Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą (DUOMENYS NESKELBTINI) įmonėje, senatvės pensininkas, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą R. P., o būtent: jis 2024-06-15, apie 19:25 val., būdamas savo sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su R. P., kuris buvo savo sklypo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie sklypus skiriančios tvoros, tyčia vieną kartą su rankoje turimu metaliniu armatūros strypu trenkė nukentėjusiajam R. P. į dešinę ranką, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. P. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešinio riešo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio dilbio – dešinio riešo srityje, dešinio žirnio kaulo išnirimu, nes dėl žirnio kaulo išnirimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini), matyti, kad: 1. R. P. nustatytas dešinio riešo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinio dilbio – dešinio riešo srityje, dešinio žirnio kaulo išnirimu. 2. R. P. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. 3. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. 4. R. P. nustatytas sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. 5. R. P. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl žirnio kaulo išnirimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 6. R. P. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu. Sužalojimo padarymo galimybės klausimas griuviminės traumos/atsitrenkimo metu, spręstinas pateikus konkrečias griuviminės traumos/atsitrenkimo aplinkybes (I t., b. l. 69-70).

Iš 2024-06-26 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad nukentėjusysis R. P. savanoriškai pateikė USB laikmeną EUROMEDIC, kurioje yra užfiksuotas 2024-06-15 įvykis. 2024-09-18 pagal pakvitavimą USB laikmena grąžina nukentėjusiajam, įrašas įkeltas į IBP sistemą ir į DVD kompaktinį diską (I t., b. l. 71-74).

Iš 2024-06-26 kitų objektų apžiūros protokolo, matyti, kad jame užfiksuota vaizdo įrašo, kuris pateiktas nukentėjusiojo R. P. USB laikmenoje, apžiūra. Protokole nurodyta: apžiūrai pateikta USB laikmena EUROMEDIC, atidarę USB laikmeną, joje matome 1 vaizdo įrašą pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 10:38 min. Vaizdo įrašas be garso, matomas tik vaizdas. Vaizdo įraše matosi vaikinas, plaunantis savo kieme trinkeles. Vaikinas trinkeles plauna su vandens siurbliu. Vaizdo įraše matomas kaimynų pusėje žmogaus šešėlis, kurį užstojo medžiai, vaikinas su kažkuo kalbėjosi. Prie vaikino pribėgo jo šuo, netrukus prie tvoros kampo, kur ribojasi su kaimynais, atbėgo vyriškis, t. y. kaimynas, iškėlęs rankoje medinį pagalį. Vaikinas toliau plovė trinkeles, su kaimynu kažką kalbėjosi, po to vėl įsijungė vandens siurblį ir plovė trinkeles. Kaimynas pagrūmojo vaikinui rankoje turėtu mediniu pagaliu. Kaimynas, stovėdamas prie tvoros kampo, vis kažką aiškino vaikinui, rankoje turėjo pagalį. Kaimynas nuėjo. Po kurio laiko matosi, kad prie tvoros kampo priėjo kaimynas, rankose turėjo telefoną. Vaizdo įraše matyti, kad kaimynas nuėjo atokiau su telefonu rankose. Vaikinas plovė trinkeles. Kaimynas nuėjo. Po kurio laiko matosi kaimyno pusėje šešėlis, kuris artėjo prie vaikino. Vaizdo įraše matosi, kad kaimynas prisėdo ant sode esančios kėdės, tačiau netrukus atsistojo ir nuėjo (matėsi žmogaus šešėlis, kad kažką pasiėmė panašų į strypą). Po to kaimynas grįžo atgal ir atsisėdo ant kėdės. Vaikinas plovė toliau, kartais pažvelgdavo į sėdintį kaimyną. Netrukus kaimynas atsistojo ir priėjęs su strypu sudavė vaikinui per dešinę ranką. Vaizdo įraše matosi, kad iš kaimyno moteris atėmė strypą ir nunešė kėdę buvusią sode. Vaikinas po suduoto smūgio skambina telefonu. Vaizdo įraše žmonių nėra, nes vaikinas skambindamas nuėjo. Po kurio laiko grįžo vaikinas ir toliau plovė trinkeles. Daugiau vaizdo įraše reikšmingų vaizdų bylai neužfiksuota. Po vaizdo įrašo apžiūros USB laikmenoje esantis vaizdo įrašas įrašytas į DVD kompaktinį diską (I t., b. l. 75-77).??

