Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Mažeikių r., lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB elektriku montuotoju, nevedęs, gyvenantis , Mažeikiai, ankščiau teistas 4 kartus: 1) 2002-01-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 232 str. 1 d. 3 mėn. laisvės atėmimo; 2) 2002-02-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo; 3) 2003-02-18 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. 6 m. laisvės atėmimo; 4) 2013-12-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą laiką tęsti darbą, atlyginti žalas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. d., apie 03.00 val., , Mažeikiuose, konflikto su sugyventine L. Č. metu, sudavė nukentėjusiajai kumščiu ir kojomis spyrė ne mažiau keturis kartus į įvairias kūno vietas - veidą, nugarą, krūtinę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai L. Č. fizinį skausmą.

K. V. G apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta pilnai. Nurodė, kad tą vakarą kartu su sugyventinę grįžo iš svečių, įvyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė, galėjo suduoti smūgius. Vėliau jie susitaikė ir toliau karu gyvena. Dėl padarytos veikos gailisi. Prašo skirti švelnesnę bausmę, nes gauna nedidelį atlyginimą.

Nukentėjusioji L. Č. nurodė, kad jokių pretenzijų neturi, su kaltinamuoju susitaikė, dėl konflikto ir ji pati yra kalta, nes buvo neblaivi.

Byla nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Nukentėjusioji L. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad , apie 03.00 val., tarp jos ir sugyventinio V. G. kilo konfliktas, nes ji su Vygandu parėjo iš svečių. Abu buvo pavartoję alkoholio, todėl sugyventiniui prasidėjo pavydo scenos ir jis pradėjo prikaišioti, kad ji nemiega namuose, kai jis išvyksta darbuotis į Rusiją. Jis išvažiuoja į Rusiją dviem-trim savaitėm, po to grįžta į namus, pabūna kelias dienas ir vėl išvažiuoja. Sugyventinis tą naktį ant jos užsipuolė, t.y. pradėjo stumdyti sugriebęs už rankų, po to keletą kartų, bet ne mažiau 4-ių kartų iš rankos kumščių sudavė į įvairias kūno vietas: rankas, krūtinę, nugarą ir ne mažiau 3-jų kartų spyrė iš kojos į įvairias kūno vietas, iš kojos pataikė, gal į nugarą, gal rankas. Ji išsigando ir pasakė, kad skambins policijai, tai jis iš jos pagrobė mobilaus ryšio telefoną, o ji išbėgo iš namų. O kai ji išėjo pro duris, tai jis jas užsirakino, ji išėjo pas savo seserį I. Č. ir paprašė sesers mobilaus ryšio telefono ir jos telefono paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį ir vėl parėjo prie savo namų. Atvykus policijos pareigūnams, jie norėjo įeiti į buto vidų, ji dar rakino su raktu buto duris, bet V buvo iš vidaus įkišęs raktą ir jie negalėjo patekti, o jis pats neatidarė durų. Pareigūnai patikrino alkotesteriu jos girtumą ir išvyko, nes ji tą naktį buvo išsigandusi ir sakė, kad apklausai galės atvykti kitą dieną. Jai po V fizinio smurto prieš ją panaudojimo buvo praskelta nosis ir sutinusi lūpa. Pas medikus nesikreipė ir nesikreips, nes sužalojimai nežymūs. Su V. G. gyvena devynerius metus. Smurto atvejų pasitaikę tarp jų nėra buvę, tai buvo pirmas kartas. Savo sugyventiniui ji atleis, nori su juo susitaikyti. Jos sugyventinis kol nepavartoja alkoholio, tai būna visai kitoks žmogus, o kai užgeria, tai būna pavydus ir agresyvus. Jai nėra padaryta fizinė ir moralinė žala, civilinio ieškinio nereiškia ( b. l. 15).

Iš byloje esančio 2013-11-28 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus pagal iškvietimą į , Mažeikių m., L. Č. paaiškino, kad jos sugyventinis V. G. konflikto metu jai sudavė smūgius, buvo praskelta lūpa ir nosis. Iš pridėtos foto lentelės matyti, kad L. Č. buvo padaryti sužalojimai (8-10 b.l.).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispozicijoje ir to norėjus. V. G. elgesys negali būti pateisinamas jokiais būdais, kai tai atlikta prieš jam artimą žmogų, jo draugę su kurią gyvena jau 9 metai.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl V. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką – sudavus smūgius nukentėjusiajai, kuriai buvo sukeltas fizinis skausmas, prakirsta lūpa. Tai patvirtina nukentėjusios parodymai, paties kaltinamojo parodymai, todėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2013-07-13 redakcija, Žin., 2013, Nr. 75-3772 (2013-07-13).

Motyvuojamoji dalis

K. V. G atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

K. V. G atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

K. V. G padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, padarė nusikaltimą, kai anksčiau jau buvo padaręs tyčinį nusikaltimą, tačiau dar nebuvo nuteistas, administracine tvarka baustas, yra dirbantis, nukentėjusioji nereiškia jokių pretenzijų, jie susitaikė, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę, todėl V. G. skirtina bauda (BK 47 str.). Paskyrus bausmę, ši bausmė subendrintina su 2013-12-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

V. G. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam neskirtina kardomoji priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 298, 301 -307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-07-13) ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų bauda).

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti bausmę 7 MGL (devynių šimtų dešimties litų baudą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2013-12-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą su 7 MGL (devynių šimtų dešimties litų bauda).

Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2013-12-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. neskirti kardomosios priemonės.

I. V. G, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

I. V., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. G. įpareigoti per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atvykti į probacijos tarnybą (Urvikių g.18, Mažeikių m.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.