- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-25
- Bylos Nr.
- I-662-15-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00006-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- Seimo nariui Jonui Jagminui
- Atsakovas
- Lietuvos socialdemokratų
- Advokatai
- Kęstutis Virbickas, Kornelija Janonytė
- Kategorijos
- 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Jagmino prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento, patvirtinto Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“, 3.7.3. punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, atitikimą Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 2 daliai ir 38 straipsnio 4 daliai bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 daliai.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narys Jonas Jagminas (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimu (b. l. 2-4) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas: (1) ištirti Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento, patvirtinto Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“ (toliau – ir frakcijos reglamentas) 3.7.3. punkto atitikimą Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – ir Seimo statutas) 1 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 2 daliai ir 38 straipsnio 4 daliai, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (toliau – ir Politinių partijų įstatymas) 4 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu; (2) Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento 3.7.3. punktą, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, pripažinti neteisėtu ir laikyti jį panaikintu.
Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Frakcijos reglamento 3.7.3. punkte nustatyta, kad „Seimo posėdžiuose frakcijos nariai balsuoja vieningai, kai yra priimtas toks frakcijos susirinkimo sprendimas svarstomu klausimu. Tokiais atvejais frakcijos narys, kategoriškai nesutinkantis su susirinkimo sprendimu, apie tai pareiškia susirinkimui ir nedalyvauja šį klausimą balsuojant Seimo posėdyje.“ Pagal frakcijos reglamento 2.5 punktą, Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – ir LSDP, Partija) frakcijos narys, nesilaikantis frakcijos reglamento, gali būti pašalintas iš LSDP frakcijos arba jo veikla frakcijoje sustabdyta.
2. Frakcijos reglamento 3.7.3 punktas, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su LSDP frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, yra neteisėtas dėl toliau nurodomų argumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 59 straipsnis nustato, kad Seimo nariai, eidami pareigas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį, Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Seimo statuto 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų. Vadovaujantis Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalimi, Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas. Vadovaujantis šiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Statuto nuostatomis, negali būti ribojamos Seimo nario teisės balsuoti, kalbėti ir elgtis vadovaujantis valstybės interesais, savo sąžine ir pagal savo įsitikinimus. Seimo statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas Statuto nustatyta tvarka. Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, tačiau ji turi neprieštarauti Seimo statutui (38 straipsnio 4 dalis).
3. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis j administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Pagal frakcijos reglamento 1.6 punktą, jis yra tvirtinamas LSDP taryboje, kuri yra partijos renkamas organas. LSDP frakcijos reglamentą laiko partijos priimtu aktu. Šią aplinkybę patvirtina prie pareiškimo pridedami Partijos etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. gruodžio 13 d. siūlymas, siūlyme nurodyti dokumentai, kuriais buvo vadovautasi priimant siūlymą: Partijos pirmininko pavaduotojo 2010 m. gruodžio 6 d. raštas „Dėl Seimo nario, LSDP frakcijos nario Jono Jagmino balsavimo Seimo posėdžiuose“, 2010 m. gruodžio 13 d. raštas LSDP etikos ir procedūrų komisijai, 2010 m. lapkričio 18 d. kreipimasis „Dėl Seimo nario, LSDP frakcijos nario Jono Jagmino balsavimo Seimo posėdyje, pateikiant Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ (XIP - 2677) projektą“, 2010 m. lapkričio 22 d. raštas LSDP pirmininkui ir etikos ir procedūrų komisijai, LSDP prezidiumo 2011 m. sausio 17 d. susirinkimo protokolo Nr. 20 išrašas) (priedai Nr. 5-10). LSDP etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. gruodžio 13 d. siūlymas skirti nuobaudą ir LSDP prezidiumo 2011 m. sausio 17 d. sprendimas skirti nuobaudą, be kita ko, už frakcijos reglamento 3.7.3 punkto nevykdymą, t. y. už dalyvavimą Seimo posėdyje ir balsavimą jame kitaip, nei buvo nutarta LSDP frakcijoje, pagal LSDP statuto 14 punktą, rodo, kad frakcijos reglamentas yra LSDP priimtas aktas, kuriuo vadovaujamasi LSDP.
II.
Rengiant administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, buvo gautas atsakovo Lietuvos socialdemokratų partijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepimas (b. l. 129-132).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, jog prašo ginčijamą frakcijos reglamento 3.7.3. punkto nuostatą pripažinti teisėta, o pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas yra asmens laisva valia. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Minėtosios konstitucinės teisės turinį sudaro: (1) teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas; (2) teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje; (3) teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu; (4) teisė išstoti iš šių susivienijimų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas ).
Frakcijos kaip Seimo neformalaus struktūrinio vieneto sukūrimas, ar dalyvavimas atitinkamos frakcijos veikloje, tiesiogiai sietinas su Seimo nario laisvojo mandato įgyvendinimu. Išvada grindžiama Seimo statuto 26 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia dispozityvią normą – galimybę, bet ne prievolę Seimo nariams jungtis į frakcijas savo politiniams tikslams įgyvendinti. Seimo nario laisvas mandatas ir piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į politines partijas ir kitas politines organizacijas suponuoja ir tokius Seimo struktūrinius darinius, kurie sudaromi pagal Seimo narių politines pažiūras ir politines orientacijas. Esant tokiai situacijai, frakcijos veikla reglamentuojama jos pačios nusistatyta darbo tvarka (Seimo statuto 38 str. 4 d.), šiuo atveju - politinės partijos priimtais vidaus dokumentais, nustatančiais vieningą funkcionavimo tvarką. Manytina, jog tokia tvarka yra niekaip neatskiriama nuo politinės partijos esmės ir paskirties, o jos nustatymas – nuo politinės partijos teisės laisvai ir savarankiškai veikti, t. y. savo aktais reglamentuoti vidaus tvarką. Šiuo atžvilgiu vienareikšmiškai nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog LR Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento 3.7.3 punktas, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su LSDP frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, yra neteisėtas LR Seimo statuto ir Politinių partijų įstatymo atžvilgiu. Manytina, jog ginčijamos tvarkos teisėtumas tiesiogiai sietinas su asmens laisva valia priklausyti politinei partijai ir Seimo frakcijai, taip pat su frakcijos, kaip Seimo struktūros padalinio prerogatyva nusistatyti darbo tvarką ir politinės partijos veiklos laisve, įtvirtinta Politinių partijų įstatymo 11 straipsnyje.
2. Laisvojo mandato samprata ir Seimo statuto 22 straipsnio 2 dalyje garantuojama teisė Seimo nariui už balsavimus ar kalbas Seime nebūti persekiojamam, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra susijusi su LSDP etikos ir procedūrų komisijos 2010 m. gruodžio 13 d. siūlymu bei LSDP prezidiumo 2011 m. sausio 17 d. sprendimu skirti nuobaudą už balsavimą Seimo posėdyje kitaip nei buvo nutarta LSDP frakcijoje. Manytina, jog laisvo Seimo nario mandato turinys neturi jokio tiesioginio ryšio su partijos organų priimamais vidaus sprendimais bei atitinkamomis jų pasekmėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog LSDP prezidiumo sprendimu paskirta nuobauda neturi jokios įtakos pareiškėjo, kaip Seimo nario, mandatui, o jos skyrimas yra tiesiogiai susijęs su partijos kaip organizacijos, kurios nariu yra pareiškėjas, tvarkos pažeidimais. Pažymėtina ir tai, kad atitinkamos sankcijos asmeniui – partijos nariui – nenutraukia, nesusiaurina, nepraplečia ar kitaip nepaveikia Seimo nario mandato apimties. Darytina išvada, jog politinė partija jokia apimtimi neriboja Seimo nario laisvo mandato, todėl be paties asmens valios niekas negali nutraukti jo galios iki kitų rinkimų.
3. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog LR Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento 3.7.3 punktas neatitinka Seimo statuto 38 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies. Kaip jau buvo minėta, frakcijoms, kaip Seimo struktūriniams vienetams, yra suteikta teisė nusistatyti darbo tvarką. Tokia teisė išplaukia iš LR Konstitucijos 76 straipsnio („Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi įstatymo galią“) ir Seimo statuto 38 straipsnio 4 dalies („Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui“). Politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir kitais įstatymais, teisės aktais, savo įstatais bei programa. Visos pirmiau išvardintos teisės normos yra neatskiriamai susijusios. Aiškinant iš Konstitucijos kylančias ir Seimo statute įtvirtintas nuostatas, nepakanka taikyti vien lingvistinį aiškinimo metodą. Atsižvelgiant į tai, Seimo statuto 1 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 2 dalies, 38 straipsnio 4 dalies, Politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų turinys turi būti aiškinamas sistemiškai vertinant ne tik Seimo statute, bet ir Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų santykį. Būtent asmens teisė ir laisvė priklausyti ar nepriklausyti atitinkamai politinei partijai, Seimo frakcijai, o ne priešingai – šių darinių valia, suponuoja ir asmens pareigą laikytis nustatytos vidaus tvarkos.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Seimą bei prašyti Seimo pateikti papildomus duomenis, iš kurių teisėjų kolegija galėtų spręsti, kokie subjektai rengia (tvirtina) Seimo statuto 38 straipsnio 4 dalyje numatytą kiekvienos Seimo frakcijos darbo tvarką.
Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama byla gali būti reikšminga formuojant administracinių teismų praktiką, teisėjų kolegija taip prašė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pateikti argumentuotą nuomonę šiais klausimais:
Ar Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento, patvirtinto Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“, 3.7.3. punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, atitinka Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 2 dalies ir 38 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas?Kokie yra politinių partijų įgaliojimai nustatant (tvirtinant) Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų darbo tvarką? Ar Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“ patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamentas gali būti laikomas frakcijos nusistatyta darbo tvarka Lietuvos Respublikos Seimo statuto 38 straipsnio 4 dalies prasme?Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 12 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo. Ar Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamentas laikytinas politinės partijos priimtu bendro pobūdžio aktu minėtos įstatymo normos kontekste? Kokie aktai yra laikytini bendro pobūdžio aktais ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 110 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme?
IV.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Seimo atsakymas, taip pat Teisingumo ministerijos bei Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto nuomonės dėl pateiktų klausimų.
Atsakydamas į raštą Seimas nurodo, kad, vadovaudamasis ABTĮ 48 straipsnio 2 dalies bei 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mano, jog į bylą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu Seimas įtrauktas nepagrįstai, todėl prašo teismo imtis procesinių priemonių tam, jog trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje nebūtų laikomas. Teigia, kad pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Nurodo, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos.
Teisingumo ministerija, atsakydama į jai pateiktus klausimus, nurodo, kad vadovaujantis Seimo statuto 10 straipsnio 1 dalimi bei 22 straipsnio 2 dalimi, Seimo nario teisė dalyvauti balsuojant Seime kitaip nei įstatymu, Seimo statutu ar Konstitucija negali būti atimta, suvaržoma ar kitaip ribojama. Teisingumo ministerijos vertinimu, darytina išvada, kad dėl Seime svarstomų klausimų Seimo narys turi neribotą pasirinkimo teisę dalyvauti balsuojant Seimo posėdyje, kuri Seimo nariui kitaip nei įstatymu, Seimo statutu ar Konstitucija negali būti atimta, suvaržoma ar kitaip ribojama; Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Pažymi, jog abejoja, ar frakcijos reglamento 2.5. punktas tiek, kiek numato neigiamas pasekmes Seimo nariui už frakcijos reglamento 3.7.3. punkto pažeidimą, neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsniui, Seimo statuto 1 straipsnio 2 daliai, 9 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 2 daliai bei 38 straipsnio 4 daliai. Atsakydama į antrąjį klausimą, Teisingumo ministerija pažymi, kad polinė partija gali priimti dokumentą, kuriame būtų nustatoma frakcijos darbo tvarka, tačiau tam, jog toks politinės partijos priimtas dokumentas būtų laikomas frakcijos darbo tvarką reglamentuojančiu dokumentu, turi pritarti frakcija. Atsakydama į trečiąjį klausimą, Teisingumo ministerija nurodo, kad politinių partijų priimami bendro pobūdžio aktai yra skirti politinės partijos nariams, todėl nagrinėjamu atveju politinių partijų priimti dokumentai gali būti laikomi bendro pobūdžio aktais tiek, kiek Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai yra ir Lietuvos socialdemokratų partijos nariais.
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto atsiųstame rašte, atsakant į pirmąjį klausimą, pateikiama nuomonė, kad frakcijos reglamento 3.7.3. punktas suvaržo Seimo nario laisvąjį mandatą, kadangi, vadovaudamasis minėta nuostata, Seimo narys tokiu, koks atvejis nagrinėjaamas, privalo atstovauti ne visos tautos, bet politinės partijos interesams. Tai pažeidžia teisės normų hierarchijos principą. Atsakant į antrąjį klausimą, nurodoma, kad Konstitucija, Seimo statutas bei kiti įstatymai apibrėžia politinių partijų įgaliojimų ribas, inter alia Seimo frakcijų atžvilgiu, ir neleidžia tvirtinti, juo labiau – nustatyti jų darbo tvarkos. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas į trečiąjį klausimą atsako, kad frakcijos reglamentas laikytinas bendro pobūdžio teisės aktu ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punkto prasme. Pažymi, kad frakcijos reglamentas savo įstatymų įgyvendinimo įgaliojimų paskirtimi neturi sukurti normų, kurių įgyvendinimo subjektai įgytų kitą teisinį statusą nei yra reglamentuota įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Byla nutrauktina.
Pareiškėjas Seimo narys Jonas Jagminas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi prašydamas ištirti Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento, patvirtinto Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“, 3.7.3. punkto, numatančio, jog „Seimo posėdžiuose frakcijos nariai balsuoja vieningai, kai yra priimtas toks frakcijos susirinkimo sprendimas svarstomu klausimu. Tokiais atvejais frakcijos narys, kategoriškai nesutinkantis su susirinkimo sprendimu, apie tai pareiškia susirinkimui ir nedalyvauja šį klausimą balsuojant Seimo posėdyje“, teisėtumą.
Pareiškimas teismui buvo paduotas ABTĮ XVI skirsnyje numatyta tvarka, nustatančia pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą nagrinėjimo ypatumus. Į teismą pareiškėjas kreipėsi vadovaudamasis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis šioje nuostatoje įvardinti subjektai, be kita ko, Seimo nariai. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamentas, kurio nuostatos teisėtumu jis abejoja, yra tvirtinamas Lietuvos socialdemokratų partijos, t. y. politinės partijos, taryboje – šis dokumentas yra laikytinas partijos priimtu aktu.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi, ginčijamos Frakcijos reglamento 3.7.3. punkto nuostatos teisėtumas ABTĮ XVI skirsnyje numatyta tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turėtų būti tiriamas tuomet, jei būtų nustatyta, jog minėtą nuostatą įtvirtinantis aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamentas, laikytinas politinės partijos priimtu bendro pobūdžio aktu.
Sistemiškai analizuojant Seimo statuto, taip pat Lietuvos Socialdemokratų partijos statuto (2009 m. kovo 7 d. redakcija, b. l. 103-115; toliau - ir LSDP statutas) nuostatas, matyti, jog frakcijos reglamentas buvo priimtas įgyvendinant Seimo statuto 38 straipsnio 4 dalies normą, kurioje yra numatyta, jog „frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui“. LSDP statuto V skirsnyje, reglamentuojančiame Partijos veiklą Seime ir savivaldybių tarybose, taip pat yra nustatyta, kad „LSDP frakcija Seime dirba pagal jos parengtą ir tarybos posėdyje aptartą darbo tvarką (reglamentą)“ (LSDP statuto 59 punktas). Vadovaujantis paties frakcijos reglamento 6.3. punktu, „Frakcijos reglamentas priimamas ir gali būti keičiamas daugiau kaip pusės jos narių balsų dauguma“. Įvertinusi minėtąsias nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog frakcijos reglamentas yra LSDP frakcijos Seime nusistatyta ir akceptuota šios frakcijos darbo tvarka.
Nors nei Seimo statute, nei kituose įstatymuose parlamento frakcijos darbo tvarkos derinimo su partija procedūra nėra numatyta, LSDP statuto 59 punkte yra papildomai įtvirtinta, jog LSDP frakcijos Seime parengtas reglamentas taip pat „aptariamas“ partijos tarybos posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog laikydamasi šios tvarkos, Lietuvos socialdemokratų partijos taryba, frakcijos reglamentą apsvarsčiusi tarybos posėdyje (b. l. 5), 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“ (b. l. 6), nutarė jam pritarti. Atkreiptinas dėmesys, jog LSDP nutarimą pasirašė Partijos pirmininkas, o Frakcijos reglamentą - LSDP frakcijos Seime seniūnas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir Konstitucinis Teismas) savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog parlamento frakcijas formuoja tik patys parlamento nariai vadovaudamiesi parlamento nustatyta frakcijų sudarymo tvarka (dažniausiai pagal pažiūras ir politinius tikslus), o ne politinės partijos, politinės organizacijos ar jų koalicijos <...>. Nors frakcijos paprastai yra glaudžiai susijusios su politinėmis partijomis, tačiau tai nereiškia, kad frakcija yra politinė partija Seime, kad kiekviena savo atstovus Seime turinti partija kartu yra ir frakcija. Tokia išvada darytina iš Konstitucijoje įtvirtinto laisvo mandato principo (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkričio 26 d. nutarimas).
Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, taip pat įvertinusi galiojantį teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybių visumą, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog negalima daryti išvados, jog politinės partijos statute įtvirtinta šios politinės partijos tarybos pareiga ar/ir teisė „aptarti“ parlamento frakcijos priimtą šios frakcijos darbo tvarką bei įgyvendinant šią pareigą ar/ir teisę minėtos politinės partijos tarybos priimtas nutarimas frakcijos darbo tvarkai pritarti negali pakeisti minėto frakcijos priimto dokumento teisinio statuso, t. y. frakcijos reglamentas išlieka frakcijos priimtu dokumentu. Nagrinėjamu atveju politinės partijos tarybos išreikštas pritarimas parlamento frakcijos (kaip parlamento vidinio darinio) priimtai jos pačios (šios frakcijos nariams taikomai) darbo tvarkai vertintinas ne kaip politinės partijos priimtas privalomo elgesio taisykles nustatantis bendro pobūdžio aktas, o kaip aktas, išreiškiantis tam tikrą šios politinės partijos poziciją (rekomendaciją) parlamento frakcijos priimto akto atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje ginčijamas aktas nėra laikytinas politinės partijos priimtu bendro pobūdžio aktu ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies (taip pat 15 straipsnio 1 dalies 12 punkto) prasme, o šio akto nuostatų teisėtumo tyrimas ABTĮ XVI skirsnyje nustatyta tvarka nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl byla pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Jagmino prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento, patvirtinto Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“, 3.7.3. punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, atitikimą Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 2 daliai ir 38 straipsnio 4 daliai bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 daliai – nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Jagmino prašymą ištirti Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos reglamento, patvirtinto Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl LR Seimo LSDP frakcijos reglamento“, 3.7.3. punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad frakcijos narys nedalyvauja ir nebalsuoja Seimo posėdyje, jei jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo socialdemokratų partijos frakcijos susirinkimo sprendimu tam tikru Seime svarstomu klausimu, atitikimą Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 2 daliai ir 38 straipsnio 4 daliai bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 daliai nutraukti.
Nutartis neskundžiama.