- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- 2YT-1081-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00690-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Petras Simėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, J. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji iš karto po savo motinos K. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvai P. P. ir K. P. gyveno Raseinių rajone, Paupio kaime. Tėvui mirus, trumpą laiką mama gyveno viena, tačiau 1997 metais pardavė sodybą, gyvulius ir persikraustė gyventi pas ją, į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki mirties. (duomenys neskelbtini) mama turėjo 0,77 ha žemės sklypą. Po mamos mirties jai atiteko visi mamos asmeniniai daiktai, ji tvarkė ir prižiūrėjo žemės sklypą, kurį šiuo metu yra išnuomojusi ir gauna atlygį už nuomą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. P. prašo patenkinti A. T. pareiškimą, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad po tėvo mirties mama K. P. gyveno pas savo dukrą, jo seserį A. T., jis pretenzijų į motinos palikimą nereiškia, sutinka, kad mamos žemės sklypą paveldėtų A. T.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 32) nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2017 m. liepos 18 d. nėra pradėjusi K. P. turto perėmimo procedūrų.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (b. l. 36-37) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos K. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. P. paveldimo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (b. l. 5) matyti, kad K. P. mirė 2016 m. spalio 1 d. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos pažymos (b. l. 6) matyti, kad K. P. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno iki mirties. Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (b. l. 8) matyti, kad K. P. nuosavybės teisėmis valdė 0,77 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš palikimo atsiradimo vietos notaro liudijimo (b. l. 11), Testamentų registro išrašo (b. l. 12) matyti, kad paveldėjimo byla į palikėjos K. P., mirusios 2016 m. spalio 1 d., nebuvo užvesta, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų, palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų. Gyventojų registro duomenimis (b. l. 7) K. P., mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – A. T. ir J. P.. Taigi, darytina išvada, kad po K. P. mirties jos įstatyminiai įpėdiniai – vaikai - įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos palikimo iki šiol nesikreipė.
Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens J. P. paaiškinimų matyti, kad pareiškėja faktiškai valdo, disponuoja juo savo nuožiūra, jų motinai K. P. nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau valdymas nėra įstatymo nustatyta tvarka įteisintas, kitas įpėdinis nėra išreiškęs valios paveldėti palikėjos K. P. palikimo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis.). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja A. T. – K. P. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, duomenų, kad ji būtų atsisakiusi palikimo, nėra. Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens J. P. paaiškinimų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėja atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, po jos mirties iki šiol faktiškai valdo paveldimą turtą – žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po K. P. mirties jos palikimą priėmė dukra A. T..
Kadangi ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), pareiškėja neatleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl jai tenka pareiga atlyginti tokias išlaidas valstybei – šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo susidariusias pašto išlaidas, kurios yra 8,34 Eur (b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo motinos K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš A. T. 8,34 Eur (aštuonis eurus 34 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.