Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui, kaltinamiesiems T. T., I. R., nukentėjusiajam A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1997-04-10, Vilniuje, LR pilietis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir registruotas (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1968-02-02, Rusijoje, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis ir registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1986-10-20 pagal BK 146 str. 3 d., laisvės atėmimu dvejiems metams ir šiems mėnesiams;

2. 1988-12-02 pagal BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

3. 1995-01-24 pagal BK 16 str. 2 d. ir 147 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams;

4. 1998-06-24 pagal BK 272 str. 3 d., 43 str. laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams;

5. 2005-12-06 pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

6. 2006-02-08 pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu dvejiems metams. Paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta trejų metų laisvės atėmimas. Bausmė subendrinta su 2005-12-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta treji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. 2007-05-02 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš 6 mėnesius 7 dienas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. ir T. T. 2015-04-16, apie 12.30 val., A. J. Povilaičio g. 3, Vilniuje, veikdami kartu nevykdė teisėto valstybės tarnautojo - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos vyresniojo tyrėjo A. P. atliekančio tarnybines pareigas reikalavimų, T. T. trukdė A. P. sulaikyti paieškomą jo dėdę I. R., bandė išlaisvinti I. R., o I. R. liepus suduoti pareigūnui A. P., ir po tokių dėdės žodžių T. T. vieną kartą kumščiu sudavė pareigūnui į dešinį skruostą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl veido dešinės pusės sumušimo, dešinės akies obuolio sumušimo ir poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, T. T. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ir toliau nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, po ko rankomis sugriebė ir nuplėšė nuo A. P. peties rankinę. Tokiu būdu I. R. ir T. T. pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui ir panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiajam A. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. nurodė, jog nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Duodamas parodymus paaiškino, jog gyvena kartu su močiute adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo dėdė I. R. kartu su jais negyveno. 2015 metų vasarą miegojo ir girdėjo, jog kažkas daug kartų skambino į duris, bet nesikėlė ir durų neatidarinėjo. Atsikėlęs pamatė, jog bute yra jo dėdė, kurio iš vakaro nebuvo. Su juo pasisveikino ir nuėjo toliau miegoti. Apie pietūs nusprendė išeiti į lauką pasivaikščioti. Ėjo link Kačalovo mokyklos. Lauke pastebėjo einantį savo dėdę, prie kurio privažiavo sidabrinės spalvos Škoda automobilis, iš kurio išlipo vyriškis, kuris jo dėdei pasakė, stoti, pradėjo rėkti. Tada jo dėdė pradėjo bėgti, o tas vyriškis sėdo į automobilį ir pradėjo vytis. Nusprendė bėgti iš paskos automobilio. Kai pribėgo, jo dėdė sėdėjo pavargęs ant žemės, o vyriškis jį laikė. Iš karto pribėgęs trenkė vyriškiui į veidą, apkabino jį ir prasidėjo grumtynės, kurių metu galėjo būti suplėšyta vyriškio rankinė. Dėdė nieko jam nesakė, nes sunkiai kvėpavo ir gulėjo ant žemės. Vyriškis ištraukė pistoletą ir nukreipė į jį. Pamatęs į jį nukreiptą pistoletą, išsigando ir pabėgo palikęs dėdę. Tik pradėjęs bėgti pagalvojo, jog vyriškis galėjo būti policijos pareigūnu. Vėliau per televizorių pamatė reportažą apie šį įvykį. Jam dėdė nebuvo minėjęs, jog yra paieškomas policijos ir nežinojo apie dėdės problemas su policija. Suduodamas smūgius ir grumdamasis su vyriškiu nežinojo, jog jis yra policijos pareigūnas. Pripažįsta kaltę ir gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu I. R. nurodė, jog nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apie