Iš 2024-08-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyt, kad jame užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2024-06-15 19.30 val., Bendrajame pagalbos centre gautu R. P. pranešimu. Apžiūros protokole nurodyta: apžiūrai pateiktas 2024-06-15 BPC garso įrašas, kuris trunka 01 min. 06 s. BPC skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: 112. Vyras: Laba diena. BPC operatorė: laba diena. Vyras: norėjau išsikviesti pagalbos. BPC operatorė: taip klausom, koks miestas, koks adresas. Vyras: (duomenys neskelbtini) („su armatūra trenkė, spėjau ranką pakelt“ kažkam pasako). BPC operatorė: (duomenys neskelbtini), kokia gatvė? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: nuosavas namas? Vyras: taip. BPC operatorė: kas nutiko trumpai? Vyras: kaimynas, toks prigėręs, seniau būdavo problemų su juo, dabar šalia trinkeles šalia tvoros ploviau, priėjo, su armatūrą man trenkė, bandė per galvą, palenkiau į ranką pataikė. BPC operatorė: į ranką pataikė, o į galvą nepataikė? Vyras: ne tai užsidengiau, spėjau užsidengt. BPC operatorė: aj, supratau. Reikia greitosios jums? Vyras: ne, nereikia taip tiktais. BPC operatorė: o kur jis dabar yra? Vyras: tai jis yra už tvoros girtas po kiemą vaikšto. BPC operatorė: supratau vaikšto po kiemą. Perduodu aš pranešimą tada. Jūsų vardas pavardė? Vyras: mano R. P.. BPC operatorė: gerai perduodu, pasitikit. Vyras: mhm, ačiū (I t., b. l. 78-80).

Iš 2024-09-03 Šiaulių apskrities VPK miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. B. tarnybinio pranešimo „Dėl S. S. apklausos“, matyti, kad iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato gautas pavedimas, apklausti liudytoja S. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Vykdant pavedimą keletą kartą nuvykta į S. S. gyvenamąją vietą, tai yra (duomenys neskelbtini). Namo duris atidarė, kaip asmuo prisistatė S. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo pareiškė, kad S. namuose nėra, ji šiuo metu darbe. Pakartotinai po keletą dienų vėl nuvykta į S. S. nurodyta gyvenamą vietą, tačiau namo duris vėl atidarė tas pats vyriškis S., kuris pareiškė, kad žmona dirba ir namuose nėra. 2024-09-02 mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) susisiekus su S. S., telefonu buvo paaiškinta situacija, kad reikia jai atvykti į Purienų g. 48, Šiauliuose, apklausai. Pokalbio metu moteris pradėjo sakyti, kad įvykio nematė, nieko neprisimena, buvo šoko būsenoje, niekur nevyks, jokių parodymų neduos, kadangi nieko neprisimena. Bendraujant su moterimi buvo užduotas klausimas, ar ji matė, ar paėmė iš vyro metalinį armatūros gabalą, su kuriuo vyras trenkė kaimynui į ranką, moteris atsakė, kad: „aš jau sakiau, kad buvau šoko būsenoje, nieko neatsimenu ir jokių parodymų neduosiu, niekur į jokias apklausas nevyksiu“. Nebaigus pokalbio, moteris padėjo telefono ragelį. Dėl esamų priežasčių, nepavyko apklausti S. S. (I t., b. l. 102-103).

Iš 2024-08-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kad S. S. žodžiu paprašius yra peržiūrimas 2024-06-15 vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis R. P.. Vaizdo įrašas trunka 10 min. 38 s. Kartu su įtariamuoju S. S. peržiūrimas vaizdo įrašas, kuriame vaizdo įrašo 5 min. 03 s.; matyti, kaip įtariamasis prieš R. P. atlieka smurtinius veiksmus, tai yra su metaliniu armatūros strypu trenkia per dešinę ranką. Įtariamasis, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, sutinka su tuo, kad atliko smurtinius veiksmus prieš R. P.. Daugiau paaiškinimų įtariamasis S. S. nepateikė (I t., b. l. 146-148).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis S. S. teisminio nagrinėjimo metu keitė savo poziciją dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, neigė savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltę pripažino. Teismo posėdžio metu S. S. paaiškino, kad kaltinime minimą dieną ir laiku, sukonfliktavęs su savo kaimynu R. P. dėl jo elgesio, tai yra dėl to, kad kaimynas plovė savo kieme trinkeles ir visas purvas ėjo į jo sklypo pusę, pasiėmęs netoliese buvusią armatūrą vieną kartą sudavė kaimynui į ranką, tačiau, jo teigimu, smūgis nebuvo toks stiprus, be to, tvirtino sudavęs ne į tą vietą, kur nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant save atriboti nuo įvykio ir išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, taip pat ir vaizdo įrašo duomenys, kuri buvo ištirta teisme.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo S. S. parodymai teisiamojo posėdžio metu, nenuosekli pozicija viso proceso metu, nukentėjusiojo R. P. teismo posėdžio duoti parodymai apie S. S. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens apžiūros protokole, kitų objektų apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje, nukentėjusiojo pateiktoje vaizdinėje medžiagoje fiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai, neginčijamai patvirtina, jog S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024-06-15, apie 19.25 val., tyčia sudavė vieną kartą armatūros strypu nukentėjusiajam R. P. į dešinę ranką, ir tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinio riešo sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinio dilbio – dešinio riešo srityje, dešinio žirnio kaulo išnirimu, nes dėl dešinio žirnio kaulo išnirimo nukentėjusiojo R. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusiojo parodymai, sutampantys viso proceso (ir ikiteisminio tyrimo metu), kartu ir su kita bylos medžiaga, vertinami kaip nuoseklūs, patikimi, objektyvūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, jais teismas remiasi visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Iš teisme apklaustos specialistės K. Š., atlikusios tyrimą paaiškinimo matyti, kad teisme apklausta teismo ekspertė patvirtino, jog atsižvelgiant į sveikatos mąsto sutrikdymo nustatymo taisykles, kadangi šis sužalojimas – žirnio kaulo išnirimas, nėra įtrauktas į sunkių sveikatos sutrikdymų mąstą, sužalojimais vertinamą grupę, ir jo metu yra sutrikdoma sveikata daugiau nei 10 dienų laikotarpiu, jis nebėra nežymus ir patenka į nesunkių sveikatos sutrikdymo masto nustatymo rūšiuojamą grupę; kaip nurodė, jeigu buvo dengiantis nuo smūgio, žmogus pakėlęs ranką ir jeigu patenka į tą išorinio dalį, galėjo būti padarytas aptariamas kūno sužalojimas. Byloje pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog S. S. prisėdo ant sode esančios kėdės, tačiau netrukus atsistojo ir nuėjo (matėsi žmogaus šešėlis, kad kažką pasiėmė panašų į strypą); po to S. S. grįžo atgal ir atsisėdo ant kėdės; R. P. plovė toliau trinkeles, kartais pažvelgdavo į sėdintį S. S.; netrukus S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje atsistojo ir priėjęs su strypu sudavė R. P. per dešinę ranką; atbėgusi moteris atėmė strypą iš S. S. ir nunešė kėdę buvusią sode, o R. P. po suduoto smūgio skambina telefonu. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Visi teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus R. P. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. S. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį R. P. pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis S. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. S. nusikaltamą veiką įvykdė neteistas, teistumui išnykus (b.l. 108-114), baustas administracine tvarka (b. l. 115-11), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdantis individualią veiklą (DUOMENYS NESKELBTINI)įmonėje, senatvės pensininkas (b. l. 122-123). Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 168,44 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 86-94). Žala padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo S. S. veiksmais, jos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 168,44 Eur suma priteistina iš kaltinamojo S. S..

