- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-137-317-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-00208-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- S. P., A. M., V. K., L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjams Algiui Girdučiui Šalavkai, Giedrei Kazakevičienei, Singridai Samoškienei, Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. P., A. M., V. K. bei L. V. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžio, kuriuo:
S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
S. P. pagal LR BK 283 str. 1 d. išteisintas, nes jis nepadarė tokio nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Į bausmę įskaitytas kardomame kalinime išbūtas laikas nuo 2010-04-01 iki 2010-11-19.
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2008-04-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
V. K. pagal LR BK 283 str. 1 d. išteisintas, nes jis nepadarė tokio nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose..
Į bausmės laiką įskaitytas kardomame kalinime išbūtas laikas nuo 2010-04-01 iki 2010-11-19.
A. M. pagal LR BK 283 str. 1 d. išteisintas, nes jis nepadarė tokio nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2007-04-24 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-10-25 iki 2007-04-24, ir nuo 2010-05-14 iki 2010-11-14.
S. J. pagal LR BK 283 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarė tokio nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
L. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 2d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
L. V. pagal LR BK 283 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarė tokio nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. J., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P., A. M., L. V., S. J. ir V. K. nuteisti už tai, jog 2010 m. kovo 3 d., apie 21.20 val., atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmes drausmės grupėje kamerų tipo patalpose, bendromis pastangomis nupjovę savo kamerų Nr. 103 ir Nr. 130 langų grotų virbus ir tokiu būdu ištrūkę iš šios jų laikymo zonos, veikdami grupėje iš anksto susitarusių asmenų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančių duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamųjų patalpų bendrabutyje, savavališkai į jį suėję, elgdamiesi ypatingai įžūliai, apsiginklavę kūnui žaloti pritaikytais metaliniais vamzdžiais, tyčia sumušė 1-ojo būrui nuteistuosius: kaltinamasis S. P. metaliniu vamzdžiu du kartus sudavė nukentėjusiajam M. R., čia pat M. R. metaliniais vamzdžiais po du kartus sudavė kaltinamieji A. M. ir V. K. bei 5 kartus vamzdžiu kaltinamasis S. J., - bendru mušimu nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą; kaltinamasis S. P. su metaliniu vamzdžiu du kartus sudavė nukentėjusiam E. K., čia pat E. K. metaliniu vamzdžiu sudavė kaltinamasis V. K. bei keraminiu puodeliu - kaltinamasis S. J., - bendru mušimu nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą; kaltinamasis L. V. kumštimi smogė į nosį nukentėjusiam L. L. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą; kaltinamasis S. J. dukart smogė kumštimi į veidą ir metaliniu vamzdžiu per nugarą nukentėjusiajam I. B. ir taip nežymiai sutrikdė šio sveikatą. Tuo visi kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. V. apeliaciniame skunde prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti tinkamą sprendimą. Skunde nurodo, jog jis už tą patį nusikaltimą yra nubaustas du kartus. Anot skundo autoriaus, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo matyti, jog tiek bylą nagrinėjęs teisėjas, tiek prokuroras buvo priešiškai nusiteikęs kaltinamųjų atžvilgiu, neleido paaiškinti apie įvykio aplinkybes. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai parodė, jog K. PN VTT darbuotojas V. P. atlikdamas ikiteisminį tyrimą apklausų metu nukentėjusiuosius ir liudytojus vertė duoti parodymus prieš kaltinamuosius.
Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde prašo nuosekliai išnagrinėti baudžiamąją bylą, iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžio pašalinti aplinkybę dėl M. R. sumušimo bei sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta pačia griežčiausia sankcijoje numatyta bausme, nes jis savo kaltę iš dalies dėl smūgio sudavimo E. K. pripažino. Skundo autoriaus teigimu, jis M. R. nesumušė, nes negalėjo tuo pačiu metu skirtingose vietose sužaloti dviejų ar daugiau žmonių. Dėl M. R. sužalojimo kaltu prisipažino S. J.. Liudytojo L. J. parodymai apie tai, jog pastarasis matė kaip jis mušė M. R. prieštarauja objektyvioms įvykio aplinkybėms bei vaizdo įrašui. Taip pat pataisos namų pareigūnų parodymus apie tai, jog jie į pirmą būrį atėjo po 10-15 minučių paneigia vaizdo įrašas. Be to, nors liudytojai parodė, jog įvykio vietoje buvo sulaikyti penki nuteistieji, tačiau vaizdo įraše yra užfiksuota, jog sulaikomi 7 nuteistieji. Visa tai, rodo, jog siekiama sufabrikuoti bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Skundo autoriaus teigimu, visi nukentėjusieji parodė, jog pirmųjų apklausų protokolus pasirašė jų neskaitę. Taip pat jų atžvilgiu buvo vartotas moralinis spaudimas. Teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nepagrįstai atmetė parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu. Taip pat skundo autorius nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad keturi nuteistieji rankose turėjo metalinius strypus, nes vaizdo įrašas patvirtina, jog tik du nuteistieji turėjo strypus.
Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą, pakartotinai peržiūrėti vaizdo įrašą ir perklausyti teisiamojo posėdžio įrašą ir išteisinti dėl M. R. sužalojimo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą padarė eilę pažeidimų, nes tuo metu kai jam buvo leista išeiti atlikti gamtinių reikalų, teismas nesustabdė bylos nagrinėjimo, o toliau tyrė įrodymus, apklausinėjo nukentėjusiuosius ir liudytojus. Skundo autoriaus teigimu atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusiesiems ir liudytojams buvo daromas spaudimas, jie apklausos protokolus pasirašė jų neskaitę. Šią aplinkybę patvirtina tai, jog nukentėjusysis I. B., kuris teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo, jų tikslių pavardžių ir vardų nežino. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šio nukentėjusiojo apklausos protokole yra nurodyta tikslios pavardės ir vardai. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrėjas V. P. parodė, jog nukentėjusiųjų parodymų pakeitimui įtakos turėjo patys kaltinamieji, tačiau apeliantas su šiuo teiginiu nesutinka, nes jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis buvo išvežtas į Lukiškių TI-K. Dėl to niekam jokios įtakos daryti negalėjo.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusysis I. B. negalėjo matyti, kaip jis mušė M. R., nes tik išėjęs į koridorių gavo smūgį ir grįžo atgal. Ši aplinkybė rodo, jog I. B. parydymai yra nepagrįsti ir nenuoseklūs. Taip pat skundo autoriaus nuomone, liudytojo R. P. parodymai patvirtina, jog liudytojų parodymai, kurie parodė, jog jie matė kaip ketvirto būrio nuteistieji mušė M. R. metaliniu strypu, yra neteisingi. Anot apelianto, tuo metu jis gyveno drausminėje grupėje, kur nėra lovų su metaliniais galais nuo kurių juo būtų galima nuimti. Tai patvirtina, jog paimtas metalinis lovos galas priklauso nuteistajam kuris gyveno pirmame būryje. Taip pat nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog pas kaltinamuosius matė tokį išskirtį daiktą, nes toks daiktą liudytojai tikrai būtų įsidėmėję.
Taip pat apeliantas nurodo, jog liudytojas T. N. parodė, jog pas jį ir L. V. nematė metalinių strypų, tačiau muštynėse matė dalyvaujantį ir M. D.. Kuris apeliantui dėl nesuprantamų priežasčių yra pareigūnų slepiamas. Ši aplinkybė patvirtina, jog tyrėjas V. P. buvo suinteresuotas, kad jie penki nuteistieji, nors vaizdo įrašę užfiksuoti šeši asmenys, būtų nuteisti. Apeliantas pažymi, jog apylinkės teisme vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas labai abejingai, nes nors vaizdo įraše užfiksuoti tik du metaliniai strypai, tačiau teismas nustatė nemažiau keturių.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo bylą išnagrinėti nuosekliai ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog jis iš dalies prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailis dėl savo veiksmų. Apelianto nuomone teismas neįverti ir to, jog teisiamojo posėdžio metu didžioji dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo daromas moralinis spaudimas, liepiama pasirašyti ant jau iš anksto surašytų apklausos protokolų, kurie neatitiko tikrovės ir buvo melagingi.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų S. P., A. M., V. K. bei L. V. gynėjai prašė nuteistųjų S. P., A. M., V. K. bei L. V. apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė nuteistųjų S. P., A. M., V. K. bei L. V. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų S. P., A. M., V. K., L. V. apeliaciniai skundai atmestini, kadangi yra nemotyvuoti ir nepagrįsti faktiniais duomenimis.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė esminį LR BPK 369 str. 3 d. numatytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kas sukliudė apylinkės teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (LR BPK 369 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, numatytus LR BPK 305 str., 307 str.
Žemesnės instancijos teismas
Visi kaltinamieji tyrimo metu buvo kaltinami ir teismui atiduoti už veiką numatytą LR BK 283 str. 1 d. Apylinkės teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas nepasitvirtino, jų veiksmuose yra nusikaltimo numatyto LR BK 284 str. 1d. požymiai ir todėl kaltinamiesiems inkriminuotas veikas būtina perkvalifikuoti iš LR BK 283 str. 1d. į 284 str. 1d.
Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas pripažino visus byloje kaltinamus asmenis kaltais pagal LR BK 284 str. 1d., tačiau pagal LR BK 283 str. 1 d. išteisino, nepadarius tokio nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Iš esmės, apylinkės teismas S. P., A. M., L. V., S. J., V. K. ir nuteisė už vieną ir tą pačią veiką, perkvalifikavęs ją iš LR BK 283 str. 1d. į LR BK 284 str. 1d., ir tuo pat metu už tą pačią veiką t.y. veiką numatytą LR BK 283 str. 1 d. teismas visus penkis kaltinamuosius išteisino. Taigi, vienu metu teismas priėmė tiek apkaltinamąjį, tiek ir išteisinamąjį nuosprendį dėl tos pat veikos. Tokia praktika ydinga, iš esmės pažeidžianti baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir LR BPK 329 str. 4d. pagrindu priimtinas naujas nuosprendis(LR BPK 326 str. 4d.) .
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą jų leistinumo ir patikimumo aspektu, kolegija daro išvadą, jog byloje yra nustatyta, kas S. P., A. M., L. V., S. J. ir V. K. 2010 m. kovo 3 d., apie 21.20 val., atlikdami terminuotą laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje kamerų tipo patalpose, bendromis pastangomis nupjovę savo kamerų Nr. 103 ir Nr. 130 langų grotų virbus ir tokiu būdu ištrūkę iš šios jų laikymo zonos, veikdami grupėje iš anksto tam susitarusių asmenų, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamųjų patalpų bendrabutyje, savavališkai į jį suėję, elgdamiesi ypatingai įžūliai, apsiginklavę kūnui žaloti pritaikytais metaliniais vamzdžiais, tyčia sumušė 1-ojo būrui nuteistuosius: 1. kaltinamasis S. P. metaliniu vamzdžiu du kartus sudavė nukentėjusiajam M. R., čia pat M. R. metaliniais vamzdžiais po du kartus sudavė kaltinamieji A. M. ir V. K. bei 5 kartus vamzdžiu kaltinamasis S. J., - bendru mušimu nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą, 2. kaltinamasis S. P. su metaliniu vamzdžiu du kartus sudavė nukentėjusiam E. K., čia pat E. K. metaliniu vamzdžiu sudavė kaltinamasis V. K. bei keraminiu puodeliu - kaltinamasis S. J., - bendru mušimu nežymiai sutrikdė E. K. sveikatą, 3. kaltinamasis L. V. kumštimi smogė į nosį nukentėjusiam L. L. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, 4. kaltinamasis S. J. du kart smogė kumštimi į veidą ir metaliniu vamzdžiu per nugarą nukentėjusiajam I. B. ir taip nežymiai sutrikdė šio sveikatą, tuo visi kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Nors S. P., A. M., V. K. neigia sudavę smūgius nukentėjusiajam M. R., tačiau kolegija konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis S. P. metaliniu vamzdžiu du kartus sudavė nukentėjusiajam M. R., taip pat M. R. metaliniais vamzdžiais po du kartus sudavė kaltinamieji A. M. ir V. K. bei 5 kartus vamzdžiu kaltinamasis S. J.. Taip jie visi nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą. Pažymėtinai tai, jog nors savo kaltės kaltinamasis nepripažįsta, tačiau teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimas įtariamajam A. M., jis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino (t. 2 b. l. 15-16).
Kaltinamasis S. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog metaliniu strypu M. R. sudavė penkis kartus, o I. B. du kartus kumščiu smogį į veidą bei sudavė jam strypu, o užėjęs į kambarį Nr.121, į lovoje gulintį E. K. metė keramikinį puodelį. Kaltinamojo parodymais nustatyta, jog jis buvo su raudonos spalvos kauke, o kaltinamasis V. K. buvo su juodai pilkos spalvos kauke.
Nors nukentėjusysis M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus apie įvykį, tačiau S. P., A. M., V. K. bei S. J. dalyvavimą sužalojant nukentėjusįjį M. R. patvirtina nukentėjusiojo I. B., liudytojų L. J., T. V., D. J. parodymai, specialisto išvada bei kiti teisme ištirti objektyvūs duomenys.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. B. parodė, jog būdamas gyvenamoje patalpoje kartu su nuteistuoju L. L., 2010-03-03 po 21 val. išgirdo triukšmą koridoriuje. Išėjęs pažiūrėti kas vyksta, gavo smūgį. Asmuo, kuris jam sudavė smūgį, buvo su tamsia kauke. Koridoriuje buvo ir M. R.. Pastarąjį jis pamatė jau gulintį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. B. davė išsamesnius parodymus, tai yra jis parodė, jog matė jo būrio koridoriumi bėgiojančius kito būrio nuteistuosius A. M., M. D., S. P., V. P. ir L. V. ir du nuteistuosius, kurie buvo su kaukėmis. Viena kaukė buvo raudonos, o kita juodai pilkos spalvų. Visi nuteistieji turėjo metalinius strypus ir jais mušė kitus nuteistuosius. Matė kaip S. P., A. M. ir dar keli kito būrio nuteistieji mušė gulintį M. R., o prabėgdamas kažkuris nuteistasis Ž. R. sudavė į veido sritį bei metaliniu strypu į nugarą.
Tai, kad M. R. mušė S. P., A. M. bei du asmenys su kaukėmis, patvirtina ir liudytojo L. J. parodymai. Jis matė, kaip minėti kaltinamieji su metaliniais strypais mušė nuteistąjį M. R.. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo pagarsinti liudytojų T. V., D. J. bei V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo I. B., tiek ir minėtų liudytojų parodymais duotais tyrimo metu, nes jie apklausti buvo netrukus po įvykio, o duomenų, kad jie turėtų pagrindą apkalbėti nuteistuosius, byloje nėra. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju pareigūnas V. P., atlikęs ikiteisminį tyrimą šioje byloje, parodė, jog visų apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos protokolai surašyti iš jų žodžių, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai apklausos protokolus pasirašė juos perskaitę, joks spaudimas jiems nebuvo daromas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog kai kurie asmenys atsisakė duoti parodymus ir tai buvo užfiksuota apklausos protokoluose.
Specialisto išvadoje konstatuota, jog M. R. nustatytos muštinės žaizdos kairėje kojoje, kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinėje kojoje galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais ir nemažiau kaip penkiais poveikiais.
Iš vaizdo įrašų, padarytų pataisos namų stebėjimo kameromis, matyti, kad septyni šeštojo būrio nuteistieji po vieną šoka nuo pirmojo būrio lokalinio sektoriaus pavėsinės stogo į šio sektoriaus kiemą, įbėga į pirmojo būrio gyvenamųjų patalpų koridorių, pas 4 iš septynių nuteistųjų rankose matyti daiktiniai įrodymai byloje – į metalinius vamzdžius panašūs daiktai. Įraše užfiksuota, kaip R. P. atneša iš pirmojo būrio gyvenamųjų patalpų pusės į 3 KPP vieną iš daiktinių įrodymų (vamzdį), o visi 5 kaltinamieji ir dar 2 šeštojo būrio nuteistieji išvedami iš 1-ojo būrio gyvenamųjų patalpų pusės. Įrašuose taip pat užfiksuota, jog nuo kaltinamųjų įėjimo į 1-ojo būrio gyvenamąsias patalpas (21.26 val.) iki jų išvedimo (pareigūnų) iš ten (21.29 val.), tepraėjo 3 min. laiko (t. 1 b. l. 25-35).
Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad būtent nuo kaltinamųjų S. P., A. M., V. K. bei S. J. smūgių visumos nukentėjusiajam M. R. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis S. P. metaliniu vamzdžiu du kartus sudavė nukentėjusiajam E. K., jam metaliniu strypu dar sudavė ir kaltinamasis V. K., o keraminį puodelį metė kaltinamasis S. J.. Dėl sužalojimų visumos nukentėjusiajam E. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl E. K. sužalojimu kalti visi trys paminėti kaltinamieji.
Kaltinamojo S. P. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais patvirtinta, jog po to kai jis pateko į pirmojo būrio gyvenamąsias patalpas ir užėjo į kambarį Nr. 121, jame rado gulintį nuteistąjį E. K., kuriam vamzdžiu ir sudavė per kojas.
Kaltinamojo S. J. kaltę patvirtina ir jo parodymai, kad užėjęs į kambarį Nr. 121 bei radęs lovoje gulintį E. K., paėmė nuo stalo keraminį puodelį ir metė nukentėjusiajam į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu S. J. patvirtino, jog jis matė, kaip kaltinamasis S. P. metaliniu strypu sudavė gulinčiam E. K..
Nors ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. ir neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo E. K. atžvilgiu, tačiau tai patvirtina liudytojo T. N. parodymai. Šio liudytojo parodymais nustatyta, jog dirbdamas prižiūrėtoju pataisos namuose ir išgirdęs radijo ryšiu pranešimą, kad iš drausmės grupės kamerų ištrūkę nuteistieji stogais bėga į 1-ąjį būrį, jis nubėgo į šio būrio gyvenamąsias patalpas. Liudytojas patvirtino, jog kambaryje Nr. 121 matė, kaip kaltinamasis S. P. su savimi turėtu metaliniu vamzdžiu bent 2 kartus sudavė ant lovos gulėjusiam nuteistajam E. K.. Jis matęs, kaip E. K. metaliniu vamzdžiu mušė ir juodai pilką kaukę dėvėjęs asmuo, kaip vėliau buvo nustatyta, V. K.. Tai, kad V. K. su S. P. buvo prie gulinčio E. K., patvirtina ir liudytojo L. J. parodymai.
Specialisto išvadoje nurodyta, jog pas E. K. rasti odos nubrozdinimai nugaroje ir dešinėje rankoje, kraujosruvos abiejose kojose, o padaryti jie galėjo būti septyniais poveikiais kietais bukabriauniais daiktais ir tai sukėlė E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais patvirtinta, jog kaltinamasis L. V. kumštimi smogė į nosį nukentėjusiam L. L. ir nežymiai sutrikdė šio sveikatą. Nors kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, kad nukentėjusįjį L. L. sužalojo po to, kai pastarasis pirmas šluotos kotu jam sudavė, tačiau šią kaltinamojo L. V. versiją paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina tai, jog kaltinamasis L. V., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės bei sušvelninti savo teisinę padėtį, keitė parodymus po kiekvienos apklausos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog nukentėjusysis L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jam būnant prie 124 kambario, pasigirdo triukšmas. Priėjęs prie durų ir jas atplėšęs, jis pamatė pareigūnus ir maždaug šešis asmenis, iš kurių du ar trys buvo užsimoję. Dėl to jis šluota sudavė L. V., po ko ir pats gavo smūgį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti kaltinamajam L. V., nes šiuos jo parodymus paneigia paties nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš karto po įvykio, nukentėjusysis L. L. parodė, jog vienas iš įsiveržusių į jų gyvenamąsias patalpas asmenų, kumštimi trenkė jam į nosį. 2010-06-17 apklausos matu L. L. parodė, jog 2010-03-04 iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių- kalėjimą ir kameroje sutiko nuteistąjį L. V.. Šis jį atpažino ir prisipažino, jog būtent jis 2010-03-03 vakare pirmo būrio patalpose vykusių muštynių metu jį sumušė bei prašė tyrėjams sakyti, jog būtent L. L. jam pirmas sudavė, o tik po to L. V. gindamasis jam sudavė smūgius. L. L. apklausoje tyrimo metu kategoriškai patvirtino, jog jis jokio smūgio L. V. nesudavė. Be to, liudytojas apklausos metu parodė, jog ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime sutiktas A. M. taip pat prašė jo duoti tokius pat melagingus parodymus, kaip ir L. V..
Specialisto išvada patvirtina, jog L. L. nustatytos kraujosruvos ir odos nubrozdinimas veide galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais vienu trauminiu poveikiu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Visa tai, patvirtina, jog kaltinamasis L. V. suduodamas kumštimi L. L. į nosį, nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. kaltu dėl I. B. sužalojimo prisipažino ir parodė, jog koridoriuje I. B. du kartus sudavė kumštimi ir vieną kartą strypu.
Nukentėjusiojo I. B. parodymais patvirtinta, kad smūgius jam sudavė asmuo buvęs su raudona kauke. Tai, kad būtent S. J. sužalojo nukentėjusįjį I. B., patvirtina ir liudytojo D. J. parodymai apie tai, jog I. B. smūgį sudavė asmuo, kuris buvo su raudona kauke. O paties kaltinamojo S. J. bei liudytojų parodymais patvirtinta, kad S. J. buvo su raudona kauke, V. K. - pilkai juoda kauke.
Apžiūrėjus įvykio vietą, buvo nustatyta, kad nuteistųjų bendrabučio 1-ame aukšte, į kur galima patekti pro 3 KPP ir iš 1-ojo lokalinio sektoriaus kiemo, tualeto patalpose ant grindų ir praustuve rastos daugybinės į kraują panašios rausvos biologinės medžiagos dėmės, tokios pat medžiagos dėmė rasta ant sienos tarp kambarių Nr. 109 ir Nr. 111. Kambaryje Nr. 106, prie durų ant grindų taip pat stebimos daugybinės panašios į kraują dėmės. 3-iajame KPP rasta megzta juodos-pilkos spalvos kaukė su išpjautomis kiaurymėmis akims, taip pat 3 metaliniai strypai ir metalinės lovos galo atrama, ant vieno iš strypo stebimi gausūs į kraują panašios medžiagos sutepimai. Drausmės grupės kamerose Nr. 103 ir Nr. 130 rasta išpjauta po 2 virbus iš langus dengiančių metalinių grotų, 2 išpjautieji virbai rasti lauke po langais, iš pastarųjų išimti stiklo paketai ir tokiu būdu atsiradusios 45x18 cm kiaurymės į lauką.
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad rastoji kaukė padaryta iš juodos ir pilkos spalvų mezginio dalies, viršus surištas siūlu, priekyje padarytos dvi kiaurymės akims. Du analogiško dizaino metaliniai pilkais dažais apdažyti keturkampiai tuščiaviduriai vamzdžiai yra po 96 cm ilgio ir 22 mm išorinio skersmens, ant vieno iš jų paviršiaus stebimi daugybiniai į žmogaus kraują panašios medžiagos sutepimai. Trečiasis apvalus baltais dažais dažytas metalo vamzdis yra 80 cm ilgio ir 2 cm išorinio skersmens, viename jo gale yra privirintas 7 cm ilgio kablys. Ketvirtasis objektas yra metalinės lovos atramos viršutinė puslankio formos irgi metalinė dalis, - tai 78 cm ilgio tuščiaviduris apie 2,5 cm diametro vamzdis. Du analogiški baltai apdažyti grotų strypai 18 cm ilgio ir 1,5 cm storio, tai pilnaviduris minkštas metalas, visuose 4 jų galuose stebimos šviežio netolygaus pjovimo žymės. Aukščiau paminėti duomenys, vaizdo įrašai bei liudytojų parodymai paneigia kaltinamųjų aiškinimus, jog tik du asmenys turėjo metalinius strypus.
Nors kaltinamajame akte ir perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamųjų S. P., S. J., A. M., V. K. bei L. V. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 283 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos nuomone, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamųjų veiksmai neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 283 str. požymių.
Pagal LR BK 283 str. 1 d. atsako tas kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Tam kad kaltinamųjų S. P., S. J., A. M., V. K. bei L. V. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 283 str. 1 d., būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymius.
Riaušės tai tokia situacija, kai sambūris žmonių tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidžia viešąją tvarką, viešai smurtauja, niokoja turtą. Kaltė padarant šį nusikaltimą pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad atlieka veiksmus, numatytus LR BK 283 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog aktyviai muštynėse dalyvavo ir veikė tik 5 asmenys, tai yra kaltinamieji S. P., V. K., A. M., S. J. bei L. V.. Tačiau toks kaltinamųjų skaičius nėra didelis, todėl tokio suėjime dalyvavusių asmenų skaičiaus nėra pagrindo pripažinti sambūriu LR BK 283 str. 1 d. prasme. Pažymėtina tai, jog kad ir kaip šiurkščiai buvo pažeista viešoji tvarka, ją pažeidusių asmenų skaičius šiuo atveju aiškiai nesiekia tokio lygio, kad būtų pagrindas konstatuoti buvus sambūrį. Be to, nagrinėjamu atveju viešos tvarkos sutrikdymas nebuvo pasiekęs tokį lygį, nuo kurio jį būtų pagrindas vertinti kaip labai šiurkštų. Nors vieša tvarka ir buvo pažeista, tačiau smurtinis incidentas užtruko vos 3 minutes laiko, pataisos namų, kaip įkalinimo įstaigos, įprastas funkcionavimas iš esmės nebuvo sutrikdytas, turtas nebuvo niokojamas, nukentėjusieji patyrė tik nežymius sveikatos sutrikdymus. Vien tai, kad incidentas vyko pataisos namuose, asmenys veikė su kūnui žaloti pritaikytais daiktais, nėra pagrindas kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 283 str. 1 d. Kaltinamųjų S. P., S. J., A. M., V. K. bei L. V. veiksmai - smūgių sudavimas pritaikytais žmogaus kūnui žaloti daiktais, sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems, vertintinas kaip įžūlus elgesys, rodęs aiškią nepagarbą ne tik nukentėjusiems, bet ir kitiems aplinkiniams, pačiai aplinkai, valstybės pataisos įstaigai. Nusikalstami visų kaltinamųjų veiksmai buvo padaryti viešoje vietoje – nuteistųjų gyvenamajame bendrabutyje, kur turėjo teisę lankytis visi 1-ojo būrio nuteistieji. Smurtauta buvo pakankamai didelio skaičiaus nuteistųjų akivaizdoje. Nors ši vieta yra izoliuota nuo išorinės visuomenės, tačiau yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – 1-ojo būrio nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui. Tuo visiškai pagrįstai pagrindžiamas viešosios vietos kvalifikuojantis požymis. Kaltinamųjų veiksmais buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka, nes nors ir trumpam, tačiau 1-ojo būrio gyvenamosiose patalpose- nuteistųjų bendrabutyje, buvo kilęs didelis sąmyšis, triukšmas, nuteistieji bėgiojo, slėpėsi ir pan., keturi iš jų kitų akivaizdoje buvo sumušti ir sužaloti. Dėl aptartų aplinkybių bei dėl to, jog kaltinamiesiems inkriminuotos veikos pagal LR BK 283 str. 1d. savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo veikos numatytos LR BK 284 str. 1d., kaltinimas nuteistiesiems keistinas į lengvesnį LR BPK 256 str. 4d. tvarka. S. P., S. J., A. M., V. K. bei L. V. nusikalstama veika iš LR BK 283 str. 1 d. perkvalifikuotina į LR BK 284 str. 1 d.
Pripažindama S. P., S. J., A. M., V. K., L. V. padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką bei skirdama už ją bausmę, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. - į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias sunkinančias aplinkybes.
Nors kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau tyčinį, atlikdami bausmes pataisos namuose už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą, būdami ankščiau eilę kartų teisti ir charakterizuojami neigiamai – S. P. anksčiau teistas penkis kartus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, per bausmės atlikimo laiką drausminėmis nuobaudomis baustas 9 kartus; A. M. anksčiau teistas net keturiolika kartų, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas 10 kartų; L. V. anksčiau teistas šešis kartus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, per paskutinės bausmės atlikimo laiką drausminėmis nuobaudomis baustas net 43 kartus; S. J. teistas šešis kartus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas net 32 kartus; V. K. teistas penkis kartus, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas 26 kartus. Visa tai rodo, jog visi kaltinamieji yra recidyvistai, nusikalstamą veiką padarė būdami anksčiau teisti už tyčinius nusikaltimus ir turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (LR BK 27 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kaltinamųjų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, kad tik kaltinamojo S. J. atžvilgiu yra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas teismo nustatytas aplinkybes, kaltinamųjų S. P., S. J., A. M., V. K. bei L. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
LR BK 284 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai ir paskirtis, numatyti LR BK 41 str., bus įgyvendinti S. P., S. J., A. M., V. K. bei L. V. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 3 metaliniai vamzdžiai, metalinė lovos galo atrama, kaukė, kaip nusikaltimo įrankiai, priemonės, yra konfiskuotini ir sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 1 p.), 2 nupjauti grotų virbai, kaip menkaverčiai ir iš esmės negalintys būti sunaudoti daiktai - sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.), kompiuterio informacijos laikmena (lankstusis diskas) su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, - paliktini toliau saugoti byloje kaip nusikaltimo tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 4 p.
nusprendė:
Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
-S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str. 1 d. (veiką perkvalifikavus iš LR BK 283 str. 1 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžio paskelbimo dienos - 2011 m. balandžio 5 d.
Į bausmės laiką įskaityti kardomame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-04-01 iki 2011-04-05.
-S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (veiką perkvalifikavus iš LR BK 283 str. 1 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2007-04-24 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-10-25 iki 2007-04-24.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. balandžio 24 d.
-A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (veiką perkvalifikavus iš LR BK 283 str. 1 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuosprendžio paskelbimo dienos - 2011 m. balandžio 5 d.
Į bausmės laiką įskaityti kardomame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-04-01 iki 2011-04-05.
-V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (veiką perkvalifikavus iš LR BK 283 str. 1 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2008-04-11 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. balandžio 11 d.
-L. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (veiką perkvalifikavus iš LR BK 283 str. 1 d.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2011 m. balandžio 5 d.
Į bausmės laiką įskaityti kardomame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-11-19 iki 2011-04-05.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
3 metalinius vamzdžius, metalinę lovos galo atramą, kaukę, kaip nusikaltimo įrankius, priemones - konfiskuoti ir sunaikinti;
2 nupjautus grotų virbus, kaip menkaverčius ir negalinčius būti sunaudotais, - sunaikinti;
kompiuterio informacijos laikmeną (lankstųjį diską) su stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, - palikti saugoti byloje kaip nusikaltimo tyrimo medžiagą.
Šis nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.