Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios I. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas I. L. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gegužės 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. L. skundas atmestinas.

BPK 443 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos šio kodekso 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas nuosprendis. Tuo tarpu, BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, t. y. tokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nuosprendį, negali būti naujai paaiškėjusios.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta teismui tinkamai įvertinus visas nuteistosios I. L. skunde nurodytas aplinkybes bei motyvuotai nurodydamas, kad jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Iš nuteistosios skundų turinio matyti, kad pagrindiniai argumentai, kuriais remdamasi I. L. prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai bei netirtos kitos nužudymo versijos, todėl jį nepagrįstai pripažinta kalta dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, kad bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės (dėl bylos įrodymų pakankamumo) buvo plačiai išanalizuotos bei įvertintos, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. I. L. skunduose nenurodytos jokios naujos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka, tačiau aukštesnės instancijos teismais nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį dėl I. L., konstatavo, jog pripažinti, kad teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir darydamas išvadas dėl nuteistosios kaltės, rėmėsi netinkamais įrodymų šaltiniais, nėra pagrindo. Taip pat motyvuotai buvo atmestos apeliantės skunde iškeltos gynybos versijos. esantys įrodymai išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisingai įvertinti, nepažeidžiant BPK reikalavimų, teismo išvados neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Išnagrinėjus bylą kasacine tvarka nenustatyta jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir atmetant nuteistosios apeliacinį skundą, o nuteistosios teiginiai apie tai, kad skundžiami nuosprendis ir nutartis yra pagrįsti neleistinais įrodymais, buvo atmesti. Kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų nepadarė, savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes pagrindė ne spėjimu ar prielaidomis, o byloje surinktais bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirtais bei patikrintais įrodymais, kurie detaliai aptarti teismų baigiamuosiuose aktuose.

Svarbu pažymėti, kad tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia byloje surinktų įrodymų pakankamumo klausimą bei pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, vertina byloje surinktus įrodymus. Tai, kad nuteistoji savaip interpretuoja ne naujai paaiškėjusias aplinkybes, o byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą.

Nagrinėjant I. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Nuteistoji I. L. jokių naujų aplinkybių nei skunde, nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam apygardos teismui, nepateikė. Tai, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkino nuteistosios, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nenustačius pagrindų bylai atnaujinti, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pagrįstai atmetė I. L. skundą dėl 2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.