Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-60-462/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-02-24
Bylos Nr.
1-60-462/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
A. M., Tauragės rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
Kaltinamasis
R. V.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-60-462/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.8.; 1.2.3.1.;
(S) 2.1.8.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,nukentėjusiajai A. M.,

Tauragės rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjai J. V.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1988-06-07 Tauragės r., LR pilietis, lietuvis, nedirbantis, gyv. Eičių k., Tauragės r., teistas: 2007-12-05 Tauragės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme, 2008-07-17 Tauragės r. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, 2008-12-17 Tauragės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 9 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2009-03-17 Tauragės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2009-11-13 Lietuvos apeliacinio teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Tauragės r. apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. tyčia nužudė kitą žmogų:

2009 m. sausio 30 d., apie 17–18 val., tikslesnis laikas nenustatytas, A. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R. V. supykęs ant A. P. už tai, kad jis buvo pavogęs jo dviratį ir nusukinėjęs varžtus nuo dviračio, pastūmė A. P., nuo to šis nugriuvo, o kai bandė atsistoti, R. V. jam koja, apauta žieminiu batu, spyrė į krūtinę. A. P. nugriuvus dar 2 kartus koja spyrė į krūtinę, nuo to lūžo krūtinkaulis tarp III ir IV šonkaulių sujungimo. Kitą dieną, 2009 m. sausio 31 d., R. V. vėl pykdamas ant A. P. atėjo į jo namus ir darydamas duris jomis pargriovė A. P., nuo to jam lūžo nosies kaulai, o kai šis bandė stotis, spyrė A. P. 2–3 kartus į dešinį šoną, nuo to lūžo dešinėje krūtinės ląstos pusėje II–X šonkauliai vidurio pažastinėje linijoje. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. V. 2009 m. sausio 31 d., vakare, apie 21 val., turėdamas tikslą rasti ir pasiimti detalių dviračiui, vėl atėjo į A. P. namus ir rado jį gulintį ant čiužinio. R. V. vis dar pykdamas ant A. P. už vagystę, koja, apauta batu, spyrė gulinčiam A. P. į kairįjį šoną apie 3 kartus, nuo to lūžo kairės krūtinės ląstos pusėje II–IX šonkauliai vidurio pažastinėje linijoje. Šiais savo veiksmais R. V. padarė A. P. nosies kaulų lūžimus, daugybinius šonkaulių lūžimus, krūtinkaulio lūžimą, kepenų plyšimą vystantis kraujavimui į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes ir į išorę, tai yra padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį mirtį, ir taip A. P. nužudė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2009-01-30 dingo jo dviratis. Kaimynas pasakė, kad jo dviratis gali būti pas A. P.. Nuėjęs pas A. P. kambaryje rado savo dviratį išardytą. Paskambino policijos pareigūnams ir pasiėmė dviratį. Dviračiui trūko detalių. Dar kartą nuėjo pas A. P. ir ieškojo, bet detalių nerado. Supykęs ant jo, kad nerado tų detalių, sudavė koja į pilvą ir į krūtinę. Du, tris kartus spyrė. Iš pradžių pastūmė A. P., o kai nukrito, tada koja spyrė. Jo batai buvo žieminiai. Dar jam trūko dviračio detalių, todėl kitą rytą vėl nuėjo. Kitą rytą įeinant į kambarį A. P. sudavė durimis, nes jis stovėjo už durų. Dar kelis kartus A. P. įspyrė į dešinį šoną. Paliko A. P. gulėti. Teigia, kad alkoholio nevartojo. Pyko ant A. P. dėl dviračio, kad trūko detalių. Dar atėjo vėliau vakare, atėjęs rado A. P. gulintį prie lango. Dar sudavė tris kartus su koja. Nužudyti A. P. nenorėjo. Nešokinėjo ant jo. Į galvą nespyrė, spyrė tik į šoną, į pilvą.

2009 m. lapkričio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad kaltinamasis R. V. parodė, kurioje vietoje pastūmė A. P., kur nukentėjusysis nukrito, parodė, į kurias kūno vietas ir kaip spyrė su koja A. P.. Taip pat parodė jo ir A. P. kūno padėtis, kai sudavė smūgius koja į krūtinę, į šonus (t. 1, b. l. 165–174).

