Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui M. G., dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo teismui nepateikė.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad įvertinus buities ir gyvenimo sąlygas, nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja stiprūs emociniai ryšiai, į tai, kad motinos globa yra labai svarbi jos mažamečiui vaikui, mano, kad E. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina E. Ž. labiausiai atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. G., motina – E. Ž. (b. l. 7). E. Ž. nuo 2017 m. sausio mėnesio gauna išmoką vaikui po 15,20 Eur (b. l. 8). Ieškovė dirbanti, gauna pastovias pajamas. Jos vidutinis darbo užmokestis mėnesiui 381,00 Eur (b. l. 9). Atsakovas M. G. VSDFV duomenimis nedirbantis ir jokių išmokų negauna (b. l. 22) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad dėl netinkamai vykdomų tėvų pareigų skyrius nusiskundimų neturi, šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą. Seniūnija taip pat nusiskundimų neturi. E. Ž. su sūnumi gyvena nuomojamam vieno kambario bute su visais patogumais. Bute yra sudarytos sąlygos vaikui tinkamai augti ir vystytis. Ieškovė išsinuomojusi kitą didesnį, butą į kurį persikraustys artimiausiu metu. Vaikas prirašytas VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centre, didesnių sveikatos problemų neturi. Ieškovė dirbanti, dirba slenkančiu grafiku, kai jos nebūna vaiku pasirūpina močiutė, kuri gyvena šalia. Jai materialiai padeda mama. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų neturi. A. G. ugdomas lopšelyje/darželyje ,,Liepaitė“. Su atsakovu ieškovė kartu nebegyvena nuo 2017 m. sausio mėnesio. Gyvenant kartu M. G. vaiką išlaikė, dalyvavo jo auklėjime ir ugdyme. Iširus šeimai, vaiko nebeišlaiko. Tačiau su sūnumi bendrauja, vaikas susitikimų su tėvu laukia. Berniukas pokalbio su juo metu papasakojo, kad myli mamą ir tėtį. Su mama jam gyventi gerai, laukia, kad atvažiuotų tėtis. E. G. dėl mažo amžiaus savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo išreikšti negali. Atsakovo M. G. nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo išsiaiškinti nepavyko, nes ieškovės teigimu jis išvykęs į užsienį. (b. l. 16-17). Raseinių lopšelio – darželio ,,Liepaitė“ 2017-08-31 rašte Nr. 7-81-S nurodyta, kad E. G. lanko ,,Pelėdžiukų“ grupę. Berniukas ateina tvarkingas. Vaiką dažniausiai pasiima ir atveda mama ar močiutė, kartais tėtis. Vaiko ugdymu domisi mama, kreipia dėmesį į išsakytus pastebėjimus dėl vaiko ugdymo. (b. l. 18). Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. (b. l. 5-6).

Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, kad vaikas yra mažo amžiaus, jį ir motiną sieja artimas emocinis ryšys, berniukui dar ypatingai reikalingas mamos rūpestis ir nuolatinė priežiūra, o atsakovas nepareiškęs neprieštaravimų, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. Ž. jos gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, kad vaikas turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad vaikas su tėvu bendrauja. Laukia su juo susitikimų. Be to pats vaikas yra nurodęs, kad myli tėtį, jo pasiilgo. Ginčo tarp šalių dėl vaiko bendravimo su tėvais tvarkos nėra, tai šalys išsprendžia savo bendru susitarimu. Bendravimo tvarka nustatytina taip kaip prašo ieškovė.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad vaikui ankščiau išlaikymas priteistas nebuvo. Atsakovas ir ieškovė kartu negyvena. Ieškovė nurodžiusi, kad atsakovas materialiai vaiką išlaikė tol, kol jie gyveno kartu, t.y. iki 2017 m. sausio mėnesio. Ieškovės žiniomis, atsakovas išvyko į užsienį. Duomenų apie atsakovo nekilnojamąjį turtą byloje nepateikiama, VSDFV duomenimis M. G. nedirba. Byloje nepateikiama duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, jo darbinės galimybės būtų apribotos. Ieškovės pajamas sudaro išmoka vaikui po 15,20 eur ir jos darbo užmokestis (b. l. 8, 9). Be to materialiai ieškovei padeda jos mama. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute. Ieškovės paskaičiavimais mėnesiui jai reikia 380 Eurų vaiko išlaikymui. Išlaidos maistui per mėnesį vidutiniškai sudaro: 150 Eurų, drabužiams - 30 Eurų; avalynei (įskaitant šokių batelius, šlepetes, ir kitą avalynę pagal sezonus) 15-25 Eur; darželis per mėnesį kainuoja 53 Eur, šokių užsiėmimai 15 Eurų, karate būrelis - 30 Eurų, vaistai, vitaminai apie 15 Eur, ugdymo priemonės (pratybos, knygutės, žaislai) - 15 Eurų, laisvalaikis, savaitgalio pramogos apie 20 Eurų, higienos prekės: šampūnas, dantų pasta, šepetėliai, prausimosi priemonės, skalbiklis, apie 15 Eurų, buto išlaikymo vaiko dalis sudaro: vanduo - 10 Eurų, elektra - 5 Eur, nuoma - 30 Eur.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl individualių vaiko poreikių, atsižvelgiant į ieškovės pajamas ir jos išsakytus argumentus, į tai, kad atsakovas dirba užsienyje, ieškovės žiniomis kitų išlaikytinių neturi, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir į tai, kad vaiko poreikių tenkinimas pirmesnis už kitus poreikius, darytina išvada, kad vaikui, E. G., išlaikyti prašoma suma (po 190 Eur) yra optimali ir pakankama, kad patenkinti vaiko poreikius. Atsakovas būdamas darbingo amžiaus, sąžiningas ir atsakingas už savo vaiką ir jo poreikių tenkinimą, turi dėti maksimalias pastangas, kad gautų pajamų ir galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Byloje nepateikiama duomenų, kad atsakovas būtų neįgalus, ar apribotos darbinės galimybės, turėtų kitų išlaikytinių. Siekiant išsaugoti pusiausvyros principą tarp tėvo galimybių ir vaiko poreikių, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę skirti lėšas jų vaiko išlaikymui, darytina išvada, kad iš atsakovo M. G. išlaikymui priteistina po 190 Eur per mėnesį (indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka). Teismas laiko, kad tai nėra didelė suma nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atsakovas realiai gali tokią sumą mokėti Ieškovei proporcingai skyrus tokio pat dydžio išlaikymą, užteks vaiko poreikiams patenkinti.

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė materialinio išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Ji nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo to laiko .Nuo tada atsakovas ir nebeišlaiko jų vaiko. Iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas nuo 2017 m. sausio 1 d.

Teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama valdyti ir tvarkyti ieškovei E. Ž..

Ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba. (b. l. 5-6) Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 170,64 eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinas 168,40 Eur žyminis mokestis bei teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. Ž. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. G., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-07-31, iš viso 1330,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct).

Teikiamą materialinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, vaiko motinai E. Ž..

Nustatyti kad M. G. su nepilnamečiu sūnumi E. G. bendrauja jiems abiems patogiu metu. M. G. ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo susitikimo su nepilnamečiu sūnumi E. G., turi informuoti vaiko motiną E. Ž., siekiant suderinti su ja susitikimo vietą, laiką ir trukmę.

Priteisti iš atsakovo M. G. 169,88 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 88 ct) teismo išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. G. 170,64 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 64 ct) valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.