo, kad griuvo ir susižalojo pati. Paprašyta parodyti kurioje vietoje ji griuvo, detaliau paaiškinti kaip tai nutiko ji nieko neaiškino, skundėsi, kad negali atsimerkti, nes užtinusios akys, sunku kvėpuoti dėl sumuštos nosies. Jos aiškinimas, kad griuvo ir susižalojo pati, kėlė įtarimų, nes matomi sužalojimai veide neatitiko jos pasakojimo. Vėliau jis bendravo su J. G., kuri paliudijo, kad pokalbio telefonu su D. Š. metu ji išgirdo triukšmą, balsus ir, supratusi, kad M. Š. smurtauja prieš žmoną, iškvietė pagalbą (tomas 1, b. l. 76-77).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas N. V. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. M. (tomas 1, b. l. 73-74).

Iš 2022-09-09 tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad kaltininkui M. Š. nustatytas vidutinis 2,33 promilės, nukentėjusiajai D. Š. lengvas 1,46 promilės girtumo laipsnis (tomas 1, b. l. 7, 11-14).

Iš 2022-09-09 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje ant grindų guli rankšluostis su galimai kraujo dėmėmis, taip pat galimai kraujo dėmių yra ant grindų kambaryje (tomas 1, b. l. 15-22).

Iš 2022-09-09 asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad abi D. Š. akys užtinusios, prie kairės akies kraujosruva, nosis patinusi, matosi kraujas (tomas 1, b. l. 30-35)

Iš 2022-09-13 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. Š. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, kairiame smilkinyje, pasmakrio kairėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, kairiame juosmenyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruva viršutinės lūpos pogleivyje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 16 trauminių poveikių pasekoje ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b. l. 42-44).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Teismas, įvertinęs išdėstytus baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo M. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis M. Š. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio visiškai neprisimena, bet buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Pabrėžė, kad jam negalima gerti alkoholio, dėl to prasidėjo konfliktas. Vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Kaltinamasis M. Š. pripažįsta, kad vartojo fizinį smurtą savo žmonos D. Š. atžvilgiu. Labai gailisi dėl savo elgesio, atsiprašė žmonos. Tokie kaltinamojo M. Š. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas iš esmės neturi pagrindo abejoti kaltinamojo duotų paaiškinimų nuoširdumu.

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolą, asmens apžiūros protokolą, nukentėjusiosios D. Š. parodymus, liudytojų J. G., D. P., A. B., A. M., N. V. parodymus, specialisto išvadą, daroma išvada, kad M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes jis 2022 m. rugsėjo 9 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, ne mažiau kaip 16 kartų smogė kumščiais ir spyrė šeimos narei sutuoktinei D. Š. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame smilkinyje, pasmakrio kairėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, dešinėje krūtyje, kairiame juosmenyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje, nosies kaulų lūžį. Šie sveikatos sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nesunkiai sutrikdyta kaltinamojo šeimos narės sveikata – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo M. Š. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Bylos duomenimis kaltinamasis yra teisiamas trečią kartą (tomas 1, b. l. 126-131), administracine tvarka nebaustas (tomas 1, b. l. 125), M. Š. gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl M. Š. elgesio nėra gavusi (tomas 1, b. l. 172).

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ir į tai, kad M. Š. yra teistas už smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, tačiau šiuo metu pripažįsta priklausomybę nuo alkoholio, kreipėsi pagalbos į specialistus ir pastaruoju metu nebevartoja alkoholio, jam skirtina dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis M. Š. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, ir nors anksčiau teistas, tačiau paskirtą bausmę yra atlikęs. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau lankosi pas specialistus, todėl tikėtina, kad jo asmenybės pavojingumas gali būti linkęs mažėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju M. Š. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo teistumas ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam M. Š. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. Š. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. 16 val. 15 min. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. 12 val. 13 min. (trys paros) (tomas 1, b. l. 78-80, 102-104).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l. 119-122), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką M. Š. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. (tris paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. Š.: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.