Nukentėjusioji A. M. parodė, jog A. P. buvo jos brolis. Paimdavo iš brolio invalidumo pensijos pinigus, nunešdavo jam valgyti. Jos vyras, vaikai broliui nešdavo maistą kiekvieną dieną. Sausio 31 d. po pietų su vyru nuėjo pas brolį. Rado sumuštą, galva kraujavo. Brolis sakė, kad skauda, tik nesakė, kur skauda. Jis neleido kviesti greitosios medicinos pagalbos. Jis buvo tarnavęs Afganistane, jam buvo suteikta invalidumo grupė dėl psichinės negalios, reikėjo specialios pagalbos. Tos pačios dienos vakare dar vyras buvo nuėjęs pas brolį, bet nerado. Kitą dieną vyras vėl nerado brolio namuose. Parėjęs vyras pasakė, kad kažkas negerai. Paskui vėl nuėjo kartu ir rado jį negyvą, drabužiais ir lentomis buvo apmėtytas. Palaidojo pati, kiek išleido, nežino. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Liudytojas J. M. parodė, jog A. P. buvo jo žmonos brolis. Rūpinosi juo. Jau porą metų jam buvo blogai su sveikata. A. P. 1986 m. tarnavo Afganistane. Jis nesikreipė į gydytojus. Prasidėdavo traukuliai, sunkiai vaikščiojo. Jie lankydavo jį kiekvieną dieną. A. P. parsinešdavo namo šiukšlių, namus buvo pavertęs sąvartynu. Sausio 31 d. po pietų atnešė maisto, buvo kambaryje suversta, nieko namuose nebuvo. Pašaukė jį, niekas neatsakė. A. P. dažnai eidavo į Tauragę pėsčiomis pas kažkokią moterį. Pagalvojo, kad tą kartą jis išėjo į Tauragę. Sekmadienį, vasario 1 d., nerado. Kaimynų paklausė, ar matė Antaną. Paskui parėjo namo, pasiėmė žmoną ir grįžo atgal ieškoti. Tada jį rado negyvą. A. P. buvo užverstas drabužiais, lentomis.

Liudytoja Ž. V. parodė, jog su A. P. gyveno viename kaime. Kas jį sumušė, nežino. Vasario 1 d. parėjęs vyras pasakė, kad pamatė Antaną labai subraižytą. Sekmadienį ryte jos vyras matė Antaną. A. M. dar paprašė parūkyti. Vyras pasakė, kad jam baisu buvo žiūrėti, nes A. P. buvo labai subraižytas. Ji nematė. Ji A. P. matė anksčiau grįžtantį nuo Tauragės. Buvo labai stipriai sudaužytas veidas, tai buvo prieš 2–3 savaites iki tos žmogžudystės.

Liudytojas V. V. parodė, jog sekmadienį, tą dieną, kai A. P. rado nebegyvą, matė jį ryte. Šeštadienį, sausio 31 d., išvažiavo pas darbdavį į Tauragę, prabuvo iki pietų, paskui grįžo pas Kasnauskus, gėrė trise: jis, V. M. ir K. V. M. išėjo, o jis dar pasiliko. Jis su Kasnausku išėjo į koridorių parūkyti. A. P. pradėjo bildėti, tai K. nuėjo pas jį pažiūrėti kas ten vyksta, o jis nuėjo į tualetą. Grįžtant girdėjo, kad A. P. ir K. šūkavo vienas ant kito. K. pasakė, kad tvarką darė. Sekmadienį važiavo su V. M. pas Kasnauskus, paprašė, kad jis nuvežtų parsivežti miltų. Tada sutiko A. P., kuris paprašė V. M. cigaretės, tai buvo ryte. A. P. ėjo link savo kambario. Veidas buvo labai apibraižytas, dėmesio nekreipė, nes A. P. dažnai būdavo sumuštas.

Liudytojas V. M. parodė, jog nežino, kas sumušė A. P.. Sausio 30 d. buvo Tauragėje trise: jis, K. ir V.. Sugrįžo pas K., dar išgėrė. Tą vakarą A. P. nematė. Kitą rytą, apie 10 val., matė A. P.. A. P. veidas buvo subraižytas. Matė koridoriuje, dar cigarete A. P. pavaišino. Jis niekuo nesiskundė. Daugiau jo nematė.

