Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, kaltinamajai R. B., jos gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl 2011-04-22 tai buvo priešvelykinis penktadienis, ji su sūnumi buvo išvykusi į prekybos centrą "Mega", esantį Islandijos pl. 32, Kaune, pirkti dovanų vaikui ir motinai. Buvo neįprastai daug pirkėjų, labai didelės eilės. Autobusu jai vykstant į namus, buvo labai didelės transporto spūstys, bevažiuojant paskambino teta I. A., jog jai labai pablogėjo sveikata. Ji keitė maršrutą, vyko pas tetą. GMP nekvietė. Grįžus į namus jai niekas nesakė, kad kas nors būtų atėjęs. Ji neginčija, kad V. B. buvo atvykęs. Ji nespėjo grįžti 18 val., tačiau neturėjo tyčios V. B. trukdyti matytis su vaiku. Dėl 2011-04-24. Šv. Velykų pirmosios dienos rytą ji maudėsi. Išėjusi iš vonios, rado sutrikusią, išsigandusią savo mamą, kuri paaiškino, kad prieš 20 - 30 min., jai išleidžiant Luką į lauką, buvo pradariusi buto duris, tačiau L. beeinant pro duris, ji iš karto jį įsitempė atgal į butą ir užsirakino duris. Taip pasielgė todėl, kad pastebėjo laiptinėje stovintį įtartiną vyriškį, dėl to labai išsigando. Tą dieną buvo namuose, kiek pamena, L. kažkuriuo metu buvo išėjęs pažaisti į kiemą. Mano, jog tuo metu mama A. L. galėjo supainioti antstolį R. B. su galimu plėšiku, nes ji anksčiau nebuvo R. B. mačiusi. Pagal nustatytą V. B. bendravimo su sūnumi tvarką, būtent jis turėjo ateiti pas vaiką, o ne kiti asmenys, kad ir antstolis. Nors pagal nustatytą bendravimo tvarką V. B. tai dienai turėjo bendravimo su sūnumi pareigą ir teisę. Jai nebuvo žinoma, atvyks ar neatvyks tą dieną V. B. pas vaiką, nes niekada nebuvo taip, kad V. B. būtų visiškai realizavęs savo pareigas ir teises bendrauti su vaiku pagal tą nustatytą tvarką. Dėl 2011-10-21 – kadangi ji pastebėjo, kad antstolis R. B. su V. B. atvažiuoja kada jiems šauna į galvą, ji su namo kaimynėmis nusprendė, kad nuo 2011 m. spalio mėn. reikia fiksuoti visų mėnesių savaitgalius, kad antstolis R. B. vėliau negalėtų sakyti, jog ji tariamai nesugeba atskaičiuoti savaitgalių nuo Kauno rajono apylinkės teismo 2009-03-20 sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl 2011 m. spalio mėnesį ji su kaimynėmis rinkosi 4 kartus, t.y. 2011-10-07, 2011-10-14, 2011-10-21 ir 2011-10-28. Tai patvirtina keturi aktai, jog tomis dienomis V. B. neatvyko pas sūnų. Tokiu būdu ir kaltinime nurodytąją 2011 m. spalio 21 dieną, 18 val. jos namuose buvo atėjusios kaimynės – V. Č., D. J. ir V. B., tačiau tą dieną ir tą valandą niekas neskambino į duris, juo labiau niekas iš paminėtų asmenų nestovėjo su laikraščiu prie lango. Ji pati 2011-10-21, 18 val., buvo Vytauto Didžiojo Universitete Teisės fakultete, laikė „Draudimo teisės" egzaminą. Į namus ji grįžo ne anksčiau kaip apie 21 val.

Tokiu būdu ir kaltinime nurodytasis epizodas dėl 2011 m. spalio 21 d., 18 val. yra visiškai nepagrįstas. Egzamino laiką patvirtina VDU raštas. Namuose su sūnumi L. B. buvo ne tik jos mama A. L., bet ir trys liudininkės V. B., V. Č. ir D. J.. Todėl jai keistai atrodo prokurorės pateikiami duomenys apie tai, kad tą dieną, apie 18 val., pas ją į butą esą buvo atvykę V. B., R. B., G. D.. Ji ir 2011-10-21 neturėjo jokios tyčios neleisti vaikui pasimatyti su tėvu, neleisti jam su juo važiuoti.

2011-09-09 d. ji nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Ji su sūnumi galėjo būti išėję į mokyklą, kadangi kažkuriuo metu 2011 m. rugsėjo mėn. vyko tėvų susirinkimas. Vėliau prisiminė, kad tą dieną ji nuo 18 val. iki 21 val. Vytauto Didžiojo Universitete Teisės fakultete laikė „Patikėjimo ir jungtinės veiklos teisės“ egzaminą. Šias aplinkybes patvirtina VDU raštas. Jai grįžus po egzamino namo, motina sakė, kad buvo atvykęs V. B. su antstoliu ir norėjo pasimatyti su L. ar jį pasiimti, tačiau L. buvo nespėjęs grįžti iš mokyklos, apie tai ji ir informavo atėjusius V. B. su antstoliu. Prisiminė, kad L. tą vakarą 18 valandai buvo nespėjęs grįžti iš Kauno „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, kur jis buvo pradėjęs lankyti krepšinio treniruotes.

Dėl „atsisakymo siūlomų psichologų konsultacijų“. Tokio teismo sprendimo vaiką vedžioti pas psichologus nėra. Šioje dalyje jai pareikštas kaltinimas yra nesuprantamas. Ji nėra mačiusi teismo sprendimo arba teismo nutarties, ar kokio nors kitokio teismo priimto dokumento, kurie būtų ją įpareigoję sūnų L. vesti pas psichologą arba psichologus. 2012-01-29 savo rašte ji VTAT rašė sutinkanti, jog būtų atstatytas V. B. ir sūnaus L. psichologinis ryšys, tik ji nesutiko, kad tai atliktų VTAT psichologas. Minėtame rašte ji nurodė, kad ji suras psichologą, ką ir padarė. Ji su vaiku lankėsi ir lankosi pas UAB „BMP klinikos“ psichologę V. Č., pas kurią sūnus L. jau buvo lankęsis nuo 2008 m. Psichologė sutiko atstatyti sūnaus L. bei jo tėvo V. B. psichologinį ryšį. Apie jos surastą psichologą ji raštu informavo VTAT 2012-05-07 ir 2012-05-21, nurodė, kad jie apie tai informuotų V. B.. Dėl to V. B. buvo skambinama į jo asmeninį telefoną, bet V. B. telefono ragelio nekėlė, tai yra užfiksuota 2012-05-04 dienos akte. Apie lankymąsi BMP klinikose patvirtina lankymosi talonai - 2012-05-09, 2012-05-28, taip pat 2012-06-11, 2012-06-25 bei 2012-11-21 apsilankymų pas psichologę V. Č. talonai. Nei vieną iš minėtų datų V. B. atstatyti santykių su sūnumi L. neatvyko, nors apie tai, buvo informuotas ir viešai 2012-06-06 Kauno rajono teisme, civilinės bylos nagrinėjimo metu. 2012-06-07 elektroniniu laišku ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės VTAT specialistę S. P. ir siūlė sūnui L. ir V. B. vykti į krizių centrą, pas V. B. pasiūlytą psichologą, bet V. B. nevyko ir pas savo pasiūlytą psichologą. Vėliau V. B. per Kauno miesto savivaldybės VTAT buvo siūlyta vykti pas psichologą 17 kartų, tačiau V. B. nevyko. Todėl ji mano, kad V. B. daugiau rūpi, kad ji būtų teisiama ir nuteista, bet ne jo ir sūnaus L. santykių atstatymas. Ji buvo sutikusi ir su jo parinktu psichologu „Vyrų krizių centre“, apie tai informavo VTAT specialistę S. P., bet ir į „Vyrų krizių centrą“ atstatinėti psichologinio ryšio V. B. taip pat nevyko. Pažymi, kad tokio pobūdžio teismo sprendimai, kaip nurodyta įtarime, tai yra teismo sprendimai dėl tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos, yra privalomi ne vienai šaliai - jie priimami, būtent, vaiko naudai ir jo interesais, todėl yra privalomi abiems vaiko tėvams. V. B. nevykdo minėtojo teismo sprendimo, nes pas vaiką nesilanko. Todėl šis ikiteisminis tyrimas turi būti jos atžvilgiu nutrauktas, jos veikoje nėra nei jai inkriminuojamos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos sudėties. Kauno rajono apylinkės teismo 2012-06-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje, yra konstatuota, kad yra nutrukęs V. B. ir jo sūnaus L. bendravimas, jų tarpusavio psichologinis, emocinis ryšys. 2009-03-09 po teismo sprendimo V. B. išvyko gyventi į Marijampolę ir vaiką pamiršo 2 metus. Ji VTAT pranešė, kad tėvas nesirūpina vaiku. Vaikui prasidėjo nervinis tikas, dėl to lankėsi pas psichologą. Po teismo sprendimo priėmimo vaikas važiuodavo ne pagal nurodytą laiką, o tam laikui, kiek vaikas pats norėdavo. 2010-01-12 d. Universitete jai antstolis V. V. įteikė patvarkymą paskaitos metu. V. B. rašė apie mokytojus skundus, todėl turėjo pakeisti mokyklą. Tėvas nesidomėjo vaiku. Vaikas skambino tėvui, tėvas neatsiliepdavo.

N. V. B. parodė, kad pagal Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą jis ne kartą buvo nuvykęs adresu Birželio 23-iosios g. 9-18, Kaune, pasimatyti su savo nepilnamečiu vaiku, L. B.. Ne pirmas kartas, kai daroma neigiama įtaka sūnui, draudžiama vaikui bendrauti, susitikinėti. Jis nori susitikinėti ir bendrauti su sūnumi, tačiau R. B. atima tokią galimybę. Daugybę kartų jis atvykdavo su antstoliu ir nei vieno atvejo nebuvo, kad R. B. ar A. L., jos motina, leistų pasimatyti su sūnumi. Kai atvykdavo, namuose matydavo šviesą, o kai paskambindavo į duris, šviesa išsijungdavo. Buvo, atvejų, kai nuvykus su vaikų teisių atstovu ir antstoliu, į butą niekas neįsileisdavo. Jis kreipėsi į antstolius ne iš karto po teismo sprendimo, bet tik tada, kai keletą mėnesių nebuvo galimybės pasimatyti ir pasiimti sūnų. Su sūnumi anksčiau santykiai buvo geri. Vienu metu, kai sūnus pasakė, kad nori gyventi su tėčiu, kilo konfliktas, sūnus buvo varomas iš namų, buvo daroma neigiama įtaka sūnui. Paskui iš sūnaus buvo atimtas telefonas. R. B. sakė, kad telefonas buvo senas, kad jis sulūžo. R. B. vėliau sakė, kad sūnus turi naują telefoną ir nurodė jo numerį. Kiek jis skambino jos nurodytu numeriu, tiek telefonas buvo išjungtas. Netgi nesudaromos galimybės pasikalbėti. Jis rašė pareiškimą, kad R. B. neleidžia bendrauti su vaiku. Teismo buvo paskirta bauda R. B. pagal surašytus aktus. Kurį laiką jam pavyko bendrauti su sūnumi. Jis pats laikėsi teismo sprendimu nustatyto grafiko. Kai R. B. su savo draugu važiuodavo prie jūros, prašydavo jo prižiūrėti Luką, tai būdavo vasaros metu, tada vaikas prabuvo pas jį savaitę. Visus kartus, prieš vykstant pas R. B., su antstoliu pasiimti sūnaus, jie skambindavo R. B. telefonu, bet ji nekeldavo ragelio. Nebuvo sudaromos sąlygos normaliai pasikalbėti su sūnumi. Antstolis skambindavo įsitikinti ar tikrai galima susisiekti. Sūnus bendravo ir sutardavo su jo dabartine žmona G. B., kuri dirba pradinių klasių mokytoja. 2011 m. per Kalėdas R. B. neleido bendrauti su vaiku. 2012 m. per Kalėdas R. B. nesudarė sąlygų bendrauti su vaiku. 2011-12-31 per Naujus metus jis buvo atvykęs su savo mama, tačiau niekas jų neįsileido. Nuo 2010-11-01 su vaiku neleidžiama bendrauti. 2010 m., 2011 m., 2012 m. per vaiko gimtadienius vaikas negavo dovanų, nes jam neleido bendrauti su vaiku. 2010 m. vasarą vaikui jis pirko naują dviratį. 2011 m. rugsėjo 9 d. buvo nuvykę į R. B. namus su antstoliu R. B.. Buvo informuota VTAT, tačiau tą dieną jų atstovo nebuvo. Antstolis visada informuodavo VTAT, bet kodėl jie neatvykdavo, nežino. Apie tai, kad vaikas lankosi pas psichologą nuo 2008 m. jis žino iš kaltinamosios žodžių. Vaikas nurodytu telefonu neatsiliepia, telefonas yra išjungtas. Duotas naujas numeris, kuris yra išjungtas. Jis nori su sūnumi susitikti, bendrauti, o ne laiškus rašyti. Domėjosi vaiko veikla. Auklėtoja, kada jis lankėsi mokykloje, jam pateikė rašytinę formą, kas vaikui sekasi ir kas ne. Psichologė V. Č. jo paties net nemačiusi, davė išvadą, kad yra tėvo kaltė. Jis sakė, kad psichologai turi būti nešališki. Buvo pateiktas psichologų sąrašas, R. B. atsisakė. VTAT siūlė, kad reikia atstatyti vaiko ir tėvo santykius. 2010-12-17 jis buvo atvykęs su antstoliu V. V. 18 val., matė, kad bute įjungta šviesa, tačiau niekas neatidarė durų, o kai pažiūrėjo išeidami, šviesa buvo išjungta. Skambino telefonu, bet R. B. neatsiliepė. 2011-04-22, 18 val. jis buvo atvykęs su antstoliu R. B.. Paskambinus į duris niekas jų neatidarė. Sūnaus tą dieną nematė. 2011-04-24 sūnų jėga įsitempė į butą R. B. mama A. L.. R. B. skambino į duris ir telefonu, bet niekas neatidarė durų ir neatsiliepė. 2011-10-21 buvo VTAT atstovas, antstolis. Atvykus buvo skambinta kelis kartus, durų niekas neatidarė. 2011-09-11 jam atvykus su R. B., duris atidarė A. L., sakė, kad vaikas yra mokykloje. Nuvykus į mokyklą, sužinojo, kad L. B. toje mokykloje nebesimoko. R. B. jo apie tai neinformavo. R. B. žinodama, kad jis turi teisę matytis su vaiku, galėtų suruošti vaiką, tačiau to nedarė. Nuo 2010m. lapkričio mėn. jis su vaiku nebendravo. Po to, kai įsitikino, kad piktybiškai neleidžiama jiems bendrauti, jis kreipėsi į antstolius. Kai buvo nagrinėjama administracinė byla, neleido bendrauti, paskui leido. Po to, kai sūnus pasakė, kad nori gyventi su juo, vėl neleido bendrauti. Ėjo ir kitus kartus, bet nematė vaiko. Jis bandė eiti vienas ir su antstoliu. Ėjo tuo laiku, kaip nurodyta teismo sprendime. Jis R. B. siūlė psichologų tarnybą, pats buvo pas mediatorių, tačiau R. B. neatvyko. Buvo paskirtos datos, bet R. B. nevyko. R. B. raštiškai atsisakė psichologo. Paslaugos galėjo būti teikiamos mokykloje, tačiau R. B. parašė raštišką atsisakymą. Kai prasidėjo tyrimas šioje baudžiamojoje byloje, tada R. B. pradėjo siūlyti psichologus. Paskutinį kartą su antstoliu jis bandė pasimatyti su sūnumi L. 2012-10-19.

Liudytoja G. B. parodė, kad jai žinoma apie tai, kad V. B. ir R. B. buvę sutuoktiniai, jie tarpusavyje konfliktuoja. R. B. rašydavo V. B. įžeidžiančias žinutes. V. B. sūnus L. B., pas juos buvo dvi vasaras, su L. B. gerai sutardavo. Jis noriai atvykdavo pas tėvą. V. B. vėliau važiuodavo pas sūnų L. jo pasiimti ar pasimatyti laiku, nurodytu teismo sprendime, tačiau grįždavo vienas, nepasimatęs su sūnumi. To neleisdavo daryti R. B.. V. B. nori matytis su sūnumi, tačiau to daryti neleidžia R. B.. Ji pati su L. B. bendravo iki 2010 metų rudens. 2011 metais su juo nebendravo. Susitikimų metu ji nepastebėjo tarp L. ir V. jokių psichologinių tarpusavio bendravimo sutrikimų. Ji patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1., b.l. 51).

Liudytoja A. L. parodė, kad V. B. buvo geras, jį ir jo šeimą ji išlaikė trejus metus. V. B. dirbo. Su V. B. dabar jokių santykių. Kol V. B. gyveno pas kitą moterį, tai jam sūnaus nereikėjo. Sūnus verkdavo, laukdavo tėvo. Iš V. B. buvo priteisti alimentai. Paskui V. B. nuėjo į vaiko teisių tarnybą ir R. B. buvo pradėta byla. V. B. tai atvažiuodavo, tai neatvažiuodavo. Paskui R. B. pasakė, kad V. B. keistai neatvažiuoja, sužinojo, kad jis su antstoliu R. B. rašo aktus. Jos bute su liudytojomis Č., G., B., B., penktadieniais, nuo 18 val. laukdavo atvykstant V. B., buvo surašomi aktai, juos surašydavo R. B., o liudytojai pasirašydavo. Kai R. būdavo egzamine, tai grįžusi nueidavo pas kaimynes ir surinkdavo parašus. Kitais atvejais pati R. buvo ir aktą surašydavo iš karto. Buvo pasikvietę ir antstolę, o V. B. neatvažiuodavo. Kaltinime parašyta, kad per Velykas neleido vaiko, tačiau jis nebuvo atvažiavęs. Kartą, kai ji L.norėjo išleisti į lauką, pravėrusi buto duris, pamatė džinsuotą žmogų. Ji išsigando, uždarė duris, L. įtraukė į butą. Kartą, kai R. B. buvo egzamine, buvo atėjęs V. B. ir R. B., tačiau L. buvo mokykloje.

Liudytoja V. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1., b.l. 53) ir parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynystėje su R. B. šeima. Žinojo, kad R. B. su vyru V. B. išsiskyrė ir pagal teismo sprendimą V. B. turi pasiimti vaiką kas antrą penktadienį. V. B. tampo L.pas psichologus. Vaikai neskiria psichologo nuo psichiatro. Mokykloje L. pradėjo vadinti psichu. V. B. laukdavo R. B. bute ji, R. B., jos mama ir kelios kaimynės. Vėliau jos pradėjo rašyti aktus, rinkdavosi bute kas antrą penktadienį. Vėliau bute laukdavo kiekvieną penktadienį. Buvo atvejų, kai jos bute laukdavo, o R. būdavo egzamine, tada R. surašydavo aktą grįžusi iš egzamino. R. B. neatsisakydavo duoti vaiką V. B.. Ji vykdė teismo sprendimą.

Liudytoja D. J. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. Pažįsta B., A. L.. A. L. bute jai teko būti, kai pakviesdavo tomis dienomis, kai žentas turėdavo ateiti pasiimti vaiko. Kai jis neatvykdavo, R. B. duodavo pasirašyti aktus, tekstą surašydavo Rūta. R. B. visą laiką būdavo namuose, kai ji buvo A. L. bute. Ji blogai girdi.

Liudytoja Vanda S. Č. parodė, kad A. L. ir jos dukrą R. B. ji pažįsta, gyvena tame pačiame name, kitoje laiptinėje. R. B. jai davė skaityti kaltinamąjį aktą. Ji netikėjo, kad gali būti tokių žmonių kaip V. B. – pats muša, pats rėkia. B. atvažiuodavo pasiimti vaiko, paskui nustojo atvažiuoti. L. laukdavo tėvo. Kaimynės, kai sužinojo, kad kuriamos tokios bylos, eidavo pas R. B. į namus ir laukdavo V. B.. Susirinkusios kaimynės rašydavo aktus, kai neatvažiuodavo V. B.. Aktus surašydavo R.. Kelis kartus R. nebuvo namuose, tai aktą pasirašė po to. Kai buvo L. gimtadienis laukė V. B. atvažiuojančio, bet jis neatvažiavo. Vieną sykį buvo V. B. atvykęs su kompanija, ne vienas, ji girdėjo kaip klausė ar vaikas važiuos, tačiau L. atsisakė važiuoti pas tėvą. Tai galėjo būti 2012 metais.

Liudytoja R. B. parodė, kad jai buvo žinoma apie tai, kad tam tikrom datom, vaiką turėjo V. B. atvažiuoti pasiimti. Bet V. B. neatvažiuodavo. Ji kartu su kaimynėmis laukdavo atvykstančio V. B.. R. B. namuose tuo metu nebūdavo, ji būdavo universitete. Dokumentą pasirašydavo vėliau, kai R. B. grįždavo namo iš universiteto, tai būdavo apie 21 val. Ji matė tik vieną kartą, kai V. B. pasiėmė vaiką. R. B. nedraudė vaikui matytis su vaiku. Ir pats vaikas norėjo bendrauti su tėvu.

Liudytoja I. A. parodė, kad R. B. yra jos giminaitė, kuri jai labai padeda. Padeda ir jos mama. Ji gyvena viena, besiruošiant prieš Velykas pavargo, jai pablogėjo sveikata, todėl kvietė R. B.. Šiuo metu R. B. pagalbos nereikia, kadangi jai paskirta socialinė darbuotoja.

Liudytoja E. Ž. parodė, kad iš VTAT kontrolieriaus pažymos ji žino, kad buvo gauti ir tiriami R. B. skundai dėl Kauno miesto VTAT ir Kauno rajono VTAT darbo. Tyrimo metu buvo nustatyti atvejai, kai nepagrįstai raštai buvo persiunčiami iš vienos tarnybos kitai, pareiškėja ne visada buvo tinkamai informuojama apie skundų nagrinėjimo rezultatus. Pačių faktinių aplinkybių, kurias skundė pareiškėja Kauno m. VTAT kontrolierė nenagrinėja. Teismo sprendimo vykdymas yra antstolio išimtinė kompetencija. Antstolis bendradarbiauja su VTAT.

Liudytoja V. Č., šeimos klinikos bendros medicininės praktikos psichikos sveikatos centro, medicinos psichologė, parodė, kad dėl konsultacijų pas ją R. B. su vaiku kreipėsi 2012 05 09 dėl sudėtingos situacijos šeimoje.

Liudytoja G. A., antstolė parodė, kad į ją R. B. kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, du kartus. Ji buvo du kartus nuvykusi į R. B. butą, kuriame laukė atvykstančio V. B. pasimatyti su sūnumi, tačiau jo nesulaukusi, surašė protokolus.

Liudytojas V. V. parodė, kad antstolio kontoroje buvo gautas vykdomasis dokumentas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kurio pagrindu V. B. turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą penktadienį. 2010 metų sausio mėn. pasirašytinai buvo įteiktas R. B. įpareigojimas, sudaryti galimybę V. B. atvykti ir pasimatyti su vaiku. Keletą kartų jis tą darydavo, pasiimdavo vaiką. Vėliau antstolių kontoroje buvo gauti raštai, kad nevykdomas teismo sprendimas, neleidžiama matytis su vaiku L., todėl teko su V. B. važiuoti į vaiko gyvenamą vietą. Vieną kartą pavyko. Po to, gal 2011 m. spalio mėn., V. B. nepavyko pasimatyti su vaiku, niekas neįsileido į butą. Tai buvo užfiksuota vykdomojoje byloje. Nuvykus buvo skambinama į buto duris, mobilų telefoną, bet R. B. neatsiliepė. Lankymosi metu matė, kad buto kambaryje įjungta šviesa, bet durų niekas neatidarė. R. B. buvo bandoma įteikti dokumentus, teismo šaukimus, bet į namus neįsileisdavo. Įpareigojimas R. B. buvo įteiktas Vytauto Didžiojo universitete. Įteikti dokumentus R. B. buvo bandoma ir per Darbo biržą. Ant patvarkymo R. B. užrašė, kad su nurodytomis datomis nesutinka. Buvo surašyti aktai, kad 2010-12-20, 2010-12-17, atvykus 18 val. į vaiko namus, niekas durų neatidarė. 2012-10-19 R. B. nedavė vaiko, kiek pamena vaikas atsisakė eiti su tėvu. R. B. buvo nustatytos datos kada perduoti vaiką, jas nustatė teismas. Sprendime buvo nurodyta – kas antrą penktadienį, o antstolis nurodė tuos penktadienius datomis. R. B. prieraše nurodė, kad nesutinka su nurodytomis datomis. Į teismą nebuvo kreiptasi dėl datų pakeitimo. Patikslinto teismo sprendimo antstolis negavo.

Liudytoja G. D., Kauno VTAT vyriausioji specialistė, parodė, kad ji dirbo su R. B. šeima nuo 2009 m. pavasario iki 2012 m. vasario mėn. Vėliau, kai pakvietė į policiją, nusišalino dėl objektyvumo. Bendravo su šeima, kai buvo nutraukta jų santuoka. Iš pradžių buvo gaunami R. B. skundai, kad V. B. nebendrauja su vaiku, vėliau buvo gaunami V. B. pareiškimai, kad mama nesudaro sąlygų bendrauti su vaiku. Buvo organizuota peržiūra, siekta šeimai padėti rasti kompromisą, buvo abiems tėvams išaiškinta tvarka apie tai, kad dėl nevykdomo sprendimo gali kreiptis į teismą ar antstolį dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Vaikas buvo konflikto įrankis. 2011-12-15 jai teko dalyvauti kartu su antstoliu R. B. vaiko perdavime. Tėvas atvyko pasiimti vaiko ir teko nutraukti vaiko perdavimą - R. B. išstūmė per duris vaiką ir A. L.. A. L. nubėgo kviesti kaimynus. R. B. vaiką išstūmė į laiptinę ir pasakė „eik ir pasakyk ką tu galvoji“. R. B. tuo metu buvo įjungusi diktofoną. Vaikas patyrė įtampą ir ji turėjo vaiko perdavimą nutraukti. Susirinko kaimynai, kilo sąmyšis. Jie vyko vykdydami teismo sprendimą. Ji buvo nuvykusi tris kartus. 2011-04-21 negalėjo patekti, nes buvo koduota laiptinė ir iki buto patekti negalėjo. 2011-10-20 niekas neatidarė durų. 2011-12-15 d. vaikas atsisakė vykti su tėvu. Tėvams buvo siūloma psichologų konsultacija. R. B. ir pats kreipėsi. Šeimai ne kartą buvo siūlomos įvairios socialinės paslaugos. 2009 m. rudenį buvo organizuojamos peržiūros. Siekiant tėvams padėti suderinti bendravimo su vaiku klausimus buvo pasiūlyta kreiptis pas psichologą ir išduotas siuntimas į kliniką „Moters pagalba moteriai“ ir tokiu būdu spręsti konfliktą. Kiek ji žino, R. B. ten kreipėsi, lankėsi, tačiau paslaugų nebuvo galima teikti, nes R. B. neatvykdavo. Gavus įpareigojimą patikrinti gyvenimo sąlygas 2010-02-17 buvo susisiekta telefonu su R. B., kuri iš pradžių neprieštaravo, tačiau vėliau atvykusį į skyrių pareiškimu atsisakė, kad būtų įvertintos jos šeimos gyvenimo sąlygos. Jei R. B. netenkino teismo sprendimo vykdymas, ji galėjo kreiptis dėl sprendimo pakeitimo, apie tai ne kartą buvo R. B. informuota.

Liudytojas R. B. parodė, kad jam buvo pateiktas vykdyti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-10-27 vykdomasis raštas Nr. 2-300-358 dėl V. B. vaiko L. B. lankymo ir matymosi su juo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2009-12-02 užvesta vykdomoji byla. Vykdant vykdomąjį raštą 2010-01-12 buvo įteiktas R. B. patvarkymas dėl vykdomojo rašto vykdymo. R. B. patvarkyme nurodė, kad patvarkymą gavo ir nesutinka su nurodytomis datomis. Jis nurodė atskaitos tašką 2010-01-15 d. - 17 d. ir t.t. R. B. nurodė, kad su ja būtų derinama, o ne sprendžiama savavališkai. Jai buvo paaiškinta, kad yra teismo sprendimas, kur viskas nurodyta. V. B. kreipėsi į antstolius, kad jam sunku pasimatyti su vaiku. Po patvarkymo įteikimo, kurį laiką vyko bendravimas su vaiku. Problemos atsirado 2010 m. gruodžio mėn. – R. B. pranešė, kad R. B. jau kurį laiką jo neįsileidžia ir neleidžia matytis su vaiku. 2010 m. gruodžio mėn. 17 d. buvo nuvykęs padėjėjas V. V. adresu Birželio 23-isios g. 9-18, Kaune, durų niekas neatidarė, nors namuose buvo šviesa. Po skambučio į duris languose šviesa išsijungė. Telefonu R. B. neatsiliepė. Vėliau V. B. 2011 m. sausio mėn. pranešė, kad ir toliau neleidžiama su sūnumi matytis. 2011-04-21 buvo kreiptasi į VTAT, kad antstolis vykdo tokį vykdomąjį raštą. 2011-04-22 jis su V. B. nuvyko 18 val., paskambinus į duris, durų niekas neatidarė. Telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. neatsiliepė. Apie tai surašytas aktas. 2011-04-24 buvo pirma Velykų diena. Jis atvyko su V. B. 10.10 val. Belipant laiptais, jau beveik užlipus, atsidarė buto durys, išėjo į laiptinę sūnus. V. B. pasisveikino. Tuo metu išėjo R. B. mama, ir pamačiusi juos, sugriebė Luką už rankos ir įtraukė atgal į butą. Jie dar skambino į duris, bet durų neatidarė. Apie tai surašytas 2011-04-26 aktas. Esant tokioms aplinkybėms, vaikas akivaizdžiai buvo įtrauktas į namus ir akivaizdžiai neleista bendrauti. Tuomet jie kreipėsi į Kauno raj. apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo ir baudos paskyrimo R. B.. Teismas jų pareiškimą tenkino ir už teismo sprendimo nevykdymą R. B. buvo paskirta 500 Lt bauda. Šį teismo sprendimą R. B. apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas paliko galioti nutartį. 2011-08-25 yra įsiteisėjusi ir R. B. paskirta bauda už vykdomojo rašto nevykdymą. 2011-08-29, 11.30 val., Kauno darbo biržoje, adresu Ožeškienės g. 37, Kaunas, koridoriuje, trečiame pastato aukšte, šalia 312 kabineto jis kartu su padėjėju V. V. įteikė R. B. teismo nutartį, 2011-08-29 antstolio pranešimą, 2011-07-11 patvarkymą dėl bendravimo su vaiku laiko. R. B. atsisakė pasirašyti, šaukė, kad nieko nepasirašys ir pabėgo. Paskui jie grįžo atgal prie kabineto, tada ją radome, ji dar stumtelėjo jį ir nubėgo. 2011-09-09, 18 val. jis ir V. B. atvyko tuo pačiu adresu. Duris atidarė R. B. mama, ir „padėkojo“ už baudą, paaiškino, kad vaiko nėra, vaikas mokykloje. Jis paaiškino, kad yra teismo sprendimas ir tėvas turi teisę matytis su sūnumi. Po pokalbio, su V. B. nuvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje mokėsi L., ir ten jis išsiaiškino, kad šioje mokykloje vaikas nesimoko. Apie tai buvo surašytas aktas. 2011-10-21, 18 val. atvyko kartu su VTAT specialiste D., V. B., kelis kartus skambino į duris, bet jų niekas neatidarė. Skambino R. B., bet ji neatsiliepė. Nusileido žemyn, iš lauko buvo matyti, kad kažkas pro langą žiūri - pridėtas laikraštis ir prakirptos skylės, matėsi, kad laikraštis juda. Apie tai surašytas aktas. 2011-12-16, 18 val. buvo išskirtinis atvejis, kad leista pasimatyti su vaiku, bet aplinkybės buvo tokios – dalyvavau jis, VTAT specialistė G. D., V. B., akte nurodė, kad atidarė buto duris R. B. mama ir ji pakvietė L.. L. buvo paklausta ar jis nori važiuoti. Jis atsakė, kad ne. G. D. paklausus ar yra vaiko mama, iš kambario atėjo R. B., dar iš laiptinės apačios buvo atėjusi pagyvenusi moteris, kuri taip pat atsistojo laiptinėje. Į butą pabendrauti su sūnumi V. B. nebuvo įleistas. R. B. aiškino, kad visi šališki. Paklausė R. B. ar ji leidžia važiuoti vaikui. Ji atsakė, kad leidžia, jei to nori pats sūnus. L. atsisakė važiuoti, teikdamas, kad nenori važiuoti, nes L. jį pravardžiuoja „lukštu“ ir įstūmė į baseiną, o V. B. daužo jam per galvą. R. B., ir jos mama aiškino, kad L.tėvas daužo per galvą, o jo žmona .L. visaip pravardžiuoja. Dar kartą paklausiau ar Lukas nori važiuoti, jis pasakė, kad nenori ir jie išvyko. 2012-04-06, 18 val. atvyko su V. B. tuo pačiu adresu. Kieme pribėgo sūnus. Jie trumpai pasikalbėjo. Nuėjo atsiklausti mamos. R. B. mama, paklausė ar L. važiuos. Jis pasakė, kad nenori. Tada paklausė kodėl. Jis pasakė, kad V. B. daužo per galvą, jo žmona G. jį vadina „žlibu“. Jie išvažiavo. 2012-10-19, 18 val. dalyvavo antstolio padėjėjas V. V.. Nuvyko tuo pačiu adresu. Duris atidarė R. B. mama. Atėjo R. B.. Ji pasakė, kad bus daromas garso įrašas. Ji nuėjo pakviesti L.. Belaukiant, R. B. ir jos mama V. B. apkaltino vagystėmis ir pasakė, kad jo į butą neleis. L. buvo paklausta ar jis važiuos su tėvu. Lukas pasakė, kad nenori, nes jam V. B. daužo per galvą. Pro šalį ėjusi moteris paklausė kodėl laiptinėje kalbamės. L. nurodė, kad B. nenori įsileisti. Kai vaikas nevažiavo kartu, jie išvažiavo. R. B. niekada nebuvo atvykusi tartis dėl bendravimo su sūnumi. Jis žino, kad V. V. buvo Vytauto Didžiojo universitete įteikti dokumentus R. B.. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad antrą Velykų dieną susitikimas turi būti ir pasirinko protingą laiką 10.10 val., kad vaikas būtų išsimiegojęs. Jei akto nėra, tai tikriausiai nebuvo atvykę per vaiko gimtadienį. Kartu vykdamas jis nematė, kad V. B. būtų vežęs vaikui dovanas. Iki jam pavesto vykdymo, kaip buvo vykdomas teismo sprendimas detaliai nežino ir iki tol, kol vykdomasis raštas nepateiktas vykdyti, jam nėra pareigos vykdyti teismo sprendimo. Neprisimena, kad V. B. būtų sakęs, kad vaikas turi psichologinių problemų. Mano, kad VTAT neinformavo dėl psichologo dalyvavimo būtinumo, o jie psichologo nesivežė. To galėjo reikalauti ir prašyti pati R. B. ir tai būtų padaryta. CPK 771 str. nenumato tokio akto siuntimo skolininkui. Neatsimena kodėl po 2010 m. gruodžio 17 d. nenuvyko ir po gruodžio švenčių. Kodėl toks ilgas tarpas – negali paaiškinti. 2011 m. balandžio mėn. mano, kad nepranešė, kad atvyksta vaiko paimti antrą Velykų dieną. Jis antstolis ir vykdo teismo sprendimą kur yra nurodyta – kas antrą savaitgalį. Jis privalo vykdyti teismo sprendimą. Antstolis vadovaujasi teise, teisės aktais. Čia yra bendravimo tvarka, o ne vaiko perdavimas. 2011-09-09 VTAT atstovo nebuvo, o kodėl negali atsakyti į šį klausimą. Įstatymas buvo priimtas 2011-07-13, o įsigaliojo spalio 1 d. ar lapkričio 1 d. Kad vaikas mokosi gretimoje mokykloje, jie nežinojo. Į mokyklą vykti jam neprivalu. 2011-10-21 tikrai buvo atvykę 18 val. Kitais atvejais jis nežinau ar vaikas sutiko vykti su tėvu. Kadangi R. B. visą laiką elgėsi priešiškai, kas buvo aišku ir akivaizdu. Esant tokiam jos elgesiui, jie kelis kartus rašė aktus, kreipėsi dėl baudos paskyrimo. Bauda buvo paskirta. Po baudos paskyrimo vaikui leido bendrauti. Baudą R. B. sumokėjo. Klausimas ar ją toliau bauduoti ar imtis kitų priemonių – kreiptis dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, ką V. B. ir padarė. Klausimo sprendimas buvo – jis baudą išnaudojau. Vaikas pradėjo kalbėti po baudos paskyrimo. Rekomendacijomis nesivadovauja, Antstolių rūmų rekomendacijų šiuo klausimu nėra. Sprendimo būdas – jis matė tik tokias nuobaudos. R. B. turi vaiką paruošti ir vaiką perduoti. Jo nuomone ji ne tik neperdavė, bet dar priešingai – nustatinėjo. Apsilankymo aktų buvo pakankamai surašyta. 2011-10-13 buvo reikalaujamas R. B. egzaminų tvarkaraštis, bet jiems jo neatsiuntė. Tik atsiuntė atsakymą, kad ji studijuoja. Tvarkaraštis buvo reikalaujamas tikslu surasti R. B.. Kai antstolis neranda namuose, ieško darbovietėje arba mokslo įstaigoje. Dabar vykdomojoje byloje laukia, nes vyksta baudžiamasis procesas. Kiek žino V. B. ir pats yra važiavęs paimti vaiko, ilgą laiką sistemiškai neįsileido, ir iš elgesio buvo matyti, kad neleis matytis. Todėl buvo važiuojama periodiškai. Kiek žino, pats V. B. irgi yra važiavęs, bet kada – tiksliai nežino. Po V. B. vykimo kitais atvejais jam nėra žinomą kaip baigdavosi susitikimai. Važiavimo sistemos nebuvo. 18 valanda yra po antstolio darbo valandų. Jei matytų, kad leidžiama vaikui važiuoti – tai gerai, o čia matėsi, kad sistemingai neleisdavo. Važiuodavo kada gali. Paskambindavo V. B. ir paklausdavo ar jie galime važiuoti, ir važiuodavo jei galėdavo. 2010 m. gruodžio 17 d. buvo pirmas kartas. V. B. visą laiką rodė iniciatyvą. Bet ne visada jie galėjo.

Motyvuojamoji dalis

R. B. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

V. B. pareiškimu 2011-12-08 (t.1., b.l.3) kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad pagal 2009-03-20 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą atvykdavo į R. B. namus pasimatyti su sūnumi L. B.. Ji ir jos mama A. L. daro neigiamą įtaką sūnui, draudžia jam bendrauti su vaiku. 2010 m. sūnus buvo pareiškęs norą gyventi su juo. R. B. atėmė vaiko mobilaus ryšio telefoną. Bandė domėtis vaiku per mokslo įstaigą. Kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, sikė atstatyti tarpusavio ryšį tarp vaiko ir tėvo. Kadangi R. B. nevykdo 2009-03-20 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo, neleidžia bendrauti su nepilnamečiu sūnumi L. B., prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimu nutraukta santuoka, sudaryta 2002-04-13 tarp R. B. ir V. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo, vaiko L. B. gim. 2002-08-27, gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. B.. Priteista iš atsakovo V. B. išlaikymą 450 Lt kas mėnesį sūnui L. B. išlaikymui pradedant nuo 2008-04-14 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirta R. B.. Nustatytas vaiko lankymo ir matymosi su vaiku laikas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos- V. B. turi teisę bendrauti su sūnumi L. kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio vakaro 18 valandos iki sekmadienio vakaro 18 valandos. Atostogų metu vieną savaitę per mėnesį, paimant vaiką nuo 18 val. ir grąžinant 18 val. Poriniais metais Pirmą Kalėdų dieną, Antrą Velykų dieną. Neporiniais metais - Antrą Kalėdų dieną, Pirmą Velykų dieną iki vaiko pilnametystės. Poriniais metais Naujus Metus, Jonines, Užgavėnes sūnus L. praleidžia su V. B.. Per tėvo V. B. gimimo dieną gegužės 23 d. sūnus L. būna pas jį. Per sūnaus L. gimtadienį rugpjūčio 27 d. V. B. poriniais metais sūnų pasiima pas save, neporiniais metais sūnus būna pas R. B. (t.1., b.l. 63-66).

Vykdomoji byla Nr. 0085/09/02489 antstolio R. B. pradėta vykdyti 2009 12 02 (t.3 b.l. 100- 175).

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nutartimi (t.1., b.l. 4) pagal antstolio R. B. pareiškimą, R. B. skirta 500 Lt bauda už Kauno rajono apylinkės teismo 2009-03-20 sprendimo nevykdymą. Nutartyje nurodyta, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų, apie šį teismo posėdį R. B. buvo pranešta 2011-07-30 viešo paskelbimo spaudoje būdu.

Antstolio R. B. 2011-08-29 aktu dėl atsisakymo priimti procesinius dokumentus konstatuota, kad vykdant 2009-10-27 vykdomąjį raštą Nr. 2-300-358/2009 dėl vaiko lankymo ir matymosi su juo 2011-08-29 R. B. atsisakė priimti antstolio jai teiktus dokumentus: Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį bei 2011-08-29 antstolio R. B. pranešimą Nr. S-5630 bei 2011-07-11 patvarkymą dėl bendravimo su sūnumi laiko (t.1., b.l. 7-8).

Antstolio R. B. 2011-09-09 aktu, dėl sprendimo nevykdymo konstatuota, kad 2011-09-09 antstoliui R. B. ir V. B. atvykus pasimatyti su sūnumi L., buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, duris atidariusi R. B. mama nurodė, kad sūnus mokykloje. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą, kurioje jis anksčiau mokėsi, sužinojo, kad L. šioje mokykloje nesimoko (t.1., b.l. 9).

Antstolio R. B. 2011-10-21 aktu dėl sprendimo nevykdymo konstatuota, kad 2011- 10- 21, 18 val. antstoliui R. B., Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vyr. specialistei G. D. ir V. B. atvykus pasimatyti su sūnumi L., buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, durų niekas neatidarė, į telefono skambučius R. B. neatsiliepė (t.1., b.l. 10).

Antstolio R. B. 2012-04-06 aktu dėl sprendimo nevykdymo konstatuota, kad 2012- 04-06, 18 val. antstoliui R. B. ir V. B. atvykus pasimatyti su sūnumi L. buto adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, L. B. atsisakė vykti su V. B. (t.1 b.l. 39).

Dokumentų pateikimo protokolu antstolio R. B. buvo pateikti aktai dėl sprendimo nevykdymo (t.1., b.l. 42-46), kuriuose nurodyta, kad 2010 12 20- kad 2010 12 17 bute degė šviesa, durų neatidarė, į telefono skambučius R. B. neatsiliepė, 2011-04-22 - R. B. neatidarė buto durų, neatsiliepė telefonu, 2011-04-26 – 2011-04-24 pirmą Velykų dieną, prie buto durų sutiktą L. B. jėga į butą įtraukė R. B. mama, vėliau buto durų neatidarė, 2011 12 16- dalyvaujant VTAS vyr. specialistei G. D. bei V. B. - L. B. atsisakė vykti su V. B..

Antstolis R. B. 2011-12-30 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK, kad R. B. nevykdo teismo sprendimo, kad galimai daromas nusikaltimas numatytas LR BK 245 str. (t. 1., b.l. 60).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo policiją, kad skyrius tarpininkavo, kad V. B. galėtų bendrauti su sūnumi, tėvams buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos, pasiūlytos meditacijos bei psichologų paslaugos. Pagalbą sutikdavo priimti V. B., tačiau R. B. kartu su vaiku į konsultacijas nevykdavo (t.1., b.l. 68). Apie vykdytas peržiūras patvirtina 2009-11-19 ir 2009-12-01 protokolai (t.1. b.l. 130- 137).

Pažyma apie baustumą (t.1., b.l. 176) nustatyta, kad A. L. 2010-01-25 Kauno miesto apylinkės teismo nubausta įspėjimu pagal ATPK 174 str., kad ji 2009-11-06, 18 val. (duomenys neskelbtini) Kaune, necenzūriniais žodžiais išplūdo V. B..

Dokumentų pateikimo protokolu (t.2 b.l. 1-11) R. B. pateikė vaiko nepaėmimo aktus surašytus 2011 m. spalio 7- 9 d., 14- 16 d., 21- 23 d., 28- 30 d., lapkričio 4- 6 d., 11- 13 d., 18-20 d., 25- 27 d., gruodžio 2- 4 d., kuriuose nurodyta, kad vadovaujantis 2009 m. kovo 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu V. B. privalo atvykti pasiimti sūnų kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. ir sugrąžinti sekmadienį 18 val. Aktai pasirašyti V. B., V. Č., R. B., D. J..

R. B. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pranešimus, adresuotus Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui (t.2., b.l. 29- 46, 171), kuriuos pasirašę V. B., V. Č., R. B., D. J., apie tai, kad V. B. nepranešė ir neatvyko pasiimti sūnaus L. B. pagal 2009 m. kovo 20 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, juose nurodytos datos: 2011 m. gruodžio 9, 26, 30, 2012 m. sausio 6, 13, 20, 27, vasario 3, 10, 21, 17, 24, kovo 30 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t.2., b.l. 124) antstolė G. A. 2012- 03-09 laukė R. B. bute atvykstančio V. B. į susitikimą su sūnumi L. B. laikotarpiu nuo 17.45 val. iki 18.45 val. V. B. neatvyko.

Vytauto Didžiojo Universiteto pažymoje dėl studento statuso ir egzaminų datų patvirtinimo (t.5., b.l.87) nurodyta, kad R. B. 2009-2012 m. m. nepertraukiamai studijavo Teisės fakulteto dieninių vientisųjų studijų programoje. Remiantis 2010/2011 m. m. rudens semestro egzaminų sesijos tvarkaraščiu 2010 m. gruodžio 17 d. 14-16 val. vyko „Civiline teisė II“ egzaminas. R. B. 2011/2012 m. m. laikė šiuos egzaminus: 2011 m. rugsėjo 9 d. 18 – 21 val. „Specialus kursas I: Patikėjimo ir jungtinės veiklos teisė“; 2011 m. spalio 21 d. 18 – 21 val. „Draudimo teisė“.

LR BK 245 str. dispozicijoje numatyta: „Tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą“. Šio baudžiamojo nusižengimo objektas - teismų sprendimų vykdymo tvarka, asmenų interesai, jų teisės ir laisvės. Teismo sprendime nurodytų įpareigojimų, reikalavimų ignoravimas, atviras atsisakymas jį vykdyti, nevykdymas jo tyčia, atitinka BK 245 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismo sprendimo nevykdymas prasideda kai kaltininkas nevykdo įsiteisėjusio sprendimo, per pakankamą įvykdyti laiką nesiima priemonių, neatlieka veiksmų, būtinų įgyvendinti teismo sprendime įtvirtintus įpareigojimus, reikalavimus, kai sprendimas nevykdomas nepaisant nevienkartinių priminimų, raštiškų įspėjimų. Šis baudžiamasis nusižengimas nutrūksta, kai kaltininkas pradeda vykdyti teismo sprendimą arba teisėsaugos institucijos pradeda jo baudžiamąjį persekiojimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių ir to norėjo.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teisme, civilinės bylos Nr. 2-300-258/2009 nagrinėjime, kurioje 2009 m. kovo 20 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp R. B. ir V. B., Vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. B.. Šiuo sprendimu buvo nustatytas V. B. vaiko lankymo ir matymosi, bendravimo su juo laikas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šios bylos nagrinėjimo metu dalyvavo ieškovė R. B.. Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsakovo V. B. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas, kurio nevykdymu kaltinama R. B. įsiteisėjo 2009 m. rugpjūčio 20 d. Apie civilinės bylos nagrinėjimą Kauno rajono apylinkės teisme, priimtą sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos civilinės bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, priimtą nutartį, kaltinamoji R. B. žinojo ir sprendime nustatytas V. B. vaiko lankymo ir matymosi, bendravimo su juo laiku privalėjo užtikrinti sprendimo vykdymą, tačiau jo nevykdė, nesiėmė priemonių sprendimo vykdymo užtikrinimui, sistemingai vengė tai daryti, ignoravo antstolio R. B., Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus priminimus bei reikalavimus vykdyti sprendimą. Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nutartimi (t.1., b.l. 4) pagal antstolio R. B. pareiškimą, R. B., vadovaujantis CPK 771 str., teismas skyrė 500Lt baudą už Kauno rajono apylinkės teismo 2009-03-20 sprendimo nevykdymą. R. B. pritaikius civilinę atsakomybę, jos veiksmų tai neįtakojo, ji nesiekė, kad būtų įgyvendintas ir privalomai vykdomas teismo sprendimas. R. B. 2011 08 29 atsisakė priimti antstolio R. B. ir padėjėjo V. V. jai įteikiamus teismo 2011 08 25 nutartį; pranešimą apie gręsiančią atsakomybę už teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis nevykdymą, trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą bei 2011-08-29 antstolio patvarkymą dėl bendravimo su sūnumi laiko, tačiau R. B. minėtus dokumentus priimti atsisakė. Po nuobaudos už Kauno rajono apylinkės teismo 2009-03-20 sprendimo nevykdymą skyrimo R. B. ir toliau piktybiškai jo nevykdė, kas buvo konstatuota antstolio 2011-09-09, 2011-10-21 bei 2012-04-06 aktuose. Nors Vytauto Didžiojo Universiteto pažymoje nurodyta, kad ji 2011-09-09, 2011-10-21 dalyvavo egzamine, tačiau apie tai jai buvo žinoma iš anksto, todėl turėjo galimybę apie tai informuoti V. B., sudaryti sąlygas, kad susitikimo laikas su vaiku L. B. įvyktų, tuo labiau, kad R. B. gyvena su savo motina A. L. ir kurios priežiūrai vaikas paliekamas jos egzaminų metu. Teismas pranešimus bei aktus pasirašytus V. B., V. Č., R. B., D. J., apie tai, kad V. B. neatvyko pasiimti ar susitikti su sūnumi L. B., nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę. Pasirašę asmenys apklausti teismo posėdžio metu nurodė, kad R. B. yra jų kaimynė, kad šiuos dokumentus surašydavo pati R. B., o jos tik pasirašydavo jau paruoštus dokumentus. Šiuos įrodymus paneigia kiti objektyvūs įrodymai, todėl teismas juo vertina tik kaip siekį padėti R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas konstatuoja, kad R. B. be pateisinamų priežasčių nevykdė privalomai vykdytino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo, nesant kokių nors objektyvių kliūčių, tai yra tyčia, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 245 str.

Baudžiamasis nusižengimas, numatytas LR BK 245 str., nutrūksta, kai kaltininkas pradeda vykdyti teismo sprendimą arba teisėsaugos institucijos pradeda jo baudžiamąjį persekiojimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 245 str. buvo pradėtas 2012 m. sausio 5 d. (t.1., b.l. 1), todėl R. B. teismo sprendimo nesusijusio su bausme nevykdymo laikotarpis turi būti nurodytas nuo 2010 m. gruodžio 17 d. iki 2012 m. sausio 5 d. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad vėliau, siekiant atkurti psichologinį ryšį tarp tėvo V. B. ir sūnaus L. B., R. B. atsisakė siūlomų psichologų konsultacijų, kaip perteklinė. Šios konsultacijos nevykdytame teismo sprendime, nurodytos nebuvo, todėl negali būti inkriminuotos R. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendė:

R. B. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 str. ir skirti jai bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 160 valandų visuomenės labui (per mėnesį išdirbti po 20 valandų).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nuosprendžio apskundimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.