- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- N1-186-455/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Valdas Bivainis
- Kategorijos
- 1.1.11.11Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui Valdas Bivainis, kaltinamojo įstatyminiam atstovui V. V., nukentėjusiajam R. D., jo įstatyminiam atstovui A. Š.,
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. pažeidė viešąją tvarką.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. V. 2011 m. gegužės 7 d. apie 23.00 val. adr. Utenos m., Sėlių gatvėje, prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, tyčia, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, galva sudavė R. D. ne mažiau kaip vieną smūgį į nosį, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų jų vertinimo, veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011 m. gegužės 7 d., apie 23 val., ėjo kartu su draugais Sėlių gatve. Susitiko nukentėjusįjį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas vėliau jie susimušė ir jis sudavė galva nukentėjusiajam į veidą.
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis R. D. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011 m. gegužės 7 d. apie 23.00 val. ėjo iš namų susitiki su panele, ėjo Baranausko gatve link ,,Aušros“ prekybos centro. Netoli jo iš priekio susitiko einančius tris asmenis. Vaikinas, kurį vieną pažįsta iš matymo, jo vardas D., priėjo prie jo ir pasakė ,,nori problemų?“, į ką jis atsakė ,,kokių problemų“. T. D. trenkė jam galva į nosį. Iš nosies bėgo kraujas. Tą dieną jis buvo kartu su savo draugais A. B. bei L. L.. Po konflikto D. kartu su draugais nuėjo, o jis paskambino į policiją. Šio konflikto metu jam buvo sumušta nosis, bėgo kraujas, kitų sužalojimų nepadaryta. Tuo jam padarytas fizinis skausmas (b. l. 7).
Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad ji yra R. D. motina. 2011 m. gegužės 7 d. apie 23.30 ji sužinojo, kad jos sūnus R. D., eidamas Utenos mieste Baranausko gatve, susitiko iš matymo pažįstamą vaikiną D., kuris sudavė sūnui su galva į nosį, jį sužalojo. Kodėl įvyko konfliktas tarp jos sūnaus ir vaikino vardu D., ji nežino. Sūnus pasakojo, kad D. sudavė smūgį į nosį be jokios priežasties, prieš tai paklausęs ,,ar nori problemų“ (b. l. 14).
Liudytojas K. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011 m. gegužės 7 d. apie 23 val. jis kartu su D. V. ir G. V. ėjo J. Basanavičiaus gatve, Utenos mieste ir įsukė į Sėlių gatvę susitiko R. D.. Eidamas jis matė, kad R. laikė D. dešine ranka už kaklo, o kaire ranka laikė D. sugipsuotą dešinę ranką. D. kaire ranka patraukė R. ranką nuo kaklo ir su galva vieną kartą trenkė šiam į veidą, kur tiksliai pataikė pasakyti negali (b. l. 19).
Liudytojas G. V. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytojas K. G. parodymams (b. l. 23).
Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011 m. gegužės 7 d. apie 23.00 val. jis kartu su R. D. ir A. B. ėjo Sėlių g., Utenos mieste, link Dauniškio mikrorajono. Tik įsukus į Sėlių gatvę susitiko tris jaunuolius, iš kurių vienas buvo D., su kuriais R. pasisveikino, o jis kartu su A. nuėjo tolyn gatve. Tą vakarą jis nešiojosi muzikos grotuvą ir klausėsi muzikos, todėl kai nuėjo tolyn nuo vaikinų pasigedo R. ir atsisuko pažiūrėti kur jis yra, atsisukęs pamatė kaip R. kumščiu sudavė 2-3 kartus D. kažkur į veido ar kaklo sritį, tiksliai pasakyti negali, po to keliu 3 kartus spyrė D. į pilvą. T. D. draugas juos išskyrė ir išsiskirstė. Daugiau nieko paaiškinti negali. Nuo ko kilo konfliktas nežino, negirdėjo, kad R. būtų visaip vadinęs D. ir jo draugus negirdėjo, nes gan garsiai klausėsi muzikos ir buvo nusisukęs bei toliau nuėjęs (b. l. 25)
Liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011 m. gegužės 7 d. apie 23.00 val. jis kartu su R. D. ir L. L. ėjo Utenos m., Sėlių gatve, kuomet susitiko tris jaunuolius, iš kurių vienas buvo D., pavardės nežino, kitų dviejų nepažįsta. R. D. juos pamatęs sako ,,aš einu su jais pasisveikinti“, jo niekas nekvietė, jis pats priėjo prie tų jaunuolių, o jis kartu su L. klausydamiesi muzikos nuėjo tolyn Sėlių gatve, truputį paėję pastebėjo, kad šalia jų nėra R. Atsisukęs pamatė, kad R. su D. yra susikabinę, už ko jie vienas kitą laikė pasakyti negali, nes buvo tamsu. Po to pamatė kaip D. vieną kartą galva pataikė R. į nosį, tada matė kaip D. užsimojo su ranka, bet ar kur nors Ryčiui pataikė jis nematė. P. R. su kumščiu sudavė D. du kartus į veidą ir 4-5 kartus su keliu įspyrė į pilvą. Priėjęs D. draugas juos išskyrė. Dėl ko prasidėjo muštynės įvardinti negali, nes nematė, taip pat negirdėjo R. ir D. pokalbio iki jiems susikabinant (b. l. 27).
Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, jie kaltinamąjį nurodė kaip asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Tokiu būdu kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo nurodytos sumušimo aplinkybės esmingai sutampa. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 50), į psichiatro ir priklausomybių kabinetų įskaitas neįrašytas (b. l. 59), neteistas (b. l. 51), gyvena su abiem tėvais, gyvenimo sąlygos tinkamos, neįrašytas į vaikų socialinės rizikos įskaitą (b. l. 54-55), charakterizuojamas teigiamai (b. l 57), padarė nesunkų nusikaltimą būdamas nepilnamečiu, todėl teismas daro išvadą, kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą ( BK 93 str. 1 d., 3 p., 2 dalis ).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti. Skirti auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą ir įpareigoti šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.