Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki suėmimo faktiškai gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neturintis pastovios gyvenamosios vietos, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1993 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 3 dalį (vagystė) 9 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausme;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 1993 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 118 straipsnio 3 dalį, subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 203 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 5 metų laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartimi perkvalifikavus nusikalstamą veiką į BK 286 straipsnį, paskirta 2 metų 6 mėnesių bausmė, kurią subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2007 m. sausio 25 d. bausmė atlikta);

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2008 m. rugpjūčio 1 d. bausmė atlikta);

6) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 1 300 Lt (10 MGL) dydžio bauda;

7) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, 11 metų laisvės atėmimo bausme ir 1 300 Lt (10 MGL) dydžio bauda (2022 m. kovo 22 d. bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į patalpas bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis 2023 m. sausio 22 d. apie 6.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, stumdamas buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. M., duris, jas išlaužė, tokiu būdu įsibrovė į butą bei pasikėsino pagrobti svetimą, D. S. priklausantį turtą, o būtent 23,99 Eur vertės 0,7 litro talpos džiną „BOMBAY SAPPHIRE“, 2,25 Eur vertės 1,5 litro talpos gėrimą „Schweppes“, kurie buvo įdėti į baltos spalvos maišelį, 2 Eur vertės tuno konservus „SUN SEA“, tačiau savo veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas nukentėjusiosios D. S., tokiais savo veiksmais, įsibrovęs į butą, pasikėsino pagrobti svetimą D. S. priklausantį 28,24 Eur vertės turtą bei sugadino svetimą, E. M. priklausantį 300 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje.

Iš E. M. 2023 m. sausio 23 d. pareiškimo dėl turto sugadinimo matyti, kad 2023 m. sausio 22 d. buvo įsibrauta į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo padaryta žala. Sulaužytos vidinės buto durys, kurių vertė buvo 300 Eur. Durys buvo naujai pakeistos prieš porą metų. Durys medinės su spyna ir stakta. Butas draustas Lietuvos draudime. Žalą atlygins draudimas, todėl civilinio ieškinio neteiks. Durų įsigijimo dokumentų neturi (1 t., b. l. 11-13).

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašo tęsinys pavadinimu „10.1.1.10_02_20230123083937421_6“, vaizdo įrašo trukmė yra 00 min. 36 s. Vaizdo įraše užfiksuotas laikas ir data „01-1-22-2023 Sun 07:42:32“. Vaizdo įraše matosi pravertos buto durys, sklinda šviesa, matosi žmogaus kojos. Kas užėjo į butą, nesimato. Vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašo tęsinys pavadinimu „10.1.1.10_02_20230123083937421_4“, vaizdo įrašo trukmė yra 31 min. 43 s. Vaizdo įraše užfiksuotas laikas ir data „01-1-22-2023 Sun 06:34:25“. Vaizdo įraše 07.02.58 užfiksuota, kaip į butą eina policijos pareigūnai. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašo tęsinys pavadinimu „10.1.1.10_02_20230123083937421_5“, vaizdo įrašo trukmė yra 36 min. 23 s. Vaizdo įraše užfiksuotas laikas ir data „01-1-22-2023 Sun 07:06:16“. Vaizdo įraše matome pareigūnus, daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 33-34).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2023 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02841-23, buvo peržiūrėti internetinėje erdvėje patalpinti medinių durų su stakta skelbimai, siekiant nustatyti medinių durų su stakta rinkos kainą. Buvo naudotasi kainų paliginimo „Kaina24.lt“ programa. Nustatyta, kad medinių durų kainos be būtinų dalių (vyrių, rankenų) yra nuo 219 Eur iki 449 Eur. Durų staktos perkamos atskirai, jų kainos nuo 35 Eur. Vertinant rinkos kainą, buvo pasirinkta paprasčiausi variantai, neatsižvelgiant į išmatavimus ir būtinas dalis tokias, kaip vyriai, rankenos, spynos. Pridedamos nuotraukos su durų kainomis (1 t., b. l. 131-134).

Iš 2023 m. balandžio 11 d. AB „Lietuvos draudimas“ pateikto rašto matyti, kad draudimo įmonė civilinio ieškinio neteiks, nes A. S. nemokus (1 t., b. l. 135).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 190 straipsnio redakcijoje, be kita ko, nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.).

Be to, Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475), įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., be kita ko, buvo pakeistos ir BK 178 straipsnio nuostatos.

Šie pakeitimai švelnina A. S. teisinę padėtį, nes, atsižvelgus į jo sugadinto turto vertę, kuri mažesnė už 10 MGL (500 Eur) sumą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, jog švelninantis atsakomybę baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 187 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 187 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, sugadinusiam turtą, kurio vertė viršija 3 MGL (BBND) (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (BBND) (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 str.). Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (kilti).

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Įsibrovimas yra slaptas ar atviras patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, įveikiant kliūtis arba be jų, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Kvalifikuojant vagystę kaip padarytą įsibraunant, svarbu nustatyti, kad patekdamas į patalpą (saugyklą) asmuo jau turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, išskyrus, kai vertė viršija 900 MGL (BBND) (labai didelės vertės) dydžio sumą, kai veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (BK 190 str.). Pažymėtina, kad iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos BK 178 straipsnyje vagystė įsibrovus į patalpą buvo kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. vagystė įsibrovus į patalpą kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, be to, lyginant su iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalimi, šiuo metu numatytos ir alternatyvios švelnesnių rūšių bausmės, tai švelnina kaltinamojo teisinę padėti, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) į šiuo metu galiojančios redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo A. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl pasikėsinimo padaryti vagystę įsibrovus į patalpą ir svetimo turto sugadinimo iš esmės pripažino, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2023 m. sausio 22 d. apie 6.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, stumdamas buto Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. M., duris, jas išlaužė, tokiu būdu įsibrovė į butą bei pasikėsino pagrobti svetimą, D. S. priklausantį turtą, o būtent 23,99 Eur vertės 0,7 litro talpos džiną „BOMBAY SAPPHIRE“, 2,25 Eur vertės 1,5 litro talpos gėrimą „Schweppes“, kurie buvo įdėti į baltos spalvos maišelį, 2 Eur vertės tuno konservus „SUN SEA“, tačiau savo veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas nukentėjusiosios D. S., tokiais savo veiksmais, įsibrovęs į butą, pasikėsino pagrobti svetimą D. S. priklausantį 28,24 Eur vertės turtą bei sugadino svetimą, E. M. priklausantį 300 Eur vertės turtą. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiųjų D. S., E. M. parodymai, pareiškimas – protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais A. S. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis įsibrovęs į butą pasikėsino pavogti svetimą turtą, tuo pačiu sugadindamas buto duris, be to, pažymėtina, jog atitinkamus veiksmus jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas sukelti pasekmes, ir būtent tokių pasekmių (neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu bei sugadinti svetimą turtą) jis ir siekė.

Taigi A. S. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, požymius, A. S. pripažintinas kaltu padaręs nurodytus nusikaltimus.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – įvykdytas pasikėsinimas padaryti vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei bei vienas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas nuosavybei. Padaryta žala neatlyginta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – brandaus, tačiau darbingo amžiaus, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, paskutinę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą atliko 2022 m. kovo 22 d. (1 t., b. l. 109-113), ne kartą baustas administracine tvarka už smulkiąsias vagystes, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 102-108), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į tai, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kurią kaltinamasis daug kartų pažeidė (1 t., b. l. 152-157, 160-164, 176-179, 181-183, 189-193).

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. S. už įvykdytas nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos ir prokurorės siūlomos bausmės rūšys – areštas, t. y. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 90 parų arešto, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 30 parų arešto. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, paskiriant kaltinamajam A. S. galutinę subendrintą – 90 parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Kadangi A. S. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. sausio 22 d. 07.00 val. iki 2023 m. sausio 23 d. 16.29 val. (viena diena) (1 t., b. l. 65-71), ir nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. suėmime iki teismo nuosprendžio paskelbimo išbūtas laikas (2 t., b. l. 14-17), vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 23 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 93-96), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus, panaikintina.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. S..

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. S. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamasis buvo suimtas.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra suimtas ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, niekur nedirba, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomas voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – vokas su 2 daktiloskopinėmis plokštelėmis, vokas su metaline saga „Jeans WearWiman“, polietileninis maišelis su plastikiniu buteliu „Schweppes“ 1.5 l, skardine „Sun&Sea health&taste“, buteliu „BOMBAY SAPPHIRE London dry gin“ 700 ml. 40% vol.“, supakuoti į dėžę, kurie pagal 2023 m. vasario 9 d. kvitą B serija BBB Nr. 3PK003227 patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. S. į skirtiną bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. sausio 22 d. 07.00 val. iki 2023 m. sausio 23 d. 16.29 val. (viena diena) ir suėmime nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. spalio 2 d.) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 2 d.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo įrašais, saugomą voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – voką su 2 daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su metaline saga „Jeans WearWiman“, polietileninį maišelį su plastikiniu buteliu „Schweppes“ 1.5 l, skardine „Sun&Sea health&taste“, buteliu „BOMBAY SAPPHIRE London dry gin“ 700 ml. 40% vol.“, supakuotus į dėžę, kurie pagal 2023 m. vasario 9 d. kvitą B serija BBB Nr. 3PK003227 patalpinti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.