Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-18 · Byla Nr. ATP-1205-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
ATP-1205-648/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1205-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02882-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-01 nutarimo, kuriuo A. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. 400 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad ji 2012-06-23, apie 17.56 val., viešoje vietoje, t. y. kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garsiai necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Šalies argumentai

A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-01 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, kad ji neneigia ir patvirtino, jog buvo konfliktas viešoje vietoje inkriminuotu laiku tarp jos ir jos brolio. Šias aplinkybes patvirtino teisme ir policijos pareigūnai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Tačiau ji nepripažino kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų veiksmų atlikimo, nes ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų žodžiais ar gestais, nieko neįžeidė. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad šalina nepasitvirtinusias aplinkybes dėl to, jog A. G. keikėsi, nes teisme apklausti asmenys nenurodė vartojamų keiksmažodžių. Kita vertus, teismas taip pat nuosekliai pripažino, kad apeliantė vartojo necenzūrinius žodžius ir įžeidinėjo policijos pareigūnus, vykdančius tarnybines pareigas. Taigi, teismas padarė tarpusavyje prieštaringas išvadas, dėl ko nebeliko kaltinimo esmės ir jį patvirtinančių įrodymų.

Pasak A. G., ji turi teisę kviesti policiją, jeigu kiti asmenys naudoja prieš ją smurtą. Kadangi jos brolis atliko tokius veiksmus, ji pagrįstai iškvietė policiją. Tai, ar buvo, ar nebuvo smurto žymių prieš apeliantę, nėra policijos pareigūnų kompetencija nustatyti. Ta aplinkybė, kad A. G. nesikreipė į ekspertą, nereiškia, jog prieš ją nebuvo naudojamas smurtas.

Teigia, kad skundžiamas nutarimas yra neišsamus, prieštaringas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė yra iš dalies darbinga, ir nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia. Nebuvo apklaustas jos nurodytas liudytojas, kuriam buvo įteiktas šaukimas, taip pat nebuvo pareikalautas ir ištirtas policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kuris galėjo patvirtinti jos nekaltumą. Atsižvelgiant į tai, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos ATPK 256 ir 257 str. nuostatos.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovada atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. G. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. G. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Pagal teismų praktiką, įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1614/ 2010).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. N. parodė, kad atvykus į įvykio vietą su kolege pagal iškvietimą, A. G. buvo paaiškinta, jog turtiniai santykiai tarp jos ir brolio nagrinėjami teisme. Sumušimo žymių nesimatė, jie klausė A. G., ar ji rašys pareiškimą, ar šiai nereikalinga medicininė pagalba. Tuomet A. G. užsipuolė juos, kad nepasitiki policijos nuovados pareigūnais, pradėjo aiškinti savo gyvenimo negalias. Jai nepatiko, kad jo kolegė neįdėmiai jos klausėsi, ėmė įžeidinėti ją. Įspėjus to nedaryti, ši pareikalavo pateikti pažymėjimus ir nurodė, kad skųs jų veiksmus. A. G. kieme išsakė negražius žodžius, teigė, kad jie yra „svoločiai“, kad negali padėti jai, kad iš jos tyčiojasi (b.l. 27).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. K. taip pat parodė, kad A. G. šnekant, šiai nepatiko, kaip liudytoja žiūri į ją. A. G. priekaištavo, kad jie nemoka dirbti, prasidėjo konfliktas. Paaiškinus, kad jie nieko negali padėti, A. G. išvadino juos „lodoriais“, pavadino jos kolegą durniumi, įžeidinėjo kitais žodžiais, todėl buvo sulaikyta (b.l. 28).

A. N. ir D. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurias jie nurodė ir apklausiami teismo posėdyje, tarp jų tai, jog A. G. įžeidinėjo policijos pareigūnus (b.l. 4-5).

Taigi, šioje byloje nustatyta, kad A. G. įžeidinėjo policijos pareigūnus A. N. ir D. K., einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Minėti policijos pareigūnai teismo posėdyje detalizavo kaip apeliantė įžeidinėjo juos, t. y. pasakydama žodžius „svoločiai“, „lodoriai“, durnius. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojai A. N. ir D. K. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. G., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, papildo vieni kitus, todėl jų parodymai laikytini patikimais. Akivaizdu, kad minėti žodžiai pagal savo pobūdį turi paniekinamą, įžeidžiančią reikšmę, tuo labiau, kad jie buvo pasakyti konfliktinėje situacijoje. A. N. ir D. K. nurodė, kad A. G. pasakyti žodžiai įžeidė juos. Todėl apeliantės veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju A. G. nebuvo kaltinama dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su policijos pareigūnų iškvietimo priežastimis, nėra reikšmingi A. G. veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. Pabrėžtina, kad nubaustosios nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai nubausta už minėto teisės pažeidimo padarymą.

A. G. administracinio teisės pažeidimo protokole buvo pareikštas kaltinimas už tai, kad ji inkriminuotu laiku ir vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, taip pat nereagavo į teisėtus reikalavimus nutraukti neteisėtą savo veiką (bandymą apgadinti tarnybinę transporto priemonę). Taigi, apeliantė buvo kaltinama už trejopo pobūdžio veiksmų atlikimą: 1) už garsų keikimąsi necenzūriniais žodžiais; 2) policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo funkcijas, įžeidinėjimą; 3) teisėtų reikalavimų nutraukti savo veiką (bandymą apgadinti tarnybinę transporto priemonę) nereagavimą.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pripažino, kad A. G. vartojo necenzūrinius žodžius, kuriais įžeidinėjo policijos pareigūnus, kita vertus, jis pašalino iš kaltinimo aplinkybes, jog apeliantė keikėsi, nes teisme apklausti asmenys nenurodė jos vartojamų keiksmažodžių, taip pat kad ji nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nutraukti savo neteisėtą veiką, nes tokiu savo elgesiu ji darė ir tęsė teisės pažeidimą, už kurį pripažįstama kalta skundžiamu nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. buvo kaltinama ne už necenzūrinių žodžių, kuriais įžeidė policijos pareigūnus, vartojimą, o tiesiog už pastarųjų įžeidinėjimą, nekonkretizuojant įžeidinėjimo būdo. Todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas yra keičiamas nustatant, kad A. G. inkriminuotu laiku ir vietoje įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Toks apeliantės veiksmų, už kuriuos ji baustina, patikslinimas nelaikytinas asmens teisės į gynybą suvaržymu, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime A. G. buvo inkriminuotas policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo funkcijas, įžeidinėjimas.

Visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos ir aiškios, todėl apylinkės teismui nebuvo būtina papildomai apklausti liudytojais kokius nors kitus asmenis. A. G., prašydama apklausti jos brolį A. Š. teismo posėdyje, nenurodė, kokias aplinkybes šis asmuo gali patvirtinti. Be to, byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti būtent dėl jos ir brolio konflikto, juos sieja konfliktiniai santykiai. Liudytojas A. N. parodė, kad jos kolegės D. K. filmuota medžiaga nebuvo išsaugota, nes joje nebuvo nieko reikšmingo (b.l. 28). Taigi, apylinkės teismas neturėjo objektyvios galimybės išreikalauti policijos pareigūnės daryto vaizdo įrašo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo padaryta procesinių pažeidimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes ir jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, o esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Be to, skiriant nuobaudą, taip pat ir baudą, teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatomis.

Apylinkės teismas, parinkdamas A. G. skirtinos baudos dydį, atsižvelgė į visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes - teisės pažeidimo pobūdį, apeliantės asmenybę, t. y. kad ji praeityje traukta administracinėn atsakomybėn, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi neįgalumą ir iš dalies darbinga, taip pat į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad A. G. paskirtas Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis nėra aiškiai per griežtas, atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 30 ir 30² str. nuostatas. Vien tai, kad apeliantė yra iš dalies darbinga, nėra pakankamas pagrindas mažinti jai paskirtos baudos dydžio. To nėra pagrindo daryti ir patikslinant A. G. neteisėtus veiksmus, už kuriuos ji baustina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., 6 p.,

nutarė:

Tenkinti A. G. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo aprašomąją dalį: nustatyti, kad A. G. 2012 m. birželio 23 d., apie 17.56 val., viešoje vietoje, t. y. kieme, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžeidinėjo policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis