- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- T-1137-1109/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Nuteistasis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.11.3Nuosprendžio, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, vykdymas (BPK 353 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam R. L.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1963-1109/2019 buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti R. L. viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu; viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 120 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į R. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 15 d., 8.45 val. iki 2018 m. lapkričio 16 d. d., 13.30 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. birželio 11 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas, kuriuo siūloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu R. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Teikime nurodyta, kad R. L. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. liepos 31 dienos. 2019 m. rugpjūčio 5 dieną R. L. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, bausmės atlikimo tvarkos nesilaikymą. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 25 diena.
R. L. nuo 2020 m. balandžio 2 dienos registruotas Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbo 120 val., tačiau yra įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, nevykdo pareigos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, bei neinformavo probacijos tarnybos apie gyvenamosios vietos pasikeitimą teisės aktų nustatyta tvarka.
2019 m. lapkričio 28 d. apie 23.00 val. patikrinimo metu R. L. buvo nerastas namuose. 2019 m. lapkričio 29 d. atvykęs į probacijos tarnybą raštu paaiškino, kad namuose buvo, tačiau negirdėjo nei telefono skambučio, nei beldimo į duris. Nuteistasis buvo įspėtas, jam pakartotinai išaiškintos bausmės vykdymo sąlygos.
Nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. vasario 24 d. nuteistasis nešiojo elektroninio stebėjimo įrangą. 2020 m. vasario 22 d. asmens elektroninio stebėjimo metu buvo užfiksuotas pažeidimas, jis namo grįžo 23 val. 20 min., tai yra vėliau nei iki 23.00 valandos. R. L. raštu paaiškino, kad pavėlavo grįžti namo, kadangi pasibaigė kuras, užtruko kol iš kaimyno užsipylė kuro. Nuteistasis buvo įspėtas, jam pakartotinai išaiškintos bausmės vykdymo sąlygos.
2020 m. birželio 4 d. R. L. atvykęs į probacijos tarnybą informavo, kad jis yra įtariamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, buvo sulaikytas, 2020 m. birželio 1 d. paleistas po laikinojo sulaikymo jis pakeitė gyvenamąją vietą. Pasiteiravus, kodėl iš karto po paleidimo neinformavo probacijos tarnybos apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nuteistasis paaiškino, kad policijos pareigūnė jį informavo, jog apie jo gyvenamosios vietos pakeitimą informuos probacijos tarnybą. Nuteistasis pakartotinai įspėtas, paaiškinta, kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktą laisvės apribojimo bausmę atliekantis nuteistasis turi pareigą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tai yra jis turi asmeniškai pranešti probacijos tarnybai apie gyvenamosios vietos keitimą ir turi padaryti dar prieš gyvenamosios vietos keitimą.
