Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-11-06 · Administracinė byla Nr. I-672-583/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2008-11-06
Bylos Nr.
I-672-583/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Telšių apskrities priešgaisrinei
Trečiasis asmuo
Priešgaisrinės apsaugos
2008 m. lapkričio 06 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. Ž., viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. prašymą atsakovui Telšių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2004 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 30 TE (b.l.9) V. Ž. nuo 2004 m. lapkričio 18 d. atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). V. Ž. išmokėta 3426,77 litų išeitinė kompensacija, iš šios sumos išskaičiuotas 1601,34 Lt pajamų mokestis (b.l.7).

Šalies argumentai

V. Ž. prašyme nurodo, kad išmokant kompensaciją išskaičiuotas pajamų mokestis – 1601,34 Lt, todėl sumažėjo kompensacija. Mano, kad atsakovas, nepagrįstai išskaičiavo pajamų mokestį iš jam išmokamos kompensacijos, kadangi LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas neapmokestinamosioms pajamoms priskiria Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijas, taip pat kompensacijas, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjas teigia, kad darbdavys, atleisdamas jį iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. neturėjo galimybės pareikšti savo valios, nes atsiradus tokiam atleidimo pagrindui privalėjo atleisti jį iš tarnybos kitą dieną ir negalėjo pasielgti kitaip.

Atsiliepimas

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, 2008 m. spalio 21 d. atsiliepimu atsakovas nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais sutinka ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Iš teismui pateikto atsiliepimo nustatyta, kad atsakovas, kuris buvo nurodytas pareiškėjo prašyme - Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, nuo 2008-10-01 reorganizuota, ji nebeturi juridinio asmens statuso ir yra prijungta prie Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Todėl vadovaujantis ABTĮ 54 straipsniui, neprieštaraujant pareiškėjui, šioje byloje netinkamą atsakovą Plungės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą teismas pakeičia tinkamu atsakovu - Telšių apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Pareiškėjas V. Ž. neginčija 2004 m. lapkričio 17 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko įsakymo Nr. 30 TE, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės, taip pat ir šiuo įsakymu nustatytos išeitinės kompensacijos dydžio. Ginčas yra kilęs tik dėl šio įsakymo pagrindu išmokėtos išeitinės kompensacijos apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau - Statutas) 57 straipsnyje reglamentuoti keturi atvejai, kai atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos išmokama išeitinė kompensacija - 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktai, t. y. kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai; antra, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų; trečia, jei dėl laikinojo nedarbingumo neatvyko į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, jei susirgimas nesusijęs su sužeidimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu vykdant tarnybos pareigas ir ketvirta, jeigu jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau šias pareigas ėjęs pareigūnas.

Gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką reglamentuota Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Šio įstatymo 17 str. 1 d. 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Vertinant V. Ž. pareikštų reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą, būtina nustatyti jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindo, kuris tiesiogiai įtakoja ginčo dalyką, esmę bei turinį, t. y. ar tokį atleidimą pagal Statuto 53 str. 1 d. 4 p. įtakojo valiniai darbdavio veiksmai, ar tai buvo kiti tarnybos pasibaigimo padariniai, nepriklausantys nuo darbdavio valios.

V. Ž. iš tarnybos buvo atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, todėl vadovaujantis Statuto 57 straipsnio nuostatomis jam priklausė nustatyto dydžio išeitinė kompensacija.

Statuto, analogiškų Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo teisės normų, reglamentuojančių atleidimo pagrindus, nesant darbuotojo kaltės, ryšium su tuo taikomus apribojimus, garantijas, draudimus, siekiant apsaugoti darbuotojo interesus, teisinio turinio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną dėl sveikatos būklės neturi galimybės pareikšti savo valios, neturi pasirinkimo teisės bei negali savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius tokiam pareigūnui ar ne. Tuo pačiu ir atleidžiamo pareigūno valia visiškai neįtakoja tokio sprendimo dėl atleidimo priėmimo. Taigi atleidimo iš tarnybos tokiu pagrindu neįtakoja nei vienos iš šalių valia. Teisės teorijoje atleidimas tokiu pagrindu, kai pareigūnas negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai, taip pat priskiriamas prie teisinių pagrindų, nepriklausančių nuo šalių valios.

Esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytam atleidimo pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Būtent ši teisės norma imperatyviai įpareigoja įstaigos vadovą ir atitinkamai suponuoja jam ne tik pareigą atleisti pareigūną, bet ir nustato konkretų atleidimo iš darbo šiuo pagrindu terminą, kurio jis negali pasirinkti. Darbdavys negali šios normos traktuoti kitaip, veikti savo nuožiūra, reikšti savo pozicijos. Įstatymas nenumato jokių aplinkybių, kuriomis remdamasis darbdavys galėtų sulaikyti pareigūną darbe. Darytina išvada, kad darbdavys, atleisdamas pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Vidaus Tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p., yra saistomas tik medicinos ekspertizės komisijos išvados ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija, išmokama atleidžiant pareigūną pagal Vidaus Tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (dėl sveikatos būklės), yra neapmokestinamosios pajamos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. A10-1831/2006).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas ne darbdavio valia ir Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnyje numatyto dydžio jam išmokėta išeitinė kompensacija, ši kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, todėl pareiškėjo V. Ž. prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui išeitinę kompensaciją apskaičiavo, išmokėjo ir iš jos gyventojų pajamų mokestį išskaičiavo atsakovas. Teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjo ir atsakovo, todėl konstatavus, jog gyventojų pajamų mokestį atsakovas išskaičiavo nepagrįstai, pareigą pareiškėjui grąžinti nepagrįstai išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį turi Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (reorganizavus Plungės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą nuo 2008-10-01 ir prijungus ją prie Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos).

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas 2004 m. lapkričio 18 d. Su prašymu į teismą dėl išeitinės kompensacijos neišmokėtos dalies kreipėsi 2008-10-03, tai yra reikalavimas dėl išmokų priteisimo yra pareikštas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota ir valstybės tarnybos teisiniams santykiams taip pat taikomos DK normos, nustatančios senatį. Tai išplaukia iš Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nuostatų. Senaties instituto taikymo taisyklės numatytos CK 1.126 str. 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis A-63-805/2008). Atsakovas sutiko su V.Ž. reikalavimais, atsiliepime neprašė taikyti senaties, teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nedalyvavo, todėl teismas ieškininės senaties termino netaiko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. Ž. prašymą patenkinti.

V. Ž. iš atsakovo Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priteisti neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį – 1601,34 Lt (mokesčiai neišskaityti).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas