- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 2-557-496/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- T. N.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. ieškinį atsakovui V. B., su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių atstatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. N. ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą V. B. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti tvorą, pastatytą ieškovės žemės sklype, 27610 kv.m. dydžio, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 4 iki 6 riboženklio; taip pat prašo įpareigoti atsakovą V. B. per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti visus medžius, pasodintus arčiau 1 m. iki ieškovės žemės sklypo, 27610 kv.m. dydžio, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos nuo 4 iki 6 riboženklio. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė T. N. į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė V. N. paaiškino, kad T. N. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su V. B. priklausančiu žemės sklypu. Su atsakovu kyla ginčas dėl žemės sklypo ribos. Nurodė, kad V. B. 2015 m. rugpjūčio mėnesį savavališkai atsimatavo T. N. sklypo dalį, iškirto medžius, užsitvėrė tvorą. Ieškovė bando šį ginčą išspręsti nuo 2015 metų, tačiau iki šiol nepavyko. Nurodo, kad ieškovės sklypui 2015 m. lapkričio mėnesį yra atlikti kadastriniai matavimai, juos atliko matininkas G. P.. Nurodo, kad V. B. buvo sutikęs su kadastriniais matavimais. Vėliau ties žemės sklypų riba nebeliko 4-o riboženklio, 5-as riboženklis buvo perkeltas į ieškovės sklypą. V. B. medžių, pasodintų prie sklypų ribos, šakos skyra į T. N. sklypo pusę. Sprendžiant ginčą V. B. sutiko nusiimti ne vietoje pastatytą tvorą, tačiau nusiėmė tik pusę tvoros, kita dalis liko iki šiol. Ieškovės atstovė nurodė, kad ji kreipėsi į matininką G. P., į žemėtvarkos skyrių, į Kelmės r. policiją. Tyrimus atliekantys asmenys buvo atvažiavę į vietą, tačiau V. B. nesutinka su jų nurodymais ir nenusiima savo tvoros nuo 4 iki 6 riboženklio. Atstovė nurodė, kad ieškovės tvora yra užtverta nuo 2 iki 3 riboženklio. Atstovė nurodė, kad V. B. yra pasisodinęs tujas labai arti sklypo ribos ir jo aukštos tujos spaudžia ieškovės tvorą, kuri dėl spaudimo yra net pakrypusi. Prašo patenkinti ieškinį.
Ieškovės atstovė advokatė nurodė, kad ties sklypo riba V. B. pasodintos tujos nuo 2-o iki 4-o riboženklio yra apie 3 metrų aukščio, jos verčia T. N. tvorą. Toliau prie sklypo ribos V. B. yra pasodinęs egles, kurių šakos siekia T. N. sklypo ribą. STR numato atstumus, kurie turi būti nuo sklypo ribos iki medžių, V. B. augalai yra pasodinti per arti sklypo ribos, todėl prašo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl per arti pasodintų medžių pašalinimo. Ieškovės žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, su kuriais atsakovas sutiko. Matavimai yra įregistruoti registrų centre. V. B. niekada nesikreipė dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo. Pagal T. N. prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus specialistas Š. B. atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad kaimynai nesutaria dėl šiaurinėje pusėje esančios sklypo ribos. Patikrinimo metu 4-as riboženklis nerastas, o 5-o riboženklio vieta neatitiko kadastrinių matavimų plane pažymėtos vietos. Prašo tenkinti ieškinį dėl atsakovo įpareigojimo nusikelti tvorą, pastatytą ieškovės žemės sklype.