įvykius nelabai gali pasakyti, nes turi blogą atmintį. Serga epilepsija, todėl po priepuolio atsigavęs sunkiai suvokia įvykius. T. T. gyvena jo motinos bute į kurį jis kartais užeina. Buvo policijos paieškomas, nes neatvyko į teismą, todėl jam pakeitė kardomąją priemonę. Atsimena, kad kai gulėjo ant žemės, močiutė rėkė, ką darote su alkoholiku. Galima vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis A. P. duodamas parodymus paaiškino, jog pagal Kauno apygardos teismo gautą medžiagą vykdė I. R. paiešką. Turėjo nurodytą gyvenamosios vietos adresą Laisvės pr. 43, todėl su kolega nuvažiavo šiuo adresu. Ryte nuvykęs bendravo su močiute, kuri paaiškino, jog I. kartais užeina. Močiutei paaiškino, jog yra policijos ir ji suprato, jog jos sūnus turi problemų su teisėsauga. Antrą kartą į butą atvyko ryte su kolega V.. Buvo apsirengę civiliniais drabužiais. Skambino į buto duris, beldėsi, sakė, jog yra iš policijos, bet durų niekas neatidarė. Pakalbėjo su kaimynai, kurie paaiškino, jog retai mato I.. Automobilį Škoda nepažymėtą policijos ženklais, paliko prie namo aikštelėje ir stebėjo langus, o jo kolega V. nuėjo į kitą pusę už namo stebėti balkoną. Apie 12 val. pastebėjo, jog iš namo laiptinės išėjo T. ir jis ėjo link parduotuvės „Iki“. Iš laiptinės išbėgo I. užsidėjęs gobtuvą, ir jis bėgo šalia namo link arkos. Tuo metu paskambino A. ir pasakė, jog tas žiūrėtų, jog I. gali užbėgti už namo. Prie namo arkos T. ir I. susitiko ir pradėjo bėgti link arkos. Kolegai pranešė, jog važiuos su automobiliu prie parduotuvės. T. ir I. sutiko privažiavęs kai jie pereidinėjo gatvę. Privažiavęs ir būdamas apie 5 metrų atstumu I. pasakė pasiduoti ir kur jis bėga. I. pasiuntė ir pradėjo bėgti, o T. liko vietoje. Pats sėdo į automobilį ir nuvažiavo link to namo, kur bėgo I.. Pastatęs automobilį prie namo pastebėjo, jog tiesiai pas jį bėga I., kurį sulaikė už rankų. I. taip pat sugrėbė jam už rankų. I. pasakė, jog pasiduotų, bet jis jį pasiuntė. Sugrėbė I. ir pasodino ant suoliuko prie laiptinės ir I. aprimo, pasakė, jog pasiduoda. Tada atbėgo T.. T. pasakė, jog yra iš policijos, o I. yra sulaikytas ir bandė išsitraukti antrankius. I. T. pasakė, jog tas trenktų „mentui“ ir jį išlaisvintų. T. jam sudavė su dešiniąja ranka į dešinįjį skruostą, arčiau ausies, ir sugrėbė už krūtinės, suplėšė tašę. Išsilaisvinęs ištraukė ginklą ir jį užtaisė. T. pamatęs ginklą pradėjo bėgti link kiemų, o I. atsigulė ant žemės. Po to atbėgo jo kolega. Nuo suduoto smūgio jam buvo likusi mėlynė. I. sulaikymo metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Jam padaryta 1086.86 eurų žala, kurią sudaro 300 litų už suplėšytą tašę, o visa kita neturtinė žala. Dėl sužalojimo buvo nedarbingas 2 savaites. Gavo 1 000 eurų išmoką pagal CMEK išvadą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. duodamas parodymus paaiškino, jog praeitais metais, darbo metu apsirengę civiliniais drabužiais su specialiomis spalvomis nedažytu tarnybiniu automobiliu kartu su kolega Andrejumi nuvyko į namą, esantį šalia Laivės prospekto, nes ten gyvena paieškomas R.. Su kolega nuėjo prie buto. Paskambinus į duris, niekas neatidarė durų. Apklausė kaimynus, kurie patvirtino, jog R. būna šiame bute. Grįžo atgal prie automobilio ir nutarė, jog Andrejus lieka laukti prie automobilio, o liudytojas nueis ir stebės balkoną iš kitos namo pusės. Nuėjęs už namo stebėjo balkoną, kai jam paskambino Andrejus, kuris pranešė, jog su automobiliu vejasi paieškomą asmenį ir nurodė vietą. Išgirdęs tokį pranešimą pradėjo bėgti link Andrejaus nurodytos vietos. Bėgo iki 10 minučių. Atbėgęs tarp mokyklos ir namo kiemo pastebėjo, jog Andrejus yra paguldęs ant žemės paieškomą asmenį ir yra uždėjęs antrankius. Ant šaligatvio gulėjo Andrejaus suplėšyta rankinė su išmėtytais daiktais. Priėjęs arčiau pastebėjo pas Andrejų ties akimi kraujosruvą. Andrejus jam paaiškino, jog prieš jį buvo panaudota prievarta ir pabėgo jaunuolis. Vėliau komisariate Andrejus jam pasakė, jog R. davė komandą jaunuoliui suduoti smūgį.

2015-06-10 Apžiūros protokolu apžiūrėti nukentėjusiojo A. P. medicininiai dokumentai, dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertui J. M. Pauliui, ir užfiksuota, kad A. P., gim. 1977-06-29, nustatytas veido dešinės pusės sumušimas, pasireiškęs dešinės akies obuolio sumušimu ir poodine kraujosruva dešinio skruosto srityje. Tai padaryta smūginiu kieto, buko riboto paviršiaus daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo mąsto taisyklių 12 p.) (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei proceso dalyvių teisiamojo posėdžio duotus parodymus daro išvadą, jog nukentėjusiojo A. P. ir liudytojo A. V. parodymais yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog A. P. ir A. V. būdami policijos pareigūnai, vykdydami paieškomo I. R. paiešką ir būdami apsirengę civiliniais drabužiais, 2015-04-16 atvyko adresu Laisvės pr. 43-148, Vilnius, kuris jiems buvo žinomas kaip I. R. galima gyvenamoji vieta ir skambino į buto duris, bet durų niekas jiems neatidarė. Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog miegodamas girdėjo, jog skambina į duris, bet jis toliau miegojo ir durų neatidarinėjo. Nukentėjusiojo A. P. ir liudytojo A. V. parodymais įrodytos faktinės aplinkybės, jog niekam neatidarius buto durų, A. P. ir A. V. nusileido laiptais į apačią ir prie tarnybinio automobilio, nedažyto specialiomis policijos spalvomis, stebėdamas įėjimą į laiptinį liko A. P., o A. V. nuėjo stebėti namą iš kitos pusės.

Nukentėjusiojo A. P. ir kaltinamojo T. T. parodymais yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog apie 12 val. iš namo laiptinės išėjo T. T.. Nukentėjusiojo A. P. parodymais įrodyta faktinė aplinkybė, jog po kiek laiko iš laiptinės išbėgo kaltinamasis I. R. užsidėjęs ant galvos gobtuvą ir nubėgo šalia namo, kur vėliau jis susitiko su T. T.. Kaltinamasis T. T. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino šias aplinkybes nurodydamas, jog lauke pamatė savo dėdę I. R.. Nukentėjusiojo ir liudytojo A. V. parodymais įrodytos faktinės aplinkybės, jog A. P. paskambino A. V. ir jam pranešė apie pastebėtą paieškomą I. R. bei jo judėjimo kryptį. A. P. sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo link kaltinamųjų. Kaltinamojo T. T. ir nukentėjusiojo parodymais yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog privažiavęs prie I. R. su automobiliu A. P. išlipo ir garsiai pasakė pasiduoti, stoti, o I. R. tai išgirdęs pradėjo bėgti, A. P. sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti link I. R. bėgimo krypties. Nukentėjusiojo parodymais įrodytos faktinės aplinkybės, jog nukentėjusysis sustojęs išlipo iš automobilio ir pamatė link jo bėgantį kaltinamąjį I. R., kurį jis sulaikė už rankos. Kaltinamasis I. R. taip pat sugrėbė nukentėjusiajam už rankos. Pasakė kaltinamajam pasiduoti, bet jis jį pasiuntė. Tada nukentėjusysis sugrėbė stipriau I. R. ir jį pasodino ant suoliuko, o I. R. pasakė, jog pasiduoda ir aprimo. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo T. T. parodymais įrodytos faktinės aplinkybės, jog prie nukentėjusiojo ir kaltinamojo I. R. pribėgo kaltinamasis T. T..

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog atbėgusiam kaltinamajam T. T. paaiškino, jog yra jis yra iš policijos, o I. R. yra sulaikytas ir pradėjo išiminėti antrankius. Kaltinamasis I. R. tuo metu pasakė T. T., jog jis trenktų „mentui“ ir jį išlaisvintų. T. T. tuo metu jam sudavė su dešine ranka į skruostą ir sugrėbė už krūtinės ir tarp jų įvyko grumtynės, kurių metų buvo suplėšytas jo rankinukas. Grumtynės pasibaigė kai jam pavyko ištraukti ir užtaisyti ginklą. T. T. pamatė ginklą pabėgo, o I. R. atsigulė ant žemės ir tuo metu atbėgo jo kolega A. V.. Kaltinamasis T. T. duotais parodymais iš esmės pripažino šias faktines aplinkybes, bet neigė, jog smūgį paprašė suduoti I. R. ir neigė, jog nukentėjusysis sakė, jog yra iš policijos. Kaltinamasis T. T. suduotus smūgius ir grumtynes su nukentėjusiuoju aiškino, jog nesuprato, jog A. P. yra policijos pareigūnas. Teismas įvertinęs šiuos proceso dalyvių parodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. P. parodymais, kurie nuoseklūs ir išsamūs. Nors A. P. nebuvo apsirengęs su policijos pareigūno uniforma, kaltinamasis T. T. iš jo elgesio, kai jis privažiavo prie kaltinamojo I. R. ir pareikalavo stoti ir nebėgti, o vėliau laikydamas I. R. pasakė, jog yra iš policijos ir I. R. yra sulaikytas, o I. R. pasakius suduok „mentui“ ir jį išlaisvink, suprato, jog A. P. yra policijos pareigūnas, kuris vykdo jo dėdės I. R. sulaikymą. Apie kaltinamojo T. T. supratimą, jog naudoja smurtą prieš policijos pareigūną savo dėdės kaltinamojo I. R. prašymu patvirtina ir paties T. T. parodymais, kuriais jis pripažino, jog pamatęs savo dėdę laikantį vyriškį, sudavė smūgį ir pradėjo grumtis nebandydamas pasiaiškinti kas nutyko.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. R. duodamas parodymus paaiškino, jog iš esmės neatsimena įvykių dėl ligos. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu I. R. iš esmės taip pat nepaaiškino įvykio eigos motyvuodamas, jog neatsimena. 2015-06-22 paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis ir medicininius dokumentus (b.l. 103-104) ir 2015-07-01 gauta specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-245/2015, kurios išvada, kad I. R. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 105).

Iš byloje surinktų įrodymų nėra nustatytos faktinės aplinkybės, jog kaltinamieji nevykdytų liudytojo A. V. teisėtų reikalavimų, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.

Įvertinus visas šias byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teismo padarytas išvadas daryti išvada, jog byloje yra įrodyta, jog 2015-04-16, apie 12.30 val., A. J. Povilaičio g. 3, Vilniuje, I. R. ir T. T. veikdami kartu nevykdė teisėto valstybės tarnautojo - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų valdybos vyresniojo tyrėjo A. P. atliekančio tarnybines pareigas reikalavimų, T. T. trukdė A. P. sulaikyti paieškomą jo dėdę I. R., bandė išlaisvinti I. R., o I. R. liepus suduoti pareigūnui A. P., ir po tokių dėdės žodžių, T. T. vieną kartą kumščiu sudavė pareigūnui į dešinį skruostą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl veido dešinės pusės sumušimo, dešinės akies obuolio sumušimo ir poodinės kraujosruvos dešinio skruosto srityje, T. T. tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ir toliau nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, po ko rankomis sugriebė ir nuplėšė nuo A. P. peties rankinę. Tokiu būdu I. R. ir T. T. pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui ir panaudodami fizinį smurtą, nukentėjusiajam A. P. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamųjų veika teismo kvalifikuojama pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamasis T. T. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b.l. 72-73), administracine tvarka baustas (b.l. 70), neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, VšĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje“ bei VšĮ Vilniaus miesto centre Psichikos sveikatos nesigydė. (b.l. 75-77). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam T. T. skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 straipsnis) – bauda, jos dydį numatant mažesnį už vidurkį.

Kaltinamasis I. R. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Anksčiau jis buvo neteistas, bet teistumas yra išnykęs (b.l. 88-99), administracine tvarka baustas (b.l. 83-86), neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (b.l. 100), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 101), VšĮ „Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2014-04-25 iki 2014-05-02, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, padariniai po galvos smegenų traumos, simptominė epilepsija (b.l. 102). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajam I. R. skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, jos dydį numatant mažesnį už vidurkį.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 12,07 eurų žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais įrodymais apie A. P. suteiktas medicinines paslaugas (b.l. 34), todėl teismas tenkina šį civilinį ieškinį ir iš kaltinamųjų solidariai priteisia 12,07 eurų žalą civilinio ieškovo naudai.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1086,89 eurų žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nekentėjusysis A. P. paaiškino, jog prašomą priteisti žalą sudaro 300 litų (86,89 eurų) žala dėl sugadinto rankinuko ir likusi dalis yra neturtinė žala. Byloje pateikti įrodymais patvirtinantys, jog A. P. dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas nuo 2015-04-17 iki 2015-04-28, jam buvo apskaičiuota ir išmokėta laikinojo nedarbingumo išmoka ir dėl patirtos traumos sumokėta 1061,34 eurų kompensacija (b.l. 164-168). Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, nukentėjusysis A. P. patyrė 86,89 eurų turtinę žalą dėl suplėšyto rankinuko. Teismas įvertinęs, jog A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl veido dešinės pusės sumušimo, dešinės akies obuolio sumušimo ir poodinės kraujosruva dešinio skruosto srityje, jo nedarbingumas trūko nuo 2015-04-17 iki 2015-04-28, daro išvadą, jog A. P. parirta neturtinė žala vertinama 100 eurų dydžio (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų buvo išmokėta vienkartinė kompensacija, priklausanti pagal Vidaus tarnybos statutą, kuri viršijo teismo nustatytos patirtos žalos dydį. Šios aplinkybės pagrindžia, jog A. P. išmokėta socialinio draudimo išmoka padengė jo patirtą žalą ir todėl jį įskaičiuojama į žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis), o civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę - 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę - 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti I. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

T. T. ir I. R. paskirtos baudos turi būti sumokėtos per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš T. T. ir I. R. 12,07 eurų turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.