Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui D. K., gynėjams advokatams G. S. ir E. Ž., nukentėjusiajam M. D., specialistui D. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-10-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda; 2) 2012-04-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 3) 2012-10-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. – galutinė bausmė 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. ir 306¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą 2012-02-18 telefonu įtikino E. O. savo vardu su UAB „Auto City Group" sudaryti automobilio nuomos sutartį, pažadėdamas automobilį sutartyje nurodytą dieną nuomos įmonei grąžinti, po ko, 2012-02-18 UAB „Auto City Group" būstinėje Vilniuje, Jeruzalės g. 2, E. O. savo vardu sudarė automobilio „MERCEDES BENZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Ž., 12000 Lt vertės, nuomos sutartį laikotarpiui iki 2012-03-18, po ko 2012-02-18 Vilniuje, Perkūnkiemio g. 11, E. O. būdamas apgaule suklaidintas, perdavėjam R. J. minėtą automobilį, kurį R. J. sutartyje nurodytą dieną negrąžino.

Be to, R. J. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y. jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą 2012-02-29 UAB „Auto City Group" būstinėje, Vilniuje, Jeruzalės g. 2, pateikęs N. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, įtikinęs UAB „Auto City Group" direktorių A. L., kad N. G. yra jo senelis ir minėtam sandoriui neprieštarauja, laikotarpiui iki 2012-03-04 su UAB „Auto City Group" N. G. vardu, iš anksto žinodamas, kad automobilis nebus grąžintas sudarė automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. D., 52000 Lt vertės, nuomos sutartį, po ko 2012-02-29 Vilniuje, Jeruzalės g. 2, UAB „Auto City Group" direktorius A. L. apgaule suklaidintas perdavėjam R. J. minėtą automobilį, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktą, tačiau nuomos sutartyje nurodytą dieną jis R. J. automobilio negrąžino.

Be to, R. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. p turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudodamas UAB „Auto City Group" direktoriaus A. L. pasitikėjimu, įtikino pastarąjį laikotarpiu nuo 2012-03-04 iki 2012-03-08 išnuomoti jam automobilį, pažadėdamas ateityje tinkamai įforminti sandorį, po ko 2012-03-04 Vilniuje, Jeruzalės g. 2, apgaule suklaidintas A. L. perdavėjam R. J. automobilį „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. D., 17000 Lt vertės, jo registracijos dokumentus ir užvedimo raktą tačiau automobilio nuomos sutarties nepasirašė ir sutartu laiku automobilio negrąžino tokiais savo veiksmais įgijo svetimą turtą.

Be to, R. J. tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, įgijęs I. A. vardu išduotą DnB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Č. S. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), T. L. vardu išduotą Swedbank banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas neteisėtai laikė iki 2012-03-27, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

V. B. 2012-03-23 apie 17.00 val., Vilniuje, Saltoniškių g. 9, iš R. J. nusipirko automobilį „„CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 17000 Lt vertės, žinodamas apie tai, kad jis gautas nusikalstamu būdu, kadangi įgytas apgaule iš UAB „Auto City Group" ir yra ieškomas, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką Vilniuje, Lokių g. 20 namo kieme automobilį išrinko dalimis.

Be to, V. B. sunaikino lipduką su automobilio „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini), esantį šalia automobilio kairės pusės priekinių durelių tvirtinimo vietos, tai pat sudaužė automobilio priekinį automobilio stiklą ir sunaikino po juo esantį matomą automobilio identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmai sunaikino automobilio „CITROEN C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinį numerį (duomenys neskelbtini).

Dėl automobilio Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldymo

Kaltinamasis R. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad tuo metu neturėjo mašinos, reikėjo automobilio. Jis neturėjo paso, todėl negalėjo paimti savo vardu automobilio. Automobilį paėmė sau O. vardu. Vėliau pasiūlė parduoti automobilį. Žmogus apžiūrėjo tą automobilį ir nupirko iš jo. Pardavė už daugiau nei 2000. Jis sakė, kad tą automobilį perrašys šeimininkas. Žmogus sumokėjo pinigus ir jie išsiskyrė.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad praeitą žiemą skambino J. ir klausė dėl automobilių nuomos. Jis išaiškino modelius, markes, kainas, sutarė susitikti. J. su O. ir dar vienu draugu išsinuomavo „MERCEDES“ E klasės (duomenys neskelbtini) Po kokių savaičių trijų ar dviejų J. paskambino ir sakė, jog automobilio priekinis bamperis sugadintas. Jie automobilį sutvarkėme, sumokėjo už bamperio sutaisymą ir J. vėl išvažiavo. Tada paklausė, ar yra dar mašinų. Paskui kilo įtarimas, kad mašinos gali būti dingusios. Nuvažiavęs į Vilniaus gatvę, vagysčių skyrių, jis parašė pareiškimus. Jie rado „MERCEDES BENZ“ „Auto gide“ ar „Auto pliuse“. Tada nuvyko į Vilniaus gatvę, padarė pasalą ir prie Pašilaičių „Maximos“ atsiėmė „MERCEDES“. Savininkas Ž. kreiptis dėl ieškinio nenorėjo. J. siuntė sms ir sakė, kad grąžins automobilį. Tuo metu jau buvo pareiškimas parašytas. Pirmą automobilį paėmė „MERCEDES BENZ“, sutartį pasirašė O.. Automobilį paėmė savaitei ar dviems, bet po to pratęsė mėnesiui.

Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti tyrimo metu liudytojo A. L. pateiktos automobilio nuomos sutarties ir jo priedo turinys (t. 1, b. l. 12-15).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad tyrimo metu liudytojas A. T. atpažino R. J. kaip asmenį, kuris pardavė automobilį „Mercedes Benz“ B. B. (t