Atsiliepimas
Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis nurodo, kad ieškovės žemės sklype nėra jo tvoros, jokios medžių šakos į ieškovės pusę nesvyra.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka, prašo atstatyti senas žemės sklypų ribas, tada būtų teisingiausiai išspręstas ginčas. Nurodė, kad matininkas G. P. ne visai tinkamai atliko T. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nurodo, kad atliekant tuos kadastrinius matavimus jis sutiko dėl T. N. žemės sklypo ribos, dėl visų riboženklių išskyrus 4-ą. To riboženklio iš viso neturėjo būti. Dėl 6-o riboženklio jis nesutiko, todėl metininkas pakeitė sklypo ribą pagal jo nurodymą. Jis pasirašė sutikimą G. P., kad sutinka su kadastriniais matavimais, bet dar buvo neužpildytas lapas. Nurodo, kad matavimų metu dalyvavo T. N. giminaitis Vitalijus, kuris neturėjo įgaliojimo dalyvauti, todėl matavimai atlikti neteisingai. Jis nesikreipė dėl T. N. sklypui atliktų kadastrinių matavimų nuginčijimo, savo sklypui nėra atlikęs kadastrinių matavimų. Atsakovas sutinka, kad pagal T. N. sklypo kadastrinius matavimus jo tvora stovi T. N. žemės sklype, bet jis nori, kad būtų sprendžiama pagal 1992-1993 metų žemės planelius. 2016 metų birželio mėnesį atvažiavo matininkas Š. B. tikrinti žemės sklypų ribas. Nustatė, kad jo tvora atsirado 31 cm. įsikišusi į T. N. sklypą. Atsakovas paaiškino, kad prie savo sklypo ribos yra pasodinęs tujas ir egles. Medžiai yra pasodinti maždaug tokiu atstumu iki sklypo ribos: nuo 3-io iki 4-o riboženklio medžiai pasodinti apie 15-20 cm. iki ribos, nuo 4-o iki 5-o pasodinti apie 50 cm. iki ribos, o nuo 5-o iki 6-o – apie 20-30 cm. iki ribos. Jis su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl T. N. ieškinio pagrįstumo palieka spręsti teismui pagal vidinį įsitikinimą ir pateiktus įrodymus. Nurodo, kad T. N. Kelmės žemėtvarkos skyriui buvo pateikusi skundą dėl neteisėtų V. B. veiksmų. Patikrinimo metu iš dalies pasitvirtino T. N. pateikta informacija.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio pradžioje nurodė, kad dėl ieškinio palieka spręsti teismui, o baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atstovė paaiškino, kad 2016 m. balandžio 21 d. į nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyrių su prašymu kreipėsi T. N., nurodydama, jog kaimyninio sklypo savininkas V. B. jos žemės sklype savavališkai atsimatavo žemės sklypo dalį, iškirto apie 10 arų miško ir svetimame žemės sklype pastatė savo riboženklius. Nagrinėjant pateiktą skundą buvo atlikta valstybinė žemės naudojimo kontrolė ir prašyme nurodytos faktinės aplinkybės patikrintos vietoje. Patikrinimo metu T. N. pateikta informacija iš dalies pasitvirtino, nes T. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nebuvo rastas 4-as riboženklis, o 5-as riboženklis perkeltas 31 cm. V. B. iš esmės ginčijo T. N. kadastriniais matavimais nustatytą bendrą žemės sklypo ribą. Tačiau V. B. dalyvavo atliekant T. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tuo patvirtino, kad sutinka su nustatytomis T. N. priklausančio žemės sklypo ribomis. Jis turėjo teisę raštu pareikšti nesutikimą su matavimais, tačiau to nepadarė. Atstovė nurodė, kad atsakovas patvirtino, kad T. N. sklype yra jo tvora, todėl ji turi būti nukelta. Jei V. B. želdiniai yra pasodinti arčiau sklypo ribos, nei nustato taisyklės, tokie želdiniai turi būti nukelti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (l.5-9) patvirtina, kad ieškovei T. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas 2,7610 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pakražančio k.v. Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas) įrašytas nuo 2016-02-24, įregistravimo pagrindas 2016-01-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 28SK-35-(14.28.110.). Minimas 2016-01-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjo sprendimas dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo su įregistruotu žemės sklypo planu yra pateikti į bylą (l. 14-17). Planą sudarė G. P.. Atliekant kadastrinius matavimus matininkas G. P. surašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, kuriame pasirašė sklypo savininkė T. N., bei gretimų sklypų savininkai, tarp kurių ir V. B. (l. 18-19), tuo atsakovas V. B. išreiškė sutikimą dėl T. N. žemės sklypo ribų.
Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre įrodo, kad V. B. yra žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Pakražančio k.v. savininkas, įgijęs sklypą dovanojimo sutarties pagrindu (l. 42-44).
Pagal T. N. 2016-04-20 dienos prašymą (l.53) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius atliko 2016 m. birželio 6 d. valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (l. 59-64). Patikrinimą atliko Kelmės skyriaus vyresniajam specialistas Š. B., dalyvavo T. N. ir kaimyninio žemės sklypo savininkas V. B.. Patikrinimo metu nustatyta, jog T. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo rastas 4-as riboženklis, o 5-as riboženklis perkeltas apie 31 cm.
