Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1983-02-07, Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Daugirdiškių kaime, Semeliškių seniūnijoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Š. 2007 m. gruodžio 21 d., apie 22 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, name, esančiame Elektrėnų savivaldybėje, Daugirdiškių kaime, konflikto su savo motina V. Š. metu, medine šluota sudavė pastarajai vieną smūgį į galvą, o jai parkritus ant grindų ir praradus sąmonę, virtuviniu peiliu dūrė vieną kartą į pilvą, padarydamas V. Š. pilvo sienos viršutinės dalies kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su žarnų bei pasaito pažeidimais, tokiu būdu sunkiai sutrikdė sveikatą savo motinai V. Š., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismo posėdyje R. Š. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2007 12 21 vakare kartu su pažįstamu M. D. atėjo pas motiną į jos namus, atsinešė butelį degtinės, kurią išgėrė. Dėl girtumo nieko neprisimena, pamena tik, kad matė lovoje gulinčią kruviną motiną. Kas ją galėjo sužaloti – nežino, tačiau teigė, kad jis to padaryti negalėjo. Įvykio dieną jis buvo išgėręs apie 3 litrus alkoholinių gėrimų.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. Š. kaltę neigė, ją patvirtina nukentėjusiosios, liudytojo M. D. bei paties kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, rašytiniai bylos įrodymai.

Nukentėjusioji V. Š. parodė, kad 2007 12 21 vakare pas ją atėjo sūnus ir kaimynas M. D.. Jie atsinešė butelį degtinės, kurią abu gėrė, o ji tuo metu kitame kambaryje mezgė. Kadangi sūnus su Miroslavu labai garsiai kalbėjosi, ji padarė jiems pastabą, po ko D. išėjo. Neilgai trukus ji pajuto smūgį į galvą, iš karto neteko sąmonės ir atsigavo tik ligoninėje, ten sužinojo, kad yra sužalota peiliu. Kas tai galėjo padaryti – nežino, tačiau įvykio metu buvo namuose tik ji ir sūnus. Šiuo metu sūnus jos atsiprašė, ji jam atleido, prašo griežtai nebausti.

Liudytojas M. D. parodė, kad 2007 m. gruodžio 21 d. vakare su kaimynu Š. atėjo pas pastarojo motiną, atsinešė degtinės, kurią visi trys išgėrė. Š. tarpusavyje nekonfliktavo, R. Š. labai girtas nebuvo. Jis apie 22 val. išėjo į namus, o Š. su motina pasiliko.

Iš specialisto išvados seka, kad V. Š. padaryta pilvo sienos viršutinės dalies kiauryminė-durtinė pjautinė žaizda su žarnų bei jų pasaito pažeidimais, galimai 2007 12 21 paveikus duriančiai-pjaunančiai daiktu ar įrankiu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. pilnai prisipažino kaltu ir parodė, jog po to, kai D. išėjo į namus, jis paprašė motinos pinigų degtinei, tačiau ši pinigų duoti atsisakė. Supykęs jis šluotos kotu trenkė motinai per galvą. Nuo smūgio ji parkrito. Tada jis nuėjo į virtuvę, atsinešė virtuvinį peilį ir juo dūrė gulinčiai motinai į pilvą. Išsigandęs, ką padarė, bėgiojo po kaimą, ieškodamas pagalbos ar telefono, iš kurio galėtų paskambinti medikams ir juos pakviesti. Vėliau, grįžęs į namus ištraukė iš sužalotos motinos kūno peilį ir nubėgęs prie ežero įmetė jį į vandenį. Sutikęs kaimyną paprašė jo telefono ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. (b. l. 43-46, 50).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. Š. davė analogiškus parodymus bei parodė vietas, kur bute stovėjo motina, kai jai sudavė smūgį į galvą ir į kurią kūno dalį jai smogė peiliu. (b. l. 55-63).

