- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 2S-1540-392/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, trečiasis asmuo R. Š., suinteresuotas asmuo antstolis R. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. Š. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2015-10-02 patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir 2015-10-02 raginimą įvykdyti sprendimą bei paskaičiuotas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0055/15/01563. Nurodė, kad 2014-02-10 teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta pareiškėjo ir R. Š. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, vykdo tinkamai ir nepilnamečio sūnaus M. Š. išlaikymui teikia visą teismo sprendime numatytą ir priklausančią mokėti sumą. Šalys susitarė, o teismas patvirtino, jog pareiškėjas A. Š. įsipareigoja iki kiekvieno mėnesio penktos dienos pervesti į R. Š. nurodytą asmeninę sąskaitą banke (arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą) 1 000 Lt sumą (iš kurios 500 Lt suma skirta vaiko lankomai ugdymo įstaigai VšĮ „Euro“ darželis) nepilnamečiam sūnui M. Š. išlaikyti, mokėjimų pradžią nustatant mėnesio pirmą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Kol sūnui nebuvo skirtas savivaldybės finansuojamas darželis, jis vykdė savo įsipareigojimus, mokėti po 1 000 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui. Nuo 2014-09-01 sūnus pradėjo lankyti jam skirtą savivaldybės finansuojamą Vilniaus lopšelį-darželį „Aitvaras“, todėl nuo šios datos pareiškėjas R. Š. kas mėnesį turėjo mokėti po 500 Lt sūnaus išlaikymui.
Antstolis 2015-12-21 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015-10-23 skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, jog vykdo vykdomąjį dokumentą, kurį 2015-03-19 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl išlaikymo išieškojimo, kur skolininkas yra A. Š., o išieškotoja - R. Š.. Gavęs R. Š. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, antstolis įsitikino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas vykdomąjį raštą išdavė, įvertinęs R. Š. pateiktus įrodymus. Pareiškėjas įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio penktos dienos pervesti į išieškotojos sąskaitą 1 000 Lt (289,62 Eur), iš kurių 500 Lt (144,81 Eur) skirta vaiko lankomai ugdymo įstaigai VŠĮ „Euro“ darželiui apmokėti. Išlaikymo išieškojimo suma yra 1 000 Lt (289,62Eur), todėl pasikeitusi aplinkybė, kad išlaikytinis M. Š. lanko ne vykdomajame dokumente nurodytą ugdymo įstaigą, o kitą ugdymo įstaigą, t. y. Vilniaus lopšelį-darželį „Aitvaras“ nepaneigia pareiškėjo pareigos mokėti 1 000 Lt (289,62Eur) vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. Š. prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad sutuoktinių susitarimas nutraukiant santuoką buvo – 500 Lt per mėnesį skirti vaiko ugdymui, tuo metu kai vyko santuokos nutraukimo procesas, ugdymo įstaiga buvo VšĮ „Euro“ darželis. Pasikeitus gyvenamajai vietai - pasikeitė ir darželis, tačiau vaiko ugdymo ir išlaikymo šiam tikslui poreikiai liko nepakitę. Visi pinigai gauti kaip išlaikymas, buvo ir yra naudojami išimtinai nepilnamečio Mato interesais ir jo poreikių tenkinimui. Kainuoja ir dabar lankomas darželis, taip pat lėšos skiriamos ir papildomam vaiko ugdymui. Tenkinus pareiškėjo skundą ir nusprendus, kad pareiškėjas turi pareigą mokėti savo sūnui tik 500 Lt (144,81 Eur), neabejotinai bus pažeisti nepilnamečio sūnaus interesai, bei galimybė gauti kokybišką ir pilnavertį ugdymą. Logiška ir tai, kad iki vaiko pilnametystės mokymo įstaigos keisis dar ne kartą, po darželio seks mokykla, būreliai ir tai nereiškia, kad pareiškėjas neturės pareigos apmokėti dalies šių išlaidų, remdamasis aplinkybe, jog teismo sprendime jam nurodyta pareiga apmokėti tik konkrečios ugdymo įstaigos, tai yra VšĮ „Euro“ išlaidas. Prasidėjus įvairiausiai užklasinei veiklai, vaiko išlaidos padidės. Ugdymas valstybiniuose vaikų darželiuose taip pat yra mokamas - Vilniaus mieste mokestis valstybiniams vaikų darželiams vienam vaikui vidutiniškai sudaro apie 60 - 70 Eur, nevertinant papildomų priemonių ir kitų darželių rinkliavų, tad A. Š. pageidavimas, kad jis visiškai neturi prisidėti prie sūnaus ugdymo, atmestinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-24 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Nustatė, kad 2015-10-01 antstolių kontoroje gautas suinteresuoto asmens prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolis 2015-10-02 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, surašė raginimą įvykdyti sprendimą bei apskaičiavo vykdymo išlaidas. Dėl minėtų antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė skundą. Nagrinėjamu atveju išieškojimo veiksmai atliekami nepilnamečio vaiko interesais. Šį klausimą išsprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6707-726/2014, pagal pareiškėjų R. Š. ir A. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-03-13. Teismo patvirtintame R. Š. ir A. Š. susitarimo 2.1. punkte buvo nurodyta, jog A. Š. įsipareigoja iki kiekvieno mėnesio penktos dienos pervesti į R. Š. nurodytą asmeninę sąskaitą banke (arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą) 1 000 Lt sumą (iš kurios 500 Lt suma skirta vaiko lankomai ugdymo įstaigai VšĮ „Euro“ darželiui apmokėti) nepilnamečiui sūnui M. Š. išlaikyti, mokėjimų pradžią nustatant ateinančio mėnesio pirmą dieną, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iki sūnaus pilnametystės. Teismas nustatė, jog pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas aplinkybe, jog santuokos nutraukimo metu sūnui nebuvo skirtas savivaldybės finansuojamas darželis, todėl šalys susitarė, kad kol sūnui nebuvo skirtas savivaldybės finansuojamas darželis, A. Š. papildomai mokės 500 Lt sumą, skirtą privataus VšĮ „Euro“ darželio apmokėjimui. Pareiškėjas, nesutikdamas mokėti 1 000 Lt (289,62 Eur), kaip to pagrindą nurodydamas iš esmės pasikeitusias aplinkybes, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų pakeitimo. Nors pareiškėjas nurodo, kad yra pateikti įrodymai, jog jo sumokėta išlaikymo suma nuo šalių santuokos nutraukimo yra didesnė nei ta, dėl kurios šalys susitarė nutraukdamos santuoką, į bylą pateikti dokumentai liudija priešingai. Iš vykdomojoje byloje esančio R. Š. pakvitavimų kopijos bei AB SEB banko sąskaitos išrašo apie A. Š. atliktus mokėjimus R. Š. matyti, jog laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2014-08-03 pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėjo po 1 000 Lt (289,62 Eur), o laikotarpiu nuo 2013-10-09 iki 2014-02-23 ir 2014-09-06 iki 2015-10-01 pareiškėjas mokėjo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur). Papildomai 2015-10-08 pareiškėjas atliko pavedimą 200 Eur sumai, kuri buvo skirta nepilnamečio vaiko M. Š. atostogoms. Kitų įrodymų, liudijančių pareiškėjo skunde nurodytų mokėjimų realumą vykdomojoje byloje nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (apeliantas) A. Š. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą, raginimą vykdyti sprendimą, priskaičiuotas vykdymo išlaidas ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0055/15/01563, bei iš trečiojo asmens R. Š. ir suinteresuoto asmens antstolio priteisti A. Š. turėtas išlaidas teisinei pagalbai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs tikrųjų sutarties šalių ketinimų, derybų dėl sutarties ir kitų sutarties sudarymo metu egzistavusių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties 2.1. punktu pareiškėjas ir R. Š. susitarė dėl 1 000 Lt periodinio mėnesinio išlaikymo M. Š. mokėjimo iki M. Š. pilnametystės, o ne iki kol M. Š. pradės lankyti savivaldybės finansuojamą darželį, po tokio įvykio išlaikymo sumą mažinant iki 500 Lt per mėnesį. Nors aiškinant sutartis negali būti remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, net ir aiškinant sutarties 2.1. punktą vadovaujantis loginiu–lingvistiniu metodu yra akivaizdu, kad papildomi 500 Lt sūnaus M. Š. išlaikymui pareiškėjo turėjo būti mokami tik kol sūnus M. Š. lankys VšĮ „Euro darželis“. Sutarties 2.1. punkte yra konkrečiai, nurodant ugdymo įstaigos pavadinimą ir buveinę, įvardinta, kam turi būti skiriami papildomai mokami 500 Lt, t. y. ne bet kokiam M. Š. ugdymui, bet būtent ugdymo įstaigos VšĮ „Euro darželis“ mėnesiniam mokesčiui padengti. Akivaizdu, kad sūnui M. Š. gavus vietą savivaldybės darželyje ir išnykus būtinybei mokėti dideles sumas už jo ugdymą VšĮ „Euro darželis“, išnyko ir poreikis skirti papildomą 500 Lt išlaikymo sumą. Apeliantas negalėjo įsipareigoti iki pilnametystės mokėti 1 000 Lt išlaikymą, nes tiek sutarties sudarymo metu, tiek šiuo metu apelianto mėnesinės pajamos nesiekia tokios sumos – apeliantas gauna tik minimalų darbo užmokestį. Papildomą 500 Lt sumą sūnaus lankomos ugdymo įstaigos mokesčiui apmokėti pareiškėjas mokėjo iš sukauptų santaupų. Akivaizdu, kad joks asmuo nesutiktų mokėti išlaikymo sumos, kuri yra didesnė nei jo gaunama darbo užmokesčio suma. Apeliantui mokant po 1 000 Lt išlaikymo ir tokią pat sumą skiriant R. Š., sūnaus išlaikymui per mėnesį būtų skiriama jau 2 000 Lt, kas laikytina didele suma mažamečio vaiko išlaikymui. 1 000 Lt mėnesinė išlaikymo suma, kurią bendrai skiria abu tėvai (kiekvienas po 500 Lt), mažamečio vaiko išlaikymui yra įprasta ir pakankama tiek pagal vaiko poreikius, tiek pagal teismų praktiką. Taigi, aiškinant sutarties 2.1. puntą sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad sutarties 2.1. punktu buvo susitarta dėl papildomo 500 Lt dydžio išlaikymo sūnui M. Š. tol, kol M. Š. turės lankyti didesnių išlaidų reikalaujančią ugdymo įstaigą – VšĮ „Euro darželis“.
Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos, todėl net ir skundo tenkinimo atveju, bylinėjimosi išlaidos sprendžiant bylas ypatingąja teisena yra nepriteisiamos. Remiantis CPK 443 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos ypatingojoje teisenoje neatlyginamos tik tuo atveju, jei nesiskiria šalių interesai ir jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Taigi, patenkinus apelianto atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį panaikinus, iš suinteresuoto asmens antstolio apelianto naudai priteisintinos visos apelianto šiame teisminiame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. Š. atsiliepimu prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo atsiliepimą iš esmės grindžia tapačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 sprendime nėra nurodyta, jog pareiga mokėti 500 Lt dydžio pinigų sumą, skirtą vaiko lankomai ugdymo įstaigai, išnyksta, gavus savivaldybės finansuojamą darželį. Šalių susitarimas buvo toks, kad 500 Lt per mėnesį yra skiriama vaiko ugdymui. Tuo tarpu, pasikeitus gyvenamajai vietai, pasikeitė ir ugdymo įstaiga. Apelianto skiriamos lėšos vaikui yra naudojamos būtent vaiko ugdymui ir išlaikymui. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į apelianto turtinę padėtį ir priteisė vaiko išlaikymui 1 000 Lt per mėnesį. Tuo tarpu, apeliantas be teisėto pagrindo nurodo, kad jis turi mokėti tik dalį priteistos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š. ir A. Š. 2014-01-08 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu nutraukti šalių 2010-04-24 sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu prašymą tenkino. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnametis vaikas liko gyventi pas R. Š., o A. Š. įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio penktos dienos pervesti į R. Š. nurodytą asmeninę sąskaitą banke (arba sumokant grynais pinigais pagal pakvitavimą) 1 000,00 Lt sumą (iš kurios 500,00 Lt suma skirta vaiko lankomai ugdymo įstaigai VŠĮ „Euro” darželiui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, apmokėti), nepilnamečiam sūnui M. Š. išlaikyti, mokėjimų pradžią nustatant ateinančio mėnesio pirmą dieną, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iki sūnaus pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-19 išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš A. Š. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 priimtą sprendimą. R. Š. kreipėsi į antstolį R. K. dėl vykdomojo dokumento vykdymo (v. b. l. 1).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.). Taigi, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Bylos duomenimis, antstolis 2015-10-02 patvarkymu priėmė vykdyti R. Š. pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. N2-6707-726/2014 (v. b. l. 5). Antstolis 2015-10-02 apeliantui išsiuntė raginimą dėl sprendimo įvykdymo (v. b. l. 7), tačiau apeliantas susidariusios skolos nepadengė.
A. Š. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas panaikinti antstolio 2015-10-02 patvarkymą, kuriuo priėmė vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, kadangi, pastarojo nuomone, antstolis priėmė vykdomąjį raštą, nepatikrinęs, ar nėra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti. Vadovaujantis CPK 651 str. 2 d., antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Bylos duomenimis, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nustatyta kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, todėl antstolis privalėjo jį priimti ir pradėti vykdyti. Tuo tarpu, apeliantas nepateikė pastarojo argumentų patvirtinančių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog vykdomasis dokumentas negalėjo būti priimtas, todėl apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų bei atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutarties, iš esmės grindžia pasikeitusiomis aplinkybėmis, dėl kurių, apelianto nuomone, keičiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimu apelianto ir R. Š. patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vykdymas. Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 sprendimu patvirtintos 1 000 Lt (289,62 Eur) sumos mokėjimui nepilnamečiam vaikui. Nurodo, kad vaikas nebelanko VšĮ „Euro“ darželio, todėl apeliantas turi mokėti ne 1 000 Lt (289,62 Eur), o 500 Lt (144,81 Eur). Be to, nurodo, jog mokėtina suma vaiko išlaikymui viršija apelianto gaunamas pajamas. Paminėtina, jog CK 3.53 str. 3 d. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Sutarties sąlygos, kartu ir teismo sprendimas gali būti keičiami tik, kai nutraukus santuoką, iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kita), tačiau jos gali lemti tik kai kurių santuokos nutraukimo padarinių pakeitimą. Dėl pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantas, nesutikdamas mokėti teismo patvirtintą sumą dėl, pastarojo nuomone, pasikeitusių aplinkybių, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.). Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog antstolis R. K. tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias vykdymo proceso tvarką.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Kadangi A. Š. skundas nebuvo patenkintas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.