Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Šidagienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui M. P., jo atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovės atstovei Redai Skirkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. P. yra pretendentas į P. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame rėžiniame Užusienio kaime, pagal esamą teritorinį administracinį suskirstymą - Vilniaus miesto Užusienio gatvėje.

1995-10-30 pareiškėjas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra į buvusios savininkės P. P. 1,3104 ha žemės (I t., b. l. 42).

1996-12-06 atsakovas pateikė paklausimą Vilniaus miesto valdybai apie galimybę suformuoti neatlygintinai grąžintinus žemės sklypus turėtoje vietoje šalia namų valdos Užusienio g. 13 pretendentams į P. P. valdytą žemę, tarp jų ir M. P. (I t., b. l. 207).

Vilniaus apskrities valdytojas 1996-12-10 raštu Nr. 12-Z-231ž-378 kreipėsi į Vilniaus miesto merą, nurodydamas, kad piliečiai S. P., T. Z., M. P., D. P. ir J. P. pageidauja gauti žemės sklypus turėtoje vietoje, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini), ir prašydamas esant galimybei suteikti žemės sklypus Užusienio gatvės rajone, nustatyti žemės sklypų ribas bei plotą ir atlikti kitus veiksmus (I t, b. l. 205).

Vilniaus miesto valdyba 1999-11-18 priėmė sprendimą Nr. 1982 V, kuriuo leido Miesto plėtros departamentui rengti Užusienio mikrorajono detaliojo suplanavimo pakeitimą ir nustatė detaliojo planavimo tikslą – sklypų, skirtų suteikti asmenims atkuriant nuosavybės teises suformavimą.

2000-05-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius išsiuntė pretendentams į P. P. valdytą žemę, tarp jų ir M. P. kvietimą atvykti į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (I t., b. l. 203).

Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ buvusio Užusienio kaimo teritorijoje suformavo 29 žemės sklypus individualiai statybai.

2004-10-15 raštu Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2004-07-16 perdavė Vilniaus apskrities administracijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-09 įsakymu nustatytus grąžinimui natūra Užusienio gatvėje sklypą buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurių bendras plotas 60,2171 ha. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad pagal pareiškėjui priklausantį turėtos 1,3110 ha žemės plotą, jam proporcingai tenka 0,2575 ha ploto žemės dalis grąžintinuose natūra žemės sklypuose. Pareiškėjui pasiūlyta 34,1997 ha ploto žemės dalis sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 140).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-1172 patvirtino bendro 60,2171 ha ploto žemės sklypus buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje, kurie grąžinami piliečiams, turėjusiems žemės šiame kaime ir turintiems teisę atkurti nuosavybės teises.

2004-11-10 pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka, kad nuosavybės teisė į jam priklausančią žemės ploto dalį 0,2575 ha būtų atkurta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-07-09 įsakymu Nr. 30-1172 nustatytame žemės sklype Nr. 3 Užusienio gatvėje su sąlyga, kad grąžinamas žemės sklypas bus projektuojamas atskirame sklype ir šiam sklypui bus suteiktas atskiras kadastro numeris ir padaryta infrastruktūra ir keliai. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su VAVA pasiūlytu grąžinimo būdu, atkuriant nuosavybės teises visiems Užusienio gatvės pretendentams į vieną žemės sklypą kaip bendrasavininkams (I t., b. l. 188).

Vilniaus apskrities viršininkas 2006-04-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3857 M. P. atkūrė nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios savininkės P. P. nuosavybės teisėmis valdytą dalį žemės (0,2394 ha), grąžinant natūra buvusio Užusienio rėžinio kaimo teritorijoje. Šiame sprendime nurodyta, kad į likusią dalį žemės (1,0710 ha) nuosavybės teisės bus atkuriamos vėliau (I t, b. l. 120).

Atsiradus daugiau pretendentų siekiančių atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės P. P. valdytą Užusienio gatvėje esančią žemę 2006-11-13 teismo sprendimu jiems buvo atnaujintas terminas prašymams paduoti (I t., b. l. 43). 2007-11-19 pavedimu pavesta Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyriui patikslinti įrašus, nurodant pasikeitusius žemės sklypų plotus, 2005-09-29 pažymų Nr. 565, Nr. 566, Nr. 567, Nr. 568 ir Nr. 569 originaluose.

Pareiškėjas 2007-10-05 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir suteikti jam neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai (I t., b. l. 75-76).

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-11-06 raštu Nr. S 22-1420 informavo pareiškėją, kad pagal likusios grąžinti žemės plotą, buvusio Užusienio kaimo pretendentai dar turi teisę atkurti nuosavybės teises į 259,4497 ha žemės plotą ir kai Vilniaus miesto savivaldybė pateiks prašomose teritorijose suformuotų sklypų dokumentaciją, žemės grąžinimas natūra bus tęsiamas. Dėl naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimo VAVA informavo pareiškėją, kad jis yra įrašytas į Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-05 įsakymu Nr. 2.3-907-01 (dalinai pakeistu Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-23 įsakymu Nr. 2.3-5189-01) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę eilę, atitinkamai (duomenys neskelbtini) numeriu ir kai šia eilės tvarka bus siūlomi nauji žemės sklypai individualiai statybai, pareiškėjas apie tai bus informuotas atskiru raštu (I t., b. l. 65-67).

Pareiškėjas 2007-11-21 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo individualiai statybai suteikimo. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-12-05 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydama, kad visi buvusio Užusienio kaimo teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoti žemės sklypai piliečiams, pretenduojantiems susigrąžinti šio kaimo teritorijos žemę natūra, bus gražinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatuose (I t., b. l. 54).

Pareiškėjas šį atsakovės sprendimą apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2008-02-21 raštu nurodė, kad kadangi Užusienio kaimas iki nacionalizacijos nebuvo išskirstytas į vienkiemius, žemė šiame kaime buvo naudojama rėžiais, tiek detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai individualiai statybai, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypai turi būti grąžinami natūra piliečiams proporcingai likusiam žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesutaria kitaip (b. l. 19-21).

Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pasiūlyti jam pasirinkti vieną iš Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 10 18 sprendimu Nr. 2071 V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo" suformuotų žemės sklypų ir per 1 mėnesio laikotarpį nuo pasirinkimo dienos perduoti neatlygintinai šį žemės sklypą jo nuosavybėn.

Bylai reikšmingas teisinis reguliavimas.

Pareiškėjo prašymo pateikimo metu (1995-10-30) nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991-06-18 įstatymas Nr. I-1454). Šio įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims nuosavybės teisė į žemę, esančią miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma tais atvejais, kai buvusio žemės savininko žemės sklypas priskirtas miestų ar miesto tipo gyvenviečių teritorijoms - suteikiant neatlygintinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai tuose miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse, kurių teritorijai priskirta turėtoji žemė.

Pagal prašymo pateikimo metu (1995-10-30) galiojusią ,,Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimo tvarką“, patvirtintą Vyriausybės 1991-11-15 nutarimu Nr. 470, buvo nustatyta, kad piliečių prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, nagrinėja ir sprendimus priima apskrities valdytojas; sprendimas atstatyti nuosavybės teisę į žemę, esančią miestuose, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, priimamas gavus miesto (rajono) savivaldybės mero (valdybos) patvirtintą detalų planą su pažymėtomis sklypų ribomis (Tvarkos 6 punktas). Toks sprendimas turėjo būti priimamas per 3 mėnesius nuo pretendento pareiškimo, kad jis sutinka su formuojamo sklypo ribomis, gavimo (Tvarkos 7.2 punktas).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimas buvo sustabdytas 1997-01-16 įstatymu Nr. VIII-76. Šis įstatymas deklaravo piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimą. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais, o pagal įstatymo 21 straipsnio 1 dalį piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnis nustatė iš esmės analogišką tvarką ir sąlygas nuosavybės teisių į žemę iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Neringos miestą, arba piliečių pageidavimu - mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus).

Vyriausybės 1997-10-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos ,,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (toliau – Tvarkos) 37 punkto (2004-04-07 nutarimo Nr. 387 redakcija) 1 dalyje numatyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: piliečiams – pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje yra numatyti detaliajame plane.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (2002 m. balandžio 2 d. Nr. IX-832) buvo iš esmės pakeistas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo reglamentavimas, papildant 5 straipsnio 2 dalį nauju 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė į miesto žemę gali būti atkuriama ir grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-19 nutarimu Nr. 1475 pakeista Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, kurios 106 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius; laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.

Teismo išvados.

Išanalizavus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą matyti, kad tiek nuo 1991m. galiojęs įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, tiek Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numatė nuosavybės teisės į miesto žemę atkūrimo būdą, kurį buvo pasirinkęs pareiškėjas - perdavimą neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naujo žemės sklypo tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė.

Iš 1996-12-06 paklausimo Vilniaus miesto valdybai ir VAVA 1996-12-10 rašto Nr. 12-Z-231ž-378 Vilniaus miesto merui matyti, kad maždaug tuo metu pareiškėjas išreiškė valią nuosavybės teises jam atkurti suteikiant naują žemės sklypą netoli namų valdos Užusienio g.148, Vilniuje, nes minėtais raštais buvo prašoma nustatyti tokio žemės sklypo ribas, plotą ir pan.(I t., b. l. 205, 207).

Įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, pareiškėjas savo valią dėl naujo sklypo individualiai statybai suteikimo patvirtino 2007-10-05 kreipdamasis su prašymu į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (I t., b. l. 75-76). Atsakovės VAVA 2007-11-06 raštu Nr. S 22-1420 jis buvo informuotas, kad jis yra įrašytas į Vilniaus apskrities viršininko 2007-02-05 įsakymu Nr. 2.3-907-01 (dalinai pakeistu Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-23 įsakymu Nr. 2.3-5189-01) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę eilę, atitinkamai (duomenys neskelbtini) numeriu. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kai šia eilės tvarka bus siūlomi nauji žemės sklypai individualiai statybai, jis apie tai bus informuotas atskiru raštu (I t., b. l. 65-67).

Iš šių teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė VAVA vadovaudamasi pareiškėjo išreikšta valia dėl žemės sklypo individualiai statybai suteikimo pradėjo sklypo suteikimo procesą, įtraukė pareiškėją į eilę, kreipėsi į savivaldybę dėl sklypų suformavimo ir plotų nustatymo, tačiau šio proceso nepabaigė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarka pareiškėjui žemės sklypas nebuvo pasiūlytas, sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo pareiškėjui suteikiant neatlygintinai žemės sklypą individualiai statybai nepriimtas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui suteiktino žemės sklypo tolesnis įforminimas ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo priėmimas būtų buvęs sustabdytas kompetentingų valdžios institucijų dėl aplinkybių, paneigiančių pareiškėjo teises į žemės sklypą, minėta procedūra nutrūko nenurodant jos nutraukimo priežasčių Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas nutrūko dėl paties pareiškėjo veiksmų ar jo valios. Todėl teismas daro išvadą, kad pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra turėjo būti toliau tęsiama pagal Vyriausybės 1997-10-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr.2071V suplanuotoje teritorijoje yra suprojektuoti žemės sklypai individualiai statybai, perduotini piliečiams atkuriant nuosavybės teises. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), šios faktinės aplinkybės yra pagrindas traktuoti šią žemę kaip išperkamą valstybės ir pretendentams natūra negrąžinamą. Pagal to paties įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte suformuluotą sąvoką ,,laisvos žemės fondas - žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės paimtai ir išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus“. Nuosavybės teisių į buvusio rėžinio Užusienio kaimo žemę atkūrimo proceso eigoje Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr.30-1172 patvirtintų grąžintinų natūra (laisvos žemės) sklypų plotą, iš šių dokumentų turinio matyti, kad teritorija, suplanuota 2001-10-18 sprendimu patvirtintu detaliuoju planu, nėra įtraukta į laisvos ir natūra grąžintinos žemės plotą. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad kol Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 2071V patvirtintas detalusis planas galioja, ši teritorija nėra laisva žemė, kuri gali būti grąžinta buvusiems Užusienio rėžinio kaimo savininkams natūra.

LR ABTĮ 13 str. 1 d. numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-30 sprendime (adm. byla Nr.A16-748/2007) analogiškoje administracinėje byloje yra konstatavęs, kad kol Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V patvirtintas detalusis planas galioja, ši teritorija nėra laisva žemė, kuri gali būti grąžinta buvusiems Užusienio rėžinio kaimo savininkams natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal materialinių teisės normų galiojimo laiko taisykles, teises nustatantys įstatymai taikomi teisiniams santykiams, kurie susiformavo šių įstatymų galiojimo laiku, taigi galiojusių įstatymų pagrindu atsiradusi asmens reikalavimo teisė turi būti ginama ir negali būti laikoma išnykusia dėl to, kad valdžios institucijos jos laiku ir tinkamai nerealizavo. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas gali pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, kai jo nuosavybės teisės dar nėra pilnai realizuotos ir teisių realizavimo procedūra buvo pradėta suteikiant pareiškėjui teisėtą lūkestį dėl jos užbaigimo, tačiau nebaigta, nenurodant priežasčių. Teismo manymu, tai, kad pareiškėjui 2006-04-10 sprendimu Nr. 2.4-01-3857 buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį į jam tenkančios buvusios savininkės P. P. žemės natūra buvusio rėžinio kaimo teritorijoje, nėra kliūtis atsakovei vadovaujantis pareiškėjo išreikšta valia baigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir pagal ankščiau pradėtą procedūrą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai individualiai statybai.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti vieną iš 2001 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo“ suformuotų sklypų, o atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija įstatymų nustatyta tvarka ir terminais jį suteikti pareiškėjui (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo M. P. skundą patenkinti.

Įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pasiūlyti M. P. pasirinkti vieną iš Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-10-18 sprendimu Nr. 2071V „Dėl Užusienio mikrorajono teritorijos nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių pakeitimo tvirtinimo" suformuotų žemės sklypų individualiai statybai ir įstatymo numatyta tvarka ir terminais perduoti neatlygintinai pasirinktą žemės sklypą M. P. nuosavybėn.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.