- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- I-4175-609/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00245-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- P.M.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 28.2Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
- 28.5Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.M. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P.M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovė, VGTPT) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 ir įpareigoti jam suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Skunde (b.l. 1) nurodo, jog 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi su prašymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 nuspręsta jam teikti antrinę teisinę pagalbą, ją teikti paskiriant advokatę G.S. Teigia, jog 2018 m. liepos 12 d. susitikimo su advokate metu jam buvo paaiškinta, jog bus renkami archyviniai dokumentai. Pažymi, jog archyvinių dokumentų paieška buvo vilkinama, advokatė vengė bendravimo. Teigia, jog jam su advokate susitikus 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, paaiškėjo, jog archyvinių dokumentų apie A.M. turėto turto teisinį pagrindą nepavyko gauti, be kita ko jam buvo paaiškinta, kad teisme iškėlus civilinę bylą dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo, jo atstovavimas neperspektyvus. Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. vasario 13 d. jis kreipėsi į VGTPT su skundu dėl nekokybiškai teikiamos antrinės teisinės pagalbos ir 2019 m. vasario 27 d. gavo atsakymą, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas jam nutraukiamas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaiko skunde išdėstytus argumentus ir prašo skundą patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė VGTPT atsiliepime į skundą (b.l. 10-13) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo, procesinių dokumentų parengimui, atstovavimui pirmosios instancijos teisme paskiriant advokatę G.S. Pažymi, kad 2019 m. vasario 5 d. buvo gauta advokatės G.S. išvada, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui neperspektyvus, nes Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo atveju, ginčo turtą paveldint pagal 1939 m. sausio 21 d. testamentą, P.M. motinos B.M. paveldimo turto dalis nepasikeistų. Pažymi, kad susipažinus su advokatės G.S. išvada, dokumentais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, VGTPT 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodo, kad atstovavimo byloje perspektyvumas yra vertinamojo pobūdžio. Teigia, jog ginčydamas Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 110, pareiškėjas siekia, kad jam priklausytų didesnė gyvenamojo namo, buvusio jo senelio M.M. nuosavybe, dalis, nes jo vertinimu, panaikinus Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 110, jis paveldėtų ne tik jo motinai B.M., bet ir jos seserims K. ir B. tenkančias paveldimo turto dalis, nes jos vaikų neturėjo. Pažymi, jog pagal pateiktus duomenis M.M. 1939 m. sausio 21 d. sudarė naminį testamentą, patvirtintą Panevėžio apylinkės teismo 1939 m. rugpjūčio 24 d., kurio sudarymo metu galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvadas. Pagal minėtą testamentą M.M. savo sutuoktinei V.M. paliko „iki gyvos galvos gyvenamojo namo antrą galą į vakarus“, o sūnui A. ir dukterims K. ir B. lygiomis dalimis – gyvenamojo trobesio galą į Rytus“. (duomenys neskelbtini) metais mirus V.M., ji testamento nepaliko. Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 110 M.M. ir V.M. vaikams A.M. ir B.M. buvo suteikta po ½ gyvenamo namo dalį. Akcentuoja, jog 1939 metų sausio 21 d. testamento surašymo ir palikimo atsiradimo metu civilinius teisinius santykius reglamentavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalis, kurios 1011 straipsnio pastaboje nurodyta, jog leidžiama įgytinio turto savininkui užrašyti tą turtą, kam jis panorės, bet įpėdiniui, priėmus paliktajam turtą, turtas virsta paveldėtiniu, ir tolimesnis šio turto paveldėjimas nepriklauso nuo pirmo savininko valios. Įvertindama palikimo atsiradimo metu galiojusių įstatymų nuostatas dėl paveldėjimo, daro išvadą, jog pareiškėjo pretenzijos į didesnę nei ½ dalį palikimo, atsiradusio po motinos B.M. mirties, yra nepagrįstos. Argumentuoja, jog net ir panaikinus Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 110, pareiškėjui negalėtų tekti didesnė paveldimo turto dalis, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo atstovavimas neperspektyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, kuriuo pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovę jam suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo.
Nustatyta, kad 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas kreipėsi į VGTPT, prašydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2018 m. kovo 5 d. prašyme nurodė, jog antrinę teisinę pagalbą prašo suteikti Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 apskundimui.
VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ buvo nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą nurodant, kad pareiškėjas turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą, t.y. parengti procesinius dokumentus ir pareiškėją atstovauti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui teikti paskirta advokatė G.S.
VGTPT 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, antrinės teisinės pagalbos pagal VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjui teikimas nutrauktas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t.y. konstatavus, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui yra neperspektyvus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4371-552/19 ir kt.).
VGTPĮ 23 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejai, tarp kurių yra antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (1 dalies 8 punktas).
Nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal VGTPĮ 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad būtų išvengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens prašyme nurodyto ginčo atstovavimo būtinumo ir teisių bei interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbą, bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumą bei atstovavimo perspektyvumą ir prieš priimdama sprendimą teikti teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą, būtina vertinti ar skundžiamas sprendimas įtakos asmens teises ar interesus bei sukels asmeniui realias teisines pasekmes.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPĮ taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų kontekste. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (VGTPĮ 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2017 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).
Pažymėtina, kad VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto, reglamentuojančio antrinės teisinės pagalbos nutraukimo atvejį, kai atstovavimas yra neperspektyvus, taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimą tuo aspektu, ar pareiškėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktiną dokumentą (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1815/2014; 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1681/2012).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ buvo priimtas, vadovaujantis pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtos advokatės G.S. 2019 m. vasario 5 d. pranešimu, pareiškėjo pateiktais ir archyviniais dokumentais, konstatavus, jog panaikinus Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 110, pareiškėjui tenkanti paveldimo turto dalis nepasikeistų, todėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 110 pareiškėjo teisių nepažeidžia.
Atsižvelgiant į aukščiau cituotą teisminę praktiką, nagrinėjamu atveju VGTPT turėjo būti vertinama, ar pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų civilinės bylos dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo iškėlimui.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas yra B.M. turto paveldėtojas. Kadangi Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 110 B.M. pripažinta namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalies savininke, vertintina, jog formaliai VGTPT buvo pateikti faktiniai ir teisiniai duomenys, pakankami civilinės bylos dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo iškėlimui, o tai, ar toks reikalavimas yra pagrįstas – t. y., ar jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundą patenkinti, gali spręsti tik tokį skundą nagrinėjantis teismas.
Darytina išvada, jog konstatuodama, kad Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 110 pareiškėjo teisių nepažeidžia ir priimdama sprendimą dėl VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjui paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, VGTPT ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra tik teismams Lietuvos Respublikos Konstitucija deleguota funkcija. Nesant akivaizdžių pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo požymių, išankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus, yra negalima ir prieštarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams.
Kadangi konstatuota, jog priimdama ginčijamą sprendimą ir vertindama pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo iškelti civilinę bylą dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo, pagrįstumą VGTPT peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą sprendimą, skundas tenkintinas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Panaikinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigojama spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti visiškai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ panaikinti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įpareigoti spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos P.M. suteikimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.