Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui, ginančiam viešąjį interesą Gyčiui Normantui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Justui Vaitiekaičiui, atsakovams J. S. (J. S.), L. K., O. G., Z. N., vertėjai A. Onisinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. G., Z. N., A. G., V. K., L. Z., J. S., P. S., V. K., T. B., L. K., N. K., J. G. ir A. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl sprendimų dalių panaikinimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kitiems atsakovams A. G., V. K., L. Z., P. S., V. K., T. B., N. K., J. G. ir A. G. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo ginčijamų VAV sprendimų dalių, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. K. valdytą sklypą – (duomenys neskelbtini) tvenkinį, esantį Maseliškių k, Vilniaus r., teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo pripažinti negaliojančiomis Paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir dovanojimo sutarčių dalis bei restitucijos taikymo.

VAV (teisių perėmėja Tarnyba) 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 2455-41 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės Glitiškių vietovės žemės kadastro valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, ir vandens telkinių plane, (duomenys neskelbtini) tvenkinio užimtas žemės plotas (13,98 ha), valstybinės reikšmės vidaus vandenų plotas Nr. 13-1-2.

Vilniaus rajono savivaldybės Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame VAV viršininko 2006 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3.-472-41 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, buvo suprojektuota grąžintina natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais vandens ūkio paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) tvenkinio) dalis (projektinis Nr. 731-7) pretendentams pagal jų prašymus natūra atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. K. iki nacionalizacijos Maseiliškių k., Vilniaus r. valdytą žemę.

VAV 2009 m. birželio 9 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės bendros nuosavybės teise su kitais bendrasavininkiais, suteikiant nuosavybės teises į dalį Ginčo sklypo (iš bendro 13,98 ha žemės sklypo dalį: L. Z. – 0,37 ha (sprendimas Nr. 2.5-30269); V. K. – 0,33 ha (sprendimas Nr. 2.5-30270); Z. N. – 0,33 ha (sprendimas Nr. 2.5-30271); J. S. – 0,33 ha (VAV sprendimas Nr. 2.5-30272); O. G. – 0,33 ha (sprendimas Nr. 2.5-30273); mirusiam P. Ž. – 0,33 ha (sprendimas Nr. 2.5-30274); mirusiam P. K. – 0,43 ha (sprendimas Nr. 2.5-30275); P. S. – 0,33 ha (sprendimas Nr. 2.5-30276).

Remiantis valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 18 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. 1-1391 palikėjo P. K. turtą, įskaitant ir Ginčo sklypo dalį (0,43 ha) lygiomis dalimis t. y. po 43/2796 dalis, paveldėjo A. K. ir V. K.. A. K. 2011 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-2521 lygiomis dalimis dovanojo T. B., L. K., N. K., J. G. ir A. G. savo nuosavybę, įskaitant ir jai priklausančią Ginčo sklypo dalį – 43/2796. V. K. 2011 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1-2518 lygiomis dalimis dovanojo T. B., L. K., N. K., J. G. ir A. G. savo nuosavybę, įskaitant ir dalį jam priklausančios Ginčo sklypo dalies – 43/16676.

Pažymėtina, kad remiantis Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančia medžiaga, nustatyta, jog P. Ž. vardu jo sutuoktinė A. P. pateikė prašymą atkurti natūra žemę į Ginčo sklypą (pridėtos bylos t.1, l. 31). Remiantis valstybės įmonės registro duomenimis, nustatyta (įrašo Nr. 4.13), kad P. Ž. daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kad VAV 2009 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. 2.5-41-30274 priimtas atkurti nuosavybės teises mirusiojo P. Ž. vardu, pareiškimą jo vardu parašė A. P., kuri pagal 2004 m. rugsėjo 29 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo jo turtą, nėra kliūtis pareiškėjui ginčyti VAV sprendimo dalį dėl P. Ž. nuosavybės teisių atkūrimo į Ginčo sklypą.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija Tarnyba 2015 m. gruodžio 4 d. raštu kreipėsi į Tarnybą įvertinti Ginčo sklypo privatizavimo teisėtumą. Tarnybos direktorius 2016 m. vasario 15 d. pavedimu Nr. 1PAV-115-(1.8) „Dėl sprendimų tikslinimo“ pavedė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjui per 20 darbo dienų kreiptis į piliečius, kuriems VAV 2009 m. birželio 9 d. sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. K. valdytą Ginčo sklypą ir pasiūlyti administracine tvarka patikslinti sprendimus, o asmenims nesutikus, kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. vasario 29 d. raštais O. G., V. K., P. S. ir Z. N.; 2016 m. kovo 8 d. raštu A. G., J. G., N. K., L. K. ir T. B., 2016 m. kovo 9 d. raštu J. S. bei 2016 m. kovo 9 d. raštu V. K. „Dėl (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalies privatizavimo neteisėtumo“

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. gegužės 6 d. gautas Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. gegužės 2 d. raštas Nr. 48SD-5474-(14.48.7.) „Dėl viešojo intereso pažeidimo“, kuriame išdėstomos VAV sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko V. K. valdytą žemę Maseliškių k., Paberžės sen., Vilniaus r., Vilniaus apskrityje priėmimo aplinkybės, kai jo teisių perėmėjams buvo grąžinta natūra bendrosios nuosavybės teisėmis dalis vandens ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Tarnyba rašte pabrėžė, kad minėtas tvenkinys yra priskirtas valstybinės reikšmės vidaus vandenims, t. y. išimtinė valstybės nuosavybė, kurios perleidimas privačion nuosavybėn yra negalimas, ir prašė inicijuoti atitinkamų VAV sprendimų dalių panaikinimą. Prie rašto pridėti šie VAV 2009 m. birželio 9 d. sprendimų, kuriuos pareiškėjas ginčija, dėl nuosavybės teisių atkūrimo 2003 m. sausio 29 d. pažymų, Tarnybos Vilniaus r. skyriaus raštų, adresuotų dabartiniams Ginčo sklypo dalies savininkams kopijos, taip pat VAV 2006 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. 2.3.-472-41, šio įsakymo 1 priedo bei Vilniaus rajono Glitiškių 4134 kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų, patvirtintų VAV 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3226-41, 2000 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2583-41, 2000 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 418-41 papildymo žemės reformos žemėtvarkos projekto plano M 1:10000 ištraukos patvirtintos kopijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 2455- 41 „Dėl valstybinės išperkamos neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Vilniaus rajone“ įsakymo, priedų prie šio įsakymo bei Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Glitiškių vietovės žemės kadastro valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško, ir vandens telkinių plano ištraukos patvirtintos kopijos ir kita su Ginčo sklypo susijusi medžiaga.

Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu (2009 m. birželio 9 d.) (duomenys neskelbtini) tvenkinys, esantis Vilniaus r., buvo įrašytas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 27 d. iki 2010 m. birželio 23 d.). Ir šiuo metu pagal galiojančią minėto Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1268 redakciją (duomenys neskelbtini) tvenkinys yra įrašytas valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, gindamas viešąjį interesą. Pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar asmenų grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Taigi, nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis procesas, kurio tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu. Visuomenės interesą, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų skaidriai ir teisėtai, pagrindžia ir ypatingas nuosavybės teisių atkūrimo objektas, t. y. žemė, miškai ir vandens telkiniai (LVAT 2007 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; LAT 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Teismo vertinimu, šioje byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu į ypatingą nuosavybės teisių atkūrimo objektą – vandens telkinį, todėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas, prokuroro kreipimasis į teismą nagrinėjamuoju atveju yra jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Prokuratūros įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 19 straipsnyje įtvirtinta pareiga.

Pagal Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, valstybinės reikšmės vidaus vandenys išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ši nuostata perkelta į Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį – valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, taip pat į Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Byloje nustatyti šie imperatyvūs teisės aktų pažeidimai: Vandens įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 4 straipsnio 1 dalies, t. y. valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vandens įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruodžio 28 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai; Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.) 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto, t. y. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Minėtos nuostatos yra įtvirtintos ir vėlesnėse Žemės įstatymo redakcijose; Atkūrimo įstatymo, redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 26 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims; Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2009 m. liepos 14 d. straipsnio 1 dalis, t. y. vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir vėlesnėse šio įstatymo redakcijose. Pagal Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos, o pagal Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį, išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai.

Teismas, įvertinęs, kad (duomenys neskelbtini) tvenkinys nuosavybės teisių į jį atkūrimo momentu buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ (ir šiuo metu galiojančioje nutarimo redakcijoje įtrauktas), daro išvadą, jog nuosavybės teisės į minėto vandens telkinio dalį atkurtos pažeidžiant šias teisės aktų imperatyvias nuostatas: Civilinio kodekso 4.7.straipsnio 1 ir 2 dalis, Vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalį, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad ginčijamų VAV 2009 m. birželio 9 d. sprendimų dalys yra naikintinos, kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės aktų normoms.

Kadangi pagal Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas, tai tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Taigi, panaikinus neteisėtus administracinius aktus, iš jų atsiradę sandoriai (paveldėjimo ir dovanojimo) sandoriai yra niekiniai, todėl, vadovaujantis principu, kad „iš neteisės teisė neatsiranda“, turi būti pripažinti negaliojančiais.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pripažintinos negaliojančiomis ir atitinkamų sandorių dėl Ginčo sklypo dalių perleidimo dalys, t. y. 2011 m. kovo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-1391 dalis, kuria A. K. ir V. K. paveldėjo Ginčo sklypo dalį, 2011 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutarčių Nr. 1-2518 ir Nr. 1-2521 atitinkamos dalys, kuriomis A. K. ir V. K. padovanojo T. B., L. K., N. K., J. G. ir A. G. dalis Ginčo sklypo.

Konstatuotina, kad sandoriai dėl valstybinės reikšmės vidaus vandenų perleidimo tretiesiems asmenims laikytini niekiniais ir negaliojančiais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia toki atveju savaime neatkuriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija. Panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, valstybė turėtų atgauti nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo (LAT 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Restitucija taikoma pagal Civilinio kodekso Šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismui taikant restituciją natūra, dabartiniai Ginčo sklypo dalies savininkai įpareigotini grąžinti valstybei jiems priklausančias Ginčo sklypo dalis. Pažymėtina, kad atsakovai gera valia nesutiko su Tarnyba susitarti dėl ginčijamų sklypo dalių grąžinimo.

Atsakovai teigia, kad ne dėl jų kaltės jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo vilkinamas atkūrimo procesas. Pažymėtina, kad skundžiamų administracinių aktų dalių panaikinimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis dėl turtinės ar neturtinės žalos, jei, atsakovų manymu, jie būtų patyrę dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo jiems atkuriant nuosavybės teises, atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-623/2010, 2010 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-859/2010).

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30269 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei L. Z.“ dalį, kuria L. Z. grąžinta natūra 0,37 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30270 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui V. K.“ dalį, kuria V. K. grąžinta natūra 0,33 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

3. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30271 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei Z. N.“ dalį, kuria Z. N. grąžinta natūra 0,33 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

4. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30272 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. S.“ dalį, kuria J. S. grąžinta natūra 0,33 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

5. Panaikinti O. G. 2009 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.5-41-30273 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei O. G.“ dalį, kuria O. G. grąžinta natūra 0,33 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

6. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30274 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiam P. Ž.“ dalį, kuria P. Ž. grąžinta natūra 0,33 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

7. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30275 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiam P. K.“ dalį, kuria P. K. grąžinta natūra 0,43 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

8. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2.5-41-30276 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui P. S.“ dalį, kuria P. S. grąžinta natūra 0,33 ha dalis vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

9. Pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-1391 dalį, kuria A. K. ir V. K. lygiomis dalimis paveldėjo mirusiojo P. K. 0,43 ha dalį vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

10. Pripažinti negaliojančia 2011 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-2521 dalį, kuria A. K. lygiomis dalimis dovanojo T. B., L. K., N. K., J. G. ir A. G. 43/2796 dalį vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

11. Pripažinti negaliojančia 2011 m. balandžio 21 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-2518 dalį, kuria V. K. lygiomis dalimis dovanojo T. B., L. K., N. K., J. G. ir A. G. 43/16776 dalį vandens ūkio paskirties ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r.;

12. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti valstybei šias vandens ūkio paskirties 13,98 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Maseliškių k., Vilniaus r. dalis: O. G. – 3300/139800 dalių; Z. N. – 3300/139800 dalių; A. G. – 602/167760 dalis; J. G. – 602/167760 dalis; N. K. – 602/167760 dalis; L. K. – 602/167760 dalis; T. B. – 602/167760 dalis; V. K. – 215/16776 dalis; V. K. – 3300/139800 dalių; L. Z. – 3700/139800 dalių; P. S. – 3300/139800 dalių; J. S. – 3300/139800 dalių.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.