Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (S. S. turtas) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. L. turtas) laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-07-17 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo ir paskirta galutinė bausmė 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta 2015-09-30.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad jis 2015-04-11, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., nuplėšęs pakabinamą durų spyną, įsibrovė į S. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė 200,00 eurų vertės metalines krosnies dalis, 20,00 eurų vertės kriauklę, 5,00 eurų vertės užuolaidas, per nerakintas duris įsibrovęs į ūkinį pastatą, pagrobė 15,00 eurų vertės metalinį vamzdį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. S. bendrą 240,00 eurų turtinę žalą.

Be to, G. J. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015-04-11, (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., per du kartus, turėdamas vieningą tyčią užvaldyti svetimą turtą, išdaužęs V. L. priklausančio gyvenamojo namo langą, įsibrovė į vidų ir pagrobė 125,00 eurų vertės metalines krosnies dalis, 50,00 eurų vertės metalinės svarstykles, iš kiemo pagrobė 100,00 eurų vertės cemento maišyklę, 3 metalines statines bendros 45,00 eurų vertės, apie 240 kg 50,00 eurų vertės metalinių daiktų, pro užkaltas duris įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur ir pagrobė 50,00 eurų vertės automobilio „VW PASSAT“ variklį, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. L. bendrą 420,00 eurų turtinę žalą.

Be to, G. J. nuteistas už tai, kad jis 2015-04-11, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., S. S. gyvenamajame name, tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. išimdamas krosnies metalines dalis, ją išardė ir tuo padarė nukentėjusiajam S. S. 800,00 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo G. J. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir susipažinusi su apeliacinio skundo argumentus, su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai G. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (už dvi nusikalstamas veikas) ir 187 str. 1 d. bei, remdamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., paskyrė už atskiras nusikalstamas veikas teisingas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl G. J. kaltės. Nuteistojo G. J. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam G. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to G. J. paskyrė neteisingą subendrintą bausmę ir galutinę su kitu nuosprendžiu G. J. paskirta bausme subendrintą bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam G. J. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam G. J. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos nesunkių (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.) ir apysunkių (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į G. J. asmenybę – teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai G. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. J. už nusikaltimus paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. J. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, todėl mažinti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistojo G. J. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis prisipažįsta ir labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, prisipažįsta pagrobęs visus daiktus, kuriuos buvo išvardinę nukentėję asmenys, jis šiuos daiktus grąžino, tačiau per skubėjimą pamiršo maišyklę ir automobilio variklį, kad jis nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą ir išvykti dirbti į užsienį pas savo dukras, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad G. J., būdamas ankščiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančias bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Kita vertus, nors apeliantas nesiskundžia dėl jo atžvilgiu netinkamai subendrintų bausmių, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nuosprendžio dalis, kuria skundžiamu nuosprendžiu visos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o būtent dėl parinkto bausmių subendrinimo būdo. Raseinių rajono apylinkės teismas, bendrindamas G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. S. turto pagrobimo) ir 187 str. 1 d. (dėl S. S. turto sugadinimo) paskirtas bausmes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kas lėmė ne tik neteisingos subendrintos bausmės paskyrimą, bet ir galutinės su ankstesniu nuosprendžiu G. J. paskirta bausme subendrintos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, paskyrimą.

Lietuvos Respublikos BK 63 str., reglamentuojančio bausmės skyrimo tvarką už kelias nusikalstamas veikas, 5 d. 1 p. nustato, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Šioje baudžiamojoje byloje G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. S. turto pagrobimo) ir 187 str. 1 d. (dėl S. S. turto sugadinimo) nuteistas už tai, kad jis nuplėšęs pakabinamą durų spyną, įsibrovė į S. S. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė 200,00 eurų vertės metalines krosnies dalis ir kitus daiktus, ir tuo pačiu, išimdamas krosnies metalines dalis, ją išardė ir tuo sugadino svetimą, S. S. priklausantį turtą. Taigi G. J. nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. S. turto pagrobimo) ir 187 str. 1 d. (dėl S. S. turto sugadinimo), padarė tuo pačiu metu ir nesugadinęs svetimo S. S. priklausančio turto, nuteistasis nebūtų pagrobęs S. S. priklausančio turto. Todėl šiuos G. J. veiksmus apylinkės teismas turėjo kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų idealiąją sutaptį ir už šiuos nusikaltimus paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog teismas, subendrindamas G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. S. turto pagrobimo) ir 187 str. 1 d. (dėl S. S. turto sugadinimo) paskirtas bausmes, vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir bausmes subendrino iš dalies jas sudėdamas. Tokiu būdu apylinkės teismas, subendrindamas G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl S. S. turto pagrobimo) ir 187 str. 1 d. (dėl S. S. turto sugadinimo) paskirtas bausmes, padarė klaidą, nes bausmes subendrino ne apėmimo, o dalinio sudėjimo būdu. Nustačius, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., ir paskyrė G. J. per griežtą subendrintą bausmę, apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 ir 2 p. pagrindu net ir nesant apeliacinio skundo šioje dalyje. Pažymėtina, kad pakeitus bausmių bendrinimo būdą, nuteistajam paskirta bausmė mažėja, todėl tai nesunkina jo padėties. Aukštesnysis teismas taip pat konstatuoja, kad dėl neteisingo subendrintos bausmės paskyrimo, keistina ir galutinės su ankstesniu nuosprendžiu G. J. paskirta bausme subendrintos bausmės trukmė.

Nuteistojo G. J. prašymas taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors nuteistasis G. J. teigia, kad jis visiškai prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau iš bylos matyti, kad byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka – byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, o ne prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiamas G. J. nepripažino visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias proceso taisykles ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, nesant Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų, nėra pagrindo sumažinti nuteistajam G. J. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (S. S. turtas), 178 straipsnio 2 dalį (V. L. turtas) ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, G. J. paskirta bausmė subendrinta su 2014-07-17 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir G. J. paskirta galutinė bausmė 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. J. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (S. S. turtas) ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, bei skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (V. L. turtas) paskirtą bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (S. S. turtas), 187 straipsnio 1 dalį paskirtą subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie G. J. paskirtos subendrintos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir G. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.