Liudytoja D. K. parodė, jog jos vyras su draugais šeštadienį buvo išvažiavę į Tauragę. Grįžę vyrai namuose girtavo. Vyras ir draugai sekmadienį ruošėsi važiuoti į malūną. Ryte koridoriuje matė A. P.. Kažkas iš vyrų davė jam cigaretę. Antano veidas buvo subraižytas, sumuštas. Kas mušė Antaną, ji nematė ir nežino.

Liudytojas A. K. parodė, jog šeštadienį su Vismantu, V. M. buvo Tauragėje. Susitarė dėl darbo. Gavo avansą. Nusipirko alkoholinių gėrimų. Grįžo girti ir dar girtavo namuose. Su A. P. apsižodžiavo, nes jis dažnai savo namuose keldavo triukšmą, bet jo nemušė. Sekmadienį vėl ruošėsi važiuoti į Tauragę. Koridoriuje sutiko A. P.. Antano veidas buvo subraižytas. Kažkas iš vyrų pavaišino cigarete. Vakare sužinojo, jog A. P. rado namuose negyvą.

Liudytoja S. K. parodė, jog pas ją namuose buvo girtaujama. A. P. namuose išgirdo triukšmą. Tai buvo įprasta, nes dažnai būdavo triukšmas, bildesiai jo namuose. Šį kartą ji girdėjo A. P. žodžius: „baik, nemušk, skauda“. Kai kilo triukšmas A. P. namuose, jos tėtis su draugais buvo namuose. Iš kambario nebuvo išėję.

2009 m. lapkričio 5 d. Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vyriški žieminiai batai, pirštinės (t. 1, b. l. 17–23). Kaltinamasis R. V. teismo posėdyje patvirtino, jog avėjo šiuos žieminius batus, kai buvo nuėjęs pas A. P. į namus.

2009 m. vasario 2 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Tauragės skyriaus specialisto išvada Nr. M 17/09 (11) nustatyta, kad A. P. mirė nuo daugybinių šonkaulių lūžimo, krūtinkaulio ir nosies kaulų lūžimo, kepenų plyšimo vystantis kraujavimui į krūtinplėvės ir pilvaplėvės ertmes ir į išorę. Daugybiniai kaulų lūžimai A. P. galėjo būti padaryti prieš 2–3 paras iki jo mirties, suduodant jam kietais bukais daiktais, tai galėjo būti kumštis ar koja, apauta apžiūrai pateiktais storapadžiais šiltais vyriškais batais. Šie kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Po patirtų sužalojimų A. P. galėjo judėti, šauktis pagalbos, atlikti aktyvius veiksmus, nereikalaujančius staigių judesių ir didelės fizinės jėgos (t. 1, b. l. 13–15).

Kaltinamojo R. V. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.,– tyčinis kito žmogaus nužudymas – teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais įrodyta. Pats kaltinamasis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sudavė nukentėjusiajam A. P. koja smūgius į krūtinę, šoną. Kaltinamojo R. V. suduoti koja smūgiai nukentėjusiajam buvo nukentėjusiojo A. P. mirties priežastimi. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Teismas, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko elgesį įvykio metu ir po jo padarymo, daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis R. V. nusikaltimą padarė neapibrėžta netiesiogine tyčia. Kaltinamasis R. V. suduodamas smūgius koja nukentėjusiajam į kūną turėjo suprasti, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, privalėjo numatyti, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis buvo abejingas pasekmėms, nes įrodyta, jog kaltinamasis R. V. pas nukentėjusįjį A. P. buvo atėjęs kelis kartus, bet nepasirūpino, kad būtų suteikta medicininė pagalba. Kaltinamasis R. V. siekė bet kokių pasekmių ir jį tenkino bet kokios pasekmės, todėl jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias pasekmes.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Prisipažindamas, jog padarė nusikaltimą, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Kaltinamojo R. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, teistumui neišnykus padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dešimt (10) metų.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai (12) metų.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010 m. vasario 24 d.

Daiktus, turinčius reikšmės tirti nusikalstamą veiką: batus ir pirštines, saugomus Tauragės apskrities VPK, įsiteisėjus nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p., sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis