Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-360/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
1A-193-360/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31116-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Bertašienė, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
N. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-360/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31116-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.2.14.1.2.1.; 2.4.6.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nuteistojo N. A. gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-10 nuosprendžio, kuriuo N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-18 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu iš N. A. priteista 274,89 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. A. nuteistas už tai, kad 2020-07-25, apie 12.35 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. matavimosi kabinoje į su savimi turėtą krepšį įsidėjo 2 vienetus kelnių „Smog“, kurių vieneto vertė 24,99 Eur, bendra 49,98 Eur vertė bei į kuprinę įsidėjo 11 vienetų kelnių „Smog“, kurių vieneto vertė 24,99 Eur, bendra 274,89 Eur vertė, ir neatsiskaitęs už prekes išėjo iš parduotuvės, kur prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje sulaikytas apsaugos darbuotojų atidavė krepšį su 2 vienetais kelnių „Smog“, o su likusiomis 11 vienetų kelnių „Smog“, buvusių kuprinėje, nuo apsaugos darbuotojų pabėgo. Tokiu būdu N. A. pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 2 vienetus kelnių „Smog“, kurių bendra vertė 49,98 Eur bei atvirai pagrobė 11 vienetų kelnių „Smog“, kurių bendra vertė 274,89 Eur.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis N. A. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, pasigailėti, suteikti galimybę ir nesiųsti į pataisos namus. Nurodo, kad nepavogė tiek kelnių, kiek byloje nurodyta, parduotuvė paskaičiavo trūkumą, kurį bando priskirti jam, parduotuvės darbuotojos pripažino, kad vagiama pastoviai, sudaromos tam galimybės, nes apsaugos darbuotojai ne visada reaguoja į iškvietimus. Jis galėjo pripažinti, jog pavogė tik dvejas kelnes, nes matė tik jo kuprinę, tačiau jis prisipažino. Jam užėjus į persirengimo kabiną, ten jau kabojo tuščios pakabos, kurias paliko kiti žmonės. Apeliantas pažymi, jog dirba, tačiau jam tenka vogti tam, jog įsigytų maisto, kadangi jo pinigus nurašo antstoliai, kurie jų grąžinti neskuba. Nuteistasis pripažįsta suklydęs, nenori grįžti į pataisos įstaigą, dalyvauja metadono programoje, metė narkotikų vartojimą, pradėjo tvarkytis gyvenimą, pažada pasitaisyti, nori būti laisvėje, dirbti. Atkreipia dėmesį, jog byloje nedalyvavo jo gynėjas.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis N. A. apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės, pripažįsta iš parduotuvės vogęs kelnes, tačiau nesutinka su nustatytu pagrobto turto kiekiu, teigia, kad taip jam bandoma priskirti prekių trūkumą, o darbuotojos pačios teigė, jog vagiama pastoviai.

5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus dėl pagrobto turto kiekio bei vertės vertino neteisingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

6. Iš bylos medžiagos matyti, jog procese apeliantas pripažino, jog ketino pavogti 8 vnt. kelnių (iš prekybos salės pasiėmė ir į kabiną nusinešė 2 vnt. ir 6 vnt.). Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog N. A. pasikėsino iš parduotuvės pagrobti 2 vnt. atitinkamų kelnių bei atvirai pagrobė 11 vnt. kelnių. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija būtent pagrobto turto kiekį, motyvuodamas tuo, kad taip bandoma kompensuoti prekių trūkumą parduotuvėje. Tačiau kolegija tokius nuteistojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei vertina juos kaip gynybinę N. A. poziciją siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

7. Iš bylos duomenų matyti, jog apsaugos darbuotojams sulaikius N. A., šis netrukus pabėgo su savimi pasiėmęs ir savo turėtą kuprinę, palikęs maišą, kuriame buvo rasti 2 vnt. kelnių bei grąžinti parduotuvei. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustos vagystės metu parduotuvėje dirbusios darbuotojos, patvirtinusios pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose detaliai nurodė įvykio eigą, N. A. veiksmus, pagrobtų rūbų kiekį bei vertę. Abiejų liudytojų parduotuvės pardavėjų parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitus atitinka bei nuosekliai papildo. Liudytoja D. E. paaiškino, jog pamatė atėjusį N. A. ir, kadangi įtarė, jog šis atėjo vogti, pastarąjį stebėjo, įspėjo ir kolegę, matė, kaip jis nuėjo prie kelnių, kelias jų užsidėjo ant rankos ir nusinešė į kabiną, kurioje, jam išėjus, liko tuščios pakabos. Analogiškai aplinkybes nurodė ir kita liudytoja pardavėja D. G., kuri teigė, kad kolegė įspėjo apie atėjusį įtartiną asmenį, kurį stebėjo, matė, kaip jis ant rankos dėjo kelnes su visom pakabom ir ėjo į persirengimo kabiną, o šiam išėjus, ji nubėgo į kabiną skaičiuoti tuščių pakabų nuo kelnių, pakabų buvo 13. Netikėti teisiamajame posėdyje tiesą prisiekusiomis sakyti liudytojomis kolegija nemato pagrindo, juolab, jog jų parodymus iš dalies atitinka ir paties nuteistojo parodymai, o taip pat liudytojo apsaugos darbuotojo R. S. parodymai, vaizdo įrašai bei jų apžiūros protokolai (b. l. 45-53), kuriuose užfiksuotas rūbus parduotuvėje apžiūrinėjantis apeliantas, kuris juos dedasi ant rankos, nešasi į matavimosi kabiną, paskui išeina nešdamasis mėlynos spalvos maišą, sustabdomas apsaugos darbuotojų ir netrukus nuo jų pabėga palikęs maišą, tačiau išsinešdamas kuprinę. Tai, jog liudytoja D. E. tikrai prekybos salėje galėjo matyti rūbus pasiėmusį N. A. ir į kokią persirengimo kabiną pastarasis nuėjo, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuris tik sustiprina liudytojos parodymus (b. l. 58-63). Taigi įrodymų visuma patvirtina, jog abi liudytojos apeliantui atėjus į parduotuvę, jį stebėjo, atkreipė dėmesį, kur jis ėjo, kokius rūbus pasiėmė, kur nusinešė, o jam išėjus iš persirengimo kabinos, operatyviai patikrino, kokie daiktai dingo. Kaip nuosekliai paaiškino liudytoja D. E., ji žinojo, kokios kelnės kabojo parduotuvėje, kokia buvo kaina, pavogtų daiktų kiekis buvo nustatytas pagal likusias pakabas, taip pat vadovė iš karto patikrino likutį. Šiuos liudytojos parodymus atitinka tiek parduotuvės pareiškimas (b. l. 1, 2.), tiek ir byloje pateiktas prekių sąskaitos dokumentas (b. l. 28). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jam užėjus į persirengimo kabiną, ten jau kabojo tuščios pakabos, kurias paliko kiti žmonės, tačiau tokius jo teiginius paneigė liudytoja D. E., kuri pažymėjo, kad nuteistasis buvo pirmas, įėjęs į tą kabiną, kuri iki to laiko buvo tuščia. Netikėti šia nuoseklius ir bylos duomenis atitinkančius parodymus duodančia liudytoja, kolegija nemato pagrindo, juolab, jog ir pats N. A. apie jokias persirengimo kabinoje rastas rūbų pakabas neužsiminė, netgi priešingai, kaip pats nurodė teisiamajame posėdyje, pakabas nuo paimtų kelnių ir paliko kabinoje, kur jas pagal bylos duomenis iškart jam išėjus ir rado pardavėja D. G..

8. Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo patikrinta aplinkybė, ar N. A. į kuprinę galėjo sutalpinti 11 vnt. kelnių (b. l. 55-57). Teisiamajame posėdyje ištirti eksperimento rezultatai parodė, jog nuteistasis į kuprinę galėjo sutalpinti 11 vnt. atitinkamų kelnių, kuprinę užtraukti. Kaip procese nurodė ir pats apeliantas, dalį pagrobtų kelnių jis ir susidėjo būtent į kuprinę, su kuria ir pabėgo nuo apsaugos darbuotojų, dvejas kelnes buvo įdėjęs į maišą, kurį paliko bėgdamas. Nors nuteistasis teigia, jog į kuprinę įsidėjo 6 vnt. kelnių, tačiau kolegija neturi pagrindo abejoti dėl aptarto bylos duomenų visuma nustatyto nuteistojo pagrobto turto kiekio bei vertės.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo nesiųsti jo į pataisos namus. Skundžiamu nuosprendžiu už naujai padarytą nusikaltimą N. A. buvo paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kolegija nemano, kad apeliantas nubaustas per griežtai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. A., atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir, parinkęs jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nustatė gerokai trumpesnę nei vidurkis jos terminą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino, jog padarytas vienas tyčinis, apysunkis, savanaudiškas nusikaltimas, nenustatyta atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių. Taip pat skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę bei charakterizuojančius duomenis, atkreiptas dėmesys, kad N. A. teistas, nagrinėjamą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas ir administracine tvarka. Priimant N. A. ankstesnius nuosprendžius, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, atidedant anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nepaisant to, nuteistasis vėl nusikalto. Taigi nuteistasis dėl savo elgesio išvadų nedaro, nesitaiso. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. A. realią laisvės atėmimo bausmę, kurios galutiniam dydžiui įtakos turėjo ir ankstesnis nuosprendis. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad pradėjo tvarkytis gyvenimą, pažada pasitaisyti, nori būti laisvėje, dirbti, metė narkotikus, tačiau akivaizdu, jog šie pozityvūs apelianto siekiai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Nuteistasis teisinasi, jog buvo priverstas vogti, nes antstoliai nurašė jo pinigus, tačiau sunkumai dėl antstolių vykdomų išieškojimų niekaip negali pateisinti nusikalstamo N. A. elgesio ir neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta nėra pagrindo.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. A. pažymi, kad byloje nedalyvavo jo gynėjas. Tačiau byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytų būtinojo gynėjo dalyvavimo pagrindų. Pagal BPK 50 straipsnio 2 dalį įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Ikiteisminio tyrimo metu N. A. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis šia teise nesinaudojo (b. l. 107). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apeliantui išaiškino jo teises (tarp kurių ir teisė turėti gynėją), N. A. patvirtino jas supratęs, užtikrinti jam gynėjo neprašė. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas suvokė jam inkriminuoto nusikaltimo esmę, aiškiai formulavo savo gynybinę poziciją, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaip nors buvo pažeista N. A. teisė turėti gynėją.

11. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. A. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė