Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. (toliau – P. K.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant P. K. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie P. K. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. liepos 5 d. nuosprendžiu P. K. paskirtos neatliktos bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai, skiriant jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. K. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, pagal jo paties 2021 m. gruodžio 13 d. prašymą 2021 m. gruodžio 15 d. nuo 13 val. 45 min. iki 15 val. 45 min. buvo išleistas išvykti į (duomenys neskelbtini) poliklinika, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau ten nenuvyko ir be svarbios priežasties nustatytu laiku iki 2021 m. gruodžio 15 d. 15 val. 45 min. negrįžo į įkalinimo vietą bei 2022 m. vasario 8 d. apie 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnų buvo surastas ir sulaikytas miško masyve prie ežero (duomenys neskelbtini) kaime, ir sugrąžintas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus 2021 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-49 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių“ 4.2 punkto reikalavimus – laikytis nustatyto maršruto.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam P. K. paskirta bausme, prašant sumažinti jos dydį.

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus P. K. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad P. K. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais ir sumažinti jos dydį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, P. K., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau, šis nusikaltimas jam nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamą veikų padarymą, jis buvo teistas ne kartą, jo neteisėtas elgesys nenutrūkstamai tęsiasi jau beveik 10 metų, t. y. nuo 2013 metų. Nors vien tik buvę P. K. teistumai negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas.

8. Šių duomenų kontekste svarbu ir tai, kad naują, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, P. K. padarė vis dar atlikinėdamas jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. turėdamas vis dar neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas neabejotinai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistas. Ši aplinkybė sunkina P. K. teisinę padėtį ir skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors apeliaciniame skunde P. K. teigia, kad laiku į pataisos įstaigą jis negrįžo, nes bijo ten vyraujančios subkultūros, tačiau, kaip matyti iš jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytų aplinkybių, jis buvo išleistas į polikliniką, tačiau į ją nevyko, vietoje to nuspręsdamas grįžti į namus pas savo artimuosius. Ir vis tik, kaip nustatyta bylos duomenimis, sulaikytas jis buvo ne namuose, o žvejojantis. Neabejotina, jog tikint nuteistojo teiginiais dėl savo baimių, būdamas laisvėje jis būtų ėmęsis veiksmų, padėsiančių jam sugrįžti į pataisos namus ir ten išspręsti savo problemas, tačiau, vietoje to, jis ramiai leido laiką gamtoje, kas leidžia pagrįstai abejoti P. K. teiginių pagrįstumu bei objektyvumu. Juo labiau, jog jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigoje P. K. atžvilgiu būtų atliekami neteisėti veiksmai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Jų nepateikė ir pats apeliantas.

9. Net ir nuteistojo pateikta charakteristika iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų nepatvirtina galimų jo problemų pataisos įstaigoje. Priešingai, ten jis yra charakterizuojamas iš esmės neigiamai, kas labiau būdinga nuteistųjų subkultūros pataisos įstaigoje besilaikantiems nuteistiesiems, bet ne bijantiems dėl savo ateities asmenims. Pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktą P. K. charakteristiką, jis stengiasi prisitaikyti prie esamų sąlygų bei pritapti prie kitų nuteistųjų, suvokia jų bendravimo ypatumus. Be to, jis pasižymi impulsyviu elgesiu bei spontaniškais, neapgalvotais veiksmais, į jam pareikštas pastabas reaguoja neigiamai, yra linkęs pažeidinėti pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką buvo baustas ir drausmine tvarka (1 t., b. l. 67). Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia ne tik atmesti nuteistojo teiginius dėl negrįžimo į pataisos įstaigą nustatytu laiku priežasties, bet ir pagrįstai spręsti, jog jo elgesys net ir pataisos namuose nėra koreguojamas teigiama linkme.

10. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei itin ciniškos P. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, žinodamas, jog nustatytu laiku jis turi grįžti į pataisos įstaigą, išleistas iš jos vykimui į polikliniką (pagal jo paties prašymą), į polikliniką jis nenuvyko, o sulaikytas buvo žvejojantis ne savo gyvenamosios vietos teritorijoje, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines P. K. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais P. K. atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais būdais ir priemonėmis. Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos P. K. elgesiui neturėjo – atlikęs laisvės atėmimo bausmes ir paleistas iš pataisos įstaigos, jis netrukus ir vėl nusikalsdavo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį P. K. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai pritarti skundžiamu nuosprendžiui jam paskiros bausmės rūšiai bei dydžiui.

11. Aptartų faktinių aplinkybių visumoje įvertintina ir tai, kad būdamas jauno amžiaus, neturėdamas jokių sveikatos problemų, trukdančių užsiimti prasminga veikla, turėdamas vos pradinį išsilavinimą, P. K. būdamas laisvėje niekur nedirbo ir nesimokė. Nors 2021 m. kovo 24 d. jis buvo įsidarbinęs MB „M.“, tačiau čia asmuo sugebėjo išdirbti vos vieną mėnesį, o kitų darboviečių, sprendžiant iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visumos, nuteistasis neturėjo (1 t., b. l. 68). Svarbu ir tai, kad dauguma praeityje buvusių P. K. teistumų yra susiję su finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymu, kas, įvertinus tai, jog jis niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikalstamų veikų darymas buvo vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis laisvėje, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai ir neleidžia manyti, jog skyrus jam švelnesnę bausmę, jo elgesys pasikeis ir jis daugiau nebenusikals.

12. Pagrindo švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nesudaro ir P. K. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailestis dėl padaryto. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant P. K. mažesnę nei BK 242 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir viena sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Be to, įvertintina ir tai, kad net ir bendrindamas skirtingais nuosprendžiais P. K. skirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko jam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik skundžiamu nuosprendžiu P. K. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjamu atveju galėtų būti švelninama nuteistojo teisinė padėtis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio, nesiekia pasitaisyti, toliau daro nusikalstamas veikas, teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals teisėjų kolegija neįžvelgia.

14. Tenkinti nuteistojo P. K. prašymą ir į jam skirtą galutinę bausmę įskaityti jo pataisos įstaigoje išbūtą laiką taip pat nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skundžiamu nuosprendžiu P. K. skirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė su kitu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu BK 64 straipsnio pagrindu. Tuo tarpu, kaip nustatyta BK 64 straipsnio 3 dalyje, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, iš ko seka, kad vertinamu atveju prie P. K. skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės buvo pridėta tik neatliktos bausmės dalis, todėl dar kartą įskaityti nuteistojo pataisos namuose išbūtą laiką, nėra pagrindo. Tokia galimybė, bendrinant skirtingais nuosprendžiais asmeniui paskirtas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, baudžiamajame įstatyme nenumatyta.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

16. 2022 m. rugsėjo 12 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 116,67 (vieną šimtą šešiolika eurų 67 ct ), ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam P. K. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

17. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

18. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Ir vis tik, bylos duomenimis, P. K. niekur nedirba, darbo neturėjo jau ilgą laiką, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri šia nutartimi nekeičiama, jokių duomenų apie nuteistojo turimą turtą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Tokiu būdu, byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo P. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. K. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.