- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- eI2-12010-780/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02207-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Ramūnas Šarka, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- Y. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Ilona Šaltė
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas skundu prašo: panaikinti 2025-04-07 Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S87997 nepakeisti leidimo nuolat gyventi ir 2025-04-10 Migracijos departamento sprendimą Nr. 25S91424, kuriuo buvo panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi (toliau – Sprendimai) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1977 m. gyveno Lietuvoje, nes tarnavo privalomoje tarnyboje (duomenys neskelbtini), ten susipažino su savo dabartine sutuoktine Lietuvos piliete (kuri yra ukrainiečių kilmės, jos motina buvo ukrainietė ir visą savo gyvenimą gyvena Lietuvoje). Pareiškėjas su savo sutuoktine susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyveno Lietuvoje. Tais pačiais metais jiems gimė pirmoji dukra D. Z. Pareiškėjas pabaigė jūreivio kursus ir buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) laivo jūreiviu, o 1984 m., norėdamas daugiau laiko praleisti su šeima, iš darbo laive, t. y. jūreivio pareigų, išėjo. Pareiškėjas dirbdamas jūreiviu gyveno Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), su savo šeima. 1984 m. pareiškėjas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) remontininku. 1985 m. perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) tarybinį ūkį šaltkalviu. (Duomenys neskelbtini)pareiškėjui gimė antroji dukra V. Z. (pavardė po santuokos (duomenys neskelbtini)). Pagausėjus šeimai ir esant prastai finansinei situacijai pareiškėjas 1988 m. vėl įsidarbino jūreiviu (duomenys neskelbtini), nes tai buvo gerai apmokamas darbas. 1991 m. pareiškėjas pradėjo dirbti bocmanu žvejybiniame laive. (Duomenys neskelbtini) pareiškėjui gimė trečioji dukra E. Z. (pavardė po santuokos (duomenys neskelbtini)). Gimus trečiajai dukrai, pareiškėjas pradėjo ieškoti darbo arčiau namų, (duomenys neskelbtini), kad galėtų daugiau laiko praleisti su šeima namuose. Kadangi pareiškėjas buvo kvalifikuotas jūreivis, jis buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) muitinėje (duomenys neskelbtini) , nuo 2001 metų muitinės laive dirbo bocmanu ir 2008 metais išėjo į pensiją. Būdamas bocmanu pareiškėjas buvo atsakingas už laivo aprūpinimą, priešgaisrinę apsaugą, laivo tvarkos priežiūrą.
Nurodo, kad pareiškėjo visi šeimos nariai yra Lietuvos piliečiai. Visi Jo vaikai šiuo metu jau yra suaugę ir sukūrę savo šeimas. Jo dukros, D. Z. ir E. S., yra išvykusios gyventi į Vokietiją ir Švediją. Trečioji dukra V. B. gyvena Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento sprendimų argumentais, kad kelia grėsmę valstybės saugumui ir, kad atsisakydamas pakeisti leidimą nuolat gyventi bei panaikindamas leidimą nuolat gyventi atsakovas sprendimus pagrindė tuo, kad pareiškėjas 1994-2008 dirbo (duomenys neskelbtini) muitinėje, nes atsakovas nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) muitinėje prieš 17 metų, kai situacija buvo visiškai kitokia. Be to, atsakovas nesiaiškino, kodėl pareiškėjas vyko taip dažnai į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nustatęs asmens ryšius Lietuvoje, nusprendė, kad jie nėra besąlyginis pagrindas gyventi Lietuvoje, tačiau pareiškėjas mano, kad realus proporcingumo vertinimas, kaip to reikalaujama pagal Europos Sąjungos teisę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nėra atliktas. Jei asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, tokia asmeniui priskiriama grėsmė turi būti reali, paremta faktinėmis aplinkybėmis, o nustačius grėsmes faktą dar turi būti įvertintos kitos su asmeniu susijusios aplinkybės (t. y. buvimo trukmė, socialiniai, ekonominiai, šeimyniniai ryšiai valstybėje), kad būtų nustatytas taikomos priemonės proporcingumas, ko šiuo atveju atsakovas nevertino.