2020 m. birželio 4 d. patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį nustatyta, kad 2020 m. gegužės 31 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20992-21, kuriame R. L. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kadangi R. L. laisvės apribojimo bausmės metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustatyti du pažeidimai nesilaikant pareigos būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu, vieną kartą pakeitė gyvenamąją vietą neinformavęs probacijos tarnybos, siūloma nuteistajam R. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis R. L. prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad į posėdį pasikvietė liudytojus, kurie gyvena tame pačiame name, prašo juos apklausti. Ten yra nuosavas dviejų aukštų, kuriame gyvena 8 asmenys. Jis gyvena antrame namo aukšte. Namuose vyrauja įprotis - išsijungti telefono garsą, nes namuose yra mažas vaikas – dvejų metų dukra. Apie 23 valandą jam buvo skambinta. Jis atsikėlė apie 23.30 val., atskambino probacijos tarnybai, bet pasakė, kad pažeidimas jau užfiksuotas. Dėl beldimo į duris iš lauko pusės, tai iki antro aukšto, kuriame jis gyvena, yra septynios durys. Pirmame aukšte gyvenantys žmonės negirdėjo beldimo, nes kitu atvejų jį būtų pažadinę ir pakvietę. Savo noru buvo užsidėjęs apykoję, kad probacijos tarnybai palengvinti darbą, nes ten sunkus privažiavimas. Tą kartą pavėlavo 20 minučių, dėl to pripažįsta ir gailisi. Trečias dalykas – buvo įkalintas. Po to suprato, kad pats turėjo įspėti probacijos tarnybą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Galvojo, kad paskyrus kardomąją priemonę, probacijos tarnyba apie tai bus informuota. Atvyko į probacijos tarnybą kai buvo paskirtas susitikimas, pats pasakė probacijos tarnybos specialistei, kad pradėtas tyrimas, ir kad pasikeitė gyvenamoji vieta. Manė, jog dėl pasikeitusios gyvenamosios vietos tyrėja informavo probacijos tarnybos specialistę. Naujas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl smurto prieš sutuoktinę, tačiau su žmona susitaikė ir byla turėtų būti nutraukta. Tyrėja informavo, jog laukia dokumentų, kad įforminti susitaikymą. Tiksliai nepasakė, kada tai bus. Nenori, kad skirta bausmė būtų keista į arešto bausmę. Turi dukrą, yra šeimos galva, šeimai tik pasunkėtų gyvenimas. Geriau namuose pabūti. Dėl pirmo karto tai visiškai neaišku. Nuo to karto užsidėjęs kameras. Jeigu esantys namuose būtų išgirdę, kad beldžiama, tikrai jam būtų pasakę. Tikrai galima tikėtis jo elgesio pasikeitimo nepakeičiant bausmės.
Liudytoja apklausta I. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra R. L. sutuoktinė. R. buvo paskirta atlikti darbai, kuriuos jis atliko, sumokėjo paskirtą baudą. Pirmą kartą jie kartu buvo namuose, miegojo su mažu vaiku. Ji su vyru R. L. gyvena antrame namo aukšte, jų įėjimas iš skirtingos pusės. Tos durys, į kurias beldė pareigūnai, yra vyro močiutės. Supranta, kad patys kalti, jog telefono garsą išjungė, bet turi mažą vaiką, dėl to ir išjungė garsą. Tarnybos specialistai pabeldė į močiutės duris, skambučio ten nėra. Jeigu žiūrint iš tos pusės, iš kurios buvo belsta, tai iki jų kambario durų yra dar šešios durys. Į namą yra du atskiri įėjimai. Jie eina iš vidinės kiemo pusės, o iš tos pusės kur beldė, tas įėjimas yra iš gatvės pusės. Tame name be jų dar gyvena vyro tėvas su pamote, vyro sūnėnas ir močiutė. Niekas iš kitų asmenų name negirdėjo, kad buvo beldžiama į duris. Visi tuo metu buvo namuose. Močiutė galėjo negirdėti, nes yra garbaus amžiaus ir turi klausos problemų. Tėvas su pamote gyvena kitoje namo pusėje, bet ir jie sakė, kad nieko negirdėjo. Sūnėnas taip pat nieko negirdėjo, nes jį irgi skiria trejos durys iki lauko durų. Dėl pradėto tyrimo – ji vyrui atleido, jokių pretenzijų jam neturi, vėl kartu gyvena, tikisi, kad byla bus nutraukta.
Liudytojas D. P. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sūnėnas, gyvena tame pačiame name. Kai atėjo tikrinti R. L. ir beldė į duris, jis nieko nesigirdėjo. Tai buvo gal prieš pusę metų. Pats gyvena kambaryje, esančiame arčiausiai lauko durų išėjimo ir nieko negirdėjo. Kad tą vakarą buvo atvykę iš probacijos ir beldė į duris, jam pasakė Raimundas, bet niekas negirdėjo. Jis gyvena namo pusėje, kur gyvena močiutė su seneliu, kurie taip pat buvo, bet niekas negirdėjo. Jeigu būtų stipriai beldžiama, tai tikrai būtų girdėjęs. Skambučio nėra įrengta.
Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad R. L. padarė naują nusikalstamą veiką ir tai turėtų būti itin atidžiai vertinama. R. L. nuteistas už sunkų nusikaltimą ir atlieka švelnią bausmę, yra likę penki mėnesiai. Siūlo nekeisti bausmės, tačiau paskirti kitą priemonę – apykojės nešiojimą. Tai būtų pakankamai adekvati priemonė, kuri leistų visą laiką nustatyti nuteistojo buvimo vietą.
Nuteistojo gynėja advokatė prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad liko penki mėnesiai iki galutinio bausmės atlikimo. Nuteistasis sugebėjo sumokėti baudą, registruotas užimtumo tarnyboje, atliko 120 valandų nemokamų darbų. Beveik visi įpareigojimai šiai dienai yra atlikti. Pirmas pažeidimas pakankamai abejotinas, buvo jis ar ne, ar į tas duris beldė. Sutinka su prokuroru, kad rimčiausias pažeidimas yra naujai pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau dar nėra apkaltinamojo nuosprendžio. Žmona paaiškino, kad jie susitaikė ir ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, todėl toje byloje galimai nebus apkaltinamojo nuosprendžio. Įvertinus faktines aplinkybes, kaip R. L. elgėsi, jo padarytus pažeidimus, įvertinus tą faktą, kad dalį paskirtų įpareigojimų yra atlikęs, bausmės tikslai tikrai bus pasiekti nekeičiant apribojimų. Sutiktų, kad būtų pasunkintos sąlygos. Prašo teikimo netenkinti.
Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovė teikimą palaikė. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. pati nevažiavo pas R. L. į namus tikrinti, todėl negali apibūdinti visos situacijos. Supažindinat asmenį su bausmės sąlygomis visada nurodoma, kad nuteistasis turi sudaryti visas sąlygas jį patikrinti tiek probacijos pareigūnams, tiek policininkams. Jeigu asmuo nekelia ragelio, kai aiškina, kad turi vaikų ir išsijungia garsus telefone, tai pasakoma, kad turi būti įrengtas skambutis. Nuo nuteistojo geranoriškumo priklauso, ar bus rastas namuose. Jeigu nuteistasis namuose, bet nesuteikia galimybės jį patikrinti, nėra galimybės įsitikinti, kad jis yra namuose. Tas pats yra, jei asmuo nepraneša dėl gyvenamosios vietos keitimo. Kadangi su policija yra visiškai skirtingos institucijos, probacija nesužino apie kardomosios priemonės skyrimą, kuria pakeista gyvenamoji vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan.
Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – Probacijos tarnybos teikimu.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 31 dienos nuteistasis R. L. buvo įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą ir jo elgesys buvo kontroliuojamas. Nuteistasis 2019 m. rugpjūčio 5 d. pasirašytinai buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą.
Susipažinęs su teismui pateikta medžiaga bei nuteistojo asmens byla, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimai nevykdomi visiškai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistasis teismo skirtą įpareigojimą – dirbti, vykdo. Jis nuo 2020 m. balandžio 2 d. registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kaip darbo ieškantis asmuo. Nuteistasis taip pat neatlygintinai išdirbo 120 valandų, nemokamų darbų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, darbus atliko Lietuvos samariečių bendrijoje.
Pažymėtina tai, kad nėra duomenų, jog bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis būtų baustas administracine tvarka. Nors yra duomenys, kad nuteistasis galimai padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismo posėdyje liudytoja apklausta nuteistojo sutuoktinė I. L. paaiškino, kad su R. L. susitaikė, pretenzijų jam neturi, lankėsi pas tyrėją, kur pareiškė prašymą dėl bylos baigimo susitaikant. Taip pat pažymėtina, jog nors nustatyta teismo skirtų pareigų – nustatytu laiku būti namuose bei bendros probacijos pareigos – nekeisti gyvenamosios vietos galimi pažeidimai, tačiau dėl 2019 m. lapkričio 28 dienos pažeidimo nuteistasis jau buvo įspėtas probacijos tarnybos, o po jo raštiškai sutiko, jog nuo 2020 m. sausio 20 dienos, šešias savaites teismo skirta pareiga – būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus jei tai nesusiję su darbu, būtų kontroliuojama elektroninio stebėjimo priemonėmis, uždedant apykoję, o taip pat toliau sutiktų, kad jo elgesys būtų kontroliuojamas uždedant elektroninę stebėjimo priemonę.
Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino priežastis dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir nepranešimo probacijos tarnybai, taip pat dėl įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose pažeidimų. Nuteistasis nurodė, kad vienu atveju namuose buvo, tačiau dėl mažo savo vaiko buvo išjungtas telefonas. Viename privačiame name gyvena didelė šeima, naudojasi atskiru įėjimu, tačiau niekas iš namiškių negirdėjo, kaip probacijos tarnybos specialistai buvo atvykę tikrinti. Kitu atveju nuteistasis nurodė, kad vėlavo į namus, nes nespėjo užsipilti kuro. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti nuteistojo sutuoktinė ir sūnėnas patvirtino tas pačias aplinkybes, kad negirdėjo beldimo į duris niekas iš name gyvenančių asmenų, R. L. tuo metu namuose buvo. Šiuo atveju nuteistasis probacijos tarnybos jau yra įspėtas, o esant tokiai situacijai, kuomet privačiame name gyvena ne vien nuteistojo šeima, bet ir kiti giminaičiai, nuteistojo priežiūrą ateityje nakties metu vykdantiems probacijos tarnybos pareigūnams, nuteistasis turėtų elgtis atsakingai ir nurodyti, kokiu namo įėjimu jis naudojasi bei suteikti galimybę patikrinti faktinį nuteistojo buvimą namuose nakties metu. Dėl vėlavimo laiku sugrįžti namo nešiojant apykoję – nuteistasis neneigė pažeidimo, nurodė, kad vėlavo sugrįžti, nes pasibaigė kuras. Paaiškino, jog įvyko nesusipratimas dėl nepranešimo apie gyvenamosios vietos pakeitimą. Jis gyvenamąją vietą pakeitė dėl to, kad jam buvo skirta kardomoji priemonė dėl įvykusio konflikto šeimoje, tikėjosi, kad apie tai Probacijos tarnybą informuos policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis nurodė, kad apie gyvenamosios vietos pasikeitimą jis Probacijos tarnybą informavo pats atvykęs į pokalbį ir pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis padarė pažeidimų vykdant teismo skirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, taip pat laiku nepranešė apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, tačiau, įvertinus jo elgesį viso bausmės vykdymo metu, t. y. beveik metų laikotarpyje, įvertinus tai, kad jis atliko paskirtus darbus, lankosi probacijoje, dirbo arba buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, po paskutinio vėlavimo laiku sugrįžti į namus, vykdytų patikrinimų metu buvo rastas namuose, darytina išvada, jog asmuo deda pastangas vykdyti jam paskirtą bausmę tinkamai. Pažymėtina, jog dėl naujai pradėto ikiteisminio tyrimo - galutinio rezultato nėra, procesinis sprendimas nepriimtas. Kaip paaiškino tiek nuteistasis, tiek ir jo sutuoktinė, šiai dienai jie susitaikė ir vėl kartu gyvena, tikisi, kad byla bus nutraukta.
Atsižvelgiant į nuteistojo nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuteistasis dalį įpareigojimų įvykdęs, augina mažametį vaiką, nurodė toliau vykdysiantis paskirtos bausmės sąlygas, netgi pats siūlo, kad jam ir toliau būtų uždėta elektroninė stebėjimo priemonė – jo elgesį kontroliuojant uždedant apykoję, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis ir jo veiksmai yra tokie pavojingi, kad kiltų būtinybė pakeisti bausmę griežtesne.
Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo į areštą klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, jog nuteistasis R. L. piktybiškai vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362 straipsniu, 364 straipsniu, 440 straipsniu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą atmesti.
Asmens bylą Nr. 48/361/2019, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.