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pateiktame civiliame ieškinyje R. P. nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog jis buvo sumuštas be priežasties; jam metaliniu strypu bandė pataikyti į galvą, bet laiku spėjo prisidengti ranka, buvo sužalotas dešinės rankos riešas; po šio įvykio negalėjo tris dienas dirbti dėl riešo skausmo, ir kurį laiką turėjo gerti nuskausminamuosius vaistus; dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė ne tik skausmą, pažeminimą, bei galimybę dirbti. Jaučia nesaugumo jausmą, nes S. S. ne pirmą kartą elgiasi agresyviai, dažnai vartoja necenzūrinius žodžius jo ir jo artimųjų atžvilgiu, todėl neturtinę žalą vertina 1000 Eur sumai (b. l. 41-43).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo R. P. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajam, jo psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam R. P. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiojo sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, sukeltas fizinis skausmas, taip pat dėl dešinio riešo sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinio dilbio – dešinio riešo srityje, dešinio žirnio kaulo išnirimu, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – smurtas buvo naudojamas pasitelkiant pavojingą įrankį – metalinį armatūros strypą, taip pat į tai, kad S. S. padarytas sužalojimas nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, nukentėjusysis nebuvo gydytas stacionariai, iš karto po sužalojimo nesikreipė pagalbos į medicinos darbuotojus. Svarbu paminėti ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu parodė nukentėjusysis, jam ranka sugijo gerai, jokių skausmų dėl traumos nejaučia, kitų padarinių taip pat nėra likę, kas reiškia, jog liekamųjų reiškinių po traumos nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusysis nurodė, patyrė dvasinį sukrėtimą, kaltinamasis dėl tokio savo elgesio nukentėjusiojo neatsiprašė. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiojo R. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas iš kaltinamojo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. S. priklausančias lėšas – 1168,44 Eur, esančias S. S. sąskaitoje, esančioje (DUOMENYS NESKELBTINI) AS Lietuvos skyrius, Nr.: (duomenys neskelbtini), pakeistinas, paliekant S. S. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 668,44 Eur, esančius (DUOMENYS NESKELBTINI) AS Lietuvos skyrius, Nr.: (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų 2024-09-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, S. S. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas (I t., b. l. 156-160).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinės laikmenos, du vnt., su vaizdo ir garso įrašais, supakuotos į vokus, prisegtos prie baudžiamosios bylos I-ojo tomo galinio viršelio, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu S. S. įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. S. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 168,44 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 44 ct) už nukentėjusiajam R. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir R. P. naudai priteisti iš S. S. 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. S. priklausančias lėšas – 1168,44 Eur, esančias S. S. sąskaitoje, esančioje (DUOMENYS NESKELBTINI) AS Lietuvos skyrius, Nr.: (duomenys neskelbtini), pakeisti, paliekant S. S. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias lėšas – 668,44 Eur, esančius (DUOMENYS NESKELBTINI) AS Lietuvos skyrius, Nr.: (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų 2024-09-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieškinius, S. S. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – dvi kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, supakuotas į vokus, prisegtas prie baudžiamosios bylos, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.