Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (penkios veikos) paskirtos (1 metų laisvės apribojimo bausmės) ir neatliktos bausmės dalimi, dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 62 (šešiasdešimt dvi) paros arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-03 05.50 val. iki 2016-03-04 11.50 val.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 3 d. apie 03.00 val., būdamas neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini)., išplūdo necenzūriniais žodžiais savo sutuoktinę Ž. L., tampė ją už plaukų, sudavė vieną smūgį žibintuvėliu į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė išvadą, kad V. L. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Parenkant bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, nenurodydamas, kokį kitą sprendimą apeliacinės instancijos teismo prašo priimti. Iš skundo turinio matyti, kad jis kaltę pilnai pripažįsta, gailisi, prašo atsižvelgti, kad šiuo metu slaugo sunkiai sergančią motiną, atlikdamas paskirtą bausmę, negalės jos tinkamai slaugyti, taip pat nurodo, kad su žmona Živile susitaikė, kad gydosi nuo alkoholizmo. Šie skundo argumentai leidžia manyti, kad nuteistais nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas, bei nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir už ją paskyrė apeliantui teisingą bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios, jo manymu, nebuvo teismo įvertintos skiriant bausmę, tačiau išanalizavus su skirtinos bausmės parinkimu susijusias aplinkybes, matyti, kad apylinkės teismas įstatymo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas kaltinamojo savybes. Apeliantas padarė vieną nusikalstamą veiką, jis jau yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Aplinkybės, kad V. L. anksčiau teistas už analogiškas smurtines nusikalstamas veikas, taip pat prieš savo sutuoktinę, nusikaltimą padarė ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, nepraėjus nė metams po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, rodo, kad jis iš ankstesnio savo teistumo nepasimokė, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Taigi, įvertinus tai, kad nuteistasis už analogiškas veikas jau buvo nubaustas švelnesne bausme, kurios atlikimo metu ir vėl nusikaltimo, teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant kaltininkui tik griežtesnę bausmę už anksčiau skirtąją. Apylinkės teismas, įvertinęs, kad nusikaltimas nesunkus, sprendė, kad V. L. turi būti skirta arešto bausmė. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. L. kaltės nepripažino, todėl teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančia atsakomybę aplinkybe teisingai pripažino, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo takos jo neteisėtiems veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir, parinkdamas bausmės dydį, paskyrė apeliantui bausmę, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam arešto bausmės vidurkiui. Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kuriuos pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodytos apelianto šeiminės aplinkybės, nelaikytinos prioritetinėmis ir leidžiančiomis spręsti dėl kitos bausmės rūšies apeliantui paskyrimo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apylinkės teismas pagrįstai šiuo atveju taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino trečdaliu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. L. sudaro 23,16 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo V. L. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.