Šie protokolai teismo posėdyje buvo perskaityti BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu, R. Š. teigė tokių parodymų nedavęs, jie neteisingi, motinos jis negalėjo sužaloti.

Nukentėjusiosios V. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pagarsinti.

Iš protokolo (b. l. 12-15) seka, kad ji parodė, jog jos namuose sūnus su D. gėrė degtinę, apie 22 val. sūnus jos paprašė duoti pinigų alkoholiniams gėrimams. Ji atsisakė pareiškusi, kad jis jau labai girtas ir pakaks gerti. Tai išgirdęs M. D. išėjo namo, o sūnus sudavė jai per galvą kietu daiktu, po ko ji neteko sąmonės. Ir anksčiau sūnus jos atžvilgiu yra smurtavęs, būdavo agresyvus dėl to, kad ji neduodavo pinigų degtinei.

Perskaičius šiuos parodymus V. Š. teigė, kad šiuo metu su sūnumi susitaikė, galvoja, kad subarusi sūnų pati išprovokavo jo pyktį. Ikiteisminio tyrimo metu buvos streso būsenoje, todėl davė apkaltinančius sūnų parodymus.

Iš Elektrėnų GMP stoties pažymų seka, jog 2007 12 22 pilietei V. Š. medicininę pagalbą iškvietė kaltinamasis R. Š.. (b. l. 31-32).

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad R. Š. psichikos sutrikimu nesirgo ir neserga, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikaltimą padarė būdamas paprasto alkoholinio pasigėrimo būsenoje. (b. l. 86-87).

Vertindamas anksčiau išdėstytus įrodymus teismas daro išvadą, jog V. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė jos sūnus R. Š.. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau ši jo versija vertintina kaip siekimas išvengti atsakomybės. Akivaizdu, jog įvykio metu namuose buvo tik nukentėjusioji ir jos sūnus R. Š., kitų asmenų nebuvo, abu jie ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė visas įvykio aplinkybes, R. Š. gerai prisiminė, kaip sužalojo savo motiną supykęs, jog pastaroji nedavė pinigų degtinei, smogė jai peiliu, vėliau peilį įmetė į ežerą, pats iškvietė motinai gydytoją. Parodymus R. Š. davė dalyvaujant gynėjui, jokių pastabų dėl apklausų protokolų nepareiškė, apklaustas buvo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, analogiškai įvykio aplinkybes atpasakojo ir psichiatrinę ekspertizę atlikusiems ekspertams. Kaip seka iš liudytojo M. D. parodymų, kai po išgertuvių jis išėjo į savo namus, R. Š. labai girtas nebuvo.

Taigi teismas spręsdamas R. Š. kaltės klausimą, tiki jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina ir kiti anksčiau išdėstyti įrodymai, jo veiksmai atitinka BK 135 str. 2 d. 3 p.

Teismas laiko tikslinga R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą sužalotai motinai bandė išvengti ir išvengė sunkesnių padaryto nusikaltimo padarinių. (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę R. Š. teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (R. Š. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkiems), į kaltinamojo kaltės formą (jis veikė tiesiogine tyčia, nes smogdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno dalį – pilvą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti), kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, nedirbo), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismo nuomone, R. Š. skirtina realiai atliktina laisvės atėmimo bausmė, nes nebuvo nustatytos sąlygos ir pagrindai, kurie leistų jo atžvilgiu taikyti BK 62 str., 54 str. 3 d. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatyta itin griežta bausmė, nukentėjusioji prašė R. Š. griežtai nebausti, su juo susitaikė, po sužalojimo yra pasveikusi, sunkios pasekmės neatsirado, laiko tikslinga R. Š. skirti bausmę savo dydžiu mažesnę nei sankcijos vidurkis.

Remiantis išdėstytu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę pakeisti į suėmimą ir R. Š. suimti teismo salėje, paskelbus nuosprendį.

Bausmės laiką R. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.