Liudytojas G. P. paaiškino, kad jis 2015 metais atliko T. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš pradžių jis matavo nedalyvaujant kaimynui V. B., antrą kartą dalyvavo V. B.. Liudytojas nurodė, kad jis vadovavosi T. N. žemės sklypo 1993 metų planu. Pagal šį planą žemės sklypo riba nuo kelio buvo tiesi. Tarp T. N. ir V. B. žemės sklypų nuo gatvės iki 4 riboženklio yra tvora su gelžbetoniniais stulpeliais. Ketvirtas riboženklis sutampa su tvoros vamzdžiu. Toliau buvo pasodintos V. B. eglaitės. Jei žemės sklypų riba būtų buvusi tiesi, kaip 1993 m. plane, tai tos eglaitės būtų pakliuvusios į T. N. žemės sklypą. Kaimynai lengvai susitarė, kad eglaitės liktų V. B. žemės sklype, todėl sklypo ribos linija nėra tiesi. Dėl visų riboženklių kaimynai susitarė ir V. B. pasirašė žemės sklypo paženklinimo parodymo aktą. Vėliau kambaryje šį aktą pasirašė T. N.. Ji atliekant matavimus lauke nebuvo, dalyvavo jos dukra V. N., dar kažkoks giminaitis. Jis namiškių įgaliojimų netikrino, nes namuose buvo žemės sklypo savininkė ir ji pasirašė aktą, o jos nurodymu nustatant sklypo ribas dalyvavo dukra Vanda. Po kurio laiko jis su policija buvo nuvažiavęs patikrinti T. N. ir V. B. sklypų ribą. Jis matė, kad 5-as riboženklis buvo perkeltas į T. N. sklypą.
Kelmės r. policijos komisariato medžiagoje pagal T. N. prašymą 2016-09-15 yra surašytas tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas (medžiagos l. 11), kuriame nurodyta, kad 2016-09-14 policijos pareigūnai su matininku G. P. nuvyko apžiūrėti V. N. žemės sklypo ribų ir riboženklių. Apžiūrint dalyvavo V. B.. Matininkas G. P., atlikęs papildomus matavimus, nurodė, kad V. B. tvora yra V. N. žemės sklypo ribose. V. B. kategoriškai nesutiko atsikelti tvoros į savo sklypo pusę ir nurodė, kad jis nesutinka su atliktais geodeziniais matavimais.
Žemės sklypo plane (l. 10), sudarytame G. P. 2015-11-09 atliekant kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti Registrų centre, yra raudona linija su kryželiais pažymėta V. B. tvora, patenkanti į T. N. žemės sklypą.
Atsakovas V. B. sutinka su tuo, kad pagal T. N. sklypo kadastrinius matavimus, jo tvora stovi ieškovės žemės sklype, bet jis mano, kad šie matavimai yra blogi, jis jais nenori vadovautis. Savo sklypui V. B. kadastrinių matavimų nėra atlikęs, jis nori vadovautis senu, 1992-11-12 žemės planu. Atsakovas V. B. nesikreipė į teismą su reikalavimu nuginčyti T. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės T. N. žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atlikti kadastriniai matavimai, nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kol nėra nuginčyti registrų centre įregistruoti kadastrinių matavimų duomenys, V. B. negali savo nuožiūra, savavališkai užsitverti torą toje vietoje kur jis nori, svetimame, T. N. priklausančiame žemės sklype, todėl tenkinamas ieškinys dėl atsakovo V. B. įpareigojimo nusikelti tvorą.
Medžių ir krūmų veisimą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004. Pagal jį nuo kaimyninių sklypų ribų medžių ir krūmų sodinimas turi būti ne mažiau kaip 1 metras, o medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 metrai. Civilinio kodekso 4.42 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tokia teisė žemės sklypo savininkui nesuteikiama, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų ar kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.
Ieškovė T. N. prašo įpareigoti atsakovą V. B. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visus medžius, pasodintus arčiau nei vienas metras iki ieškovės žemės sklypo ribos. Atsakovas V. B. pripažino, kad jo tujos, eglaitės yra išaugusios iki 2 metrų aukščio ir jos yra pasodintos arčiau T. N. sklypo nei vieno metro atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sklype augantys dideli medžiai yra pasodinti mažesniu atstumu nuo ieškovės sklypo, nei numato įstatymo reikalavimai, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.
Tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovo yra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 Eur žyminio mokesčio (l.2) ir 400 Eur išlaidų advokato pagalbai (l. 30, 31), iš viso 441 Eur. išlaidų.
Siunčiant procesinius dokumentus byloje, valstybė turėjo 7,98 Eur. išlaidų, kurios, tenkinant ieškinį, yra priteisiamos iš atsakovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą V. B., gim. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusikelti tvorą, pastatytą ieškovės T. N. žemės sklype, 27 610 kv. m. dydžio, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 4-o iki 6-o riboženklio.
Įpareigoti atsakovą V. B., gim. (duomenys neskelbtini), per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visus medžius, pasodintus arčiau nei 1 (vienas) metras iki ieškovės T. N. žemės sklypo, 27 610 kv. m. dydžio, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos tarp 2-o ir 6-o riboženklio.
Priteisti T. N. iš V. B. 441 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš V. B. 7,98 Eur (septynis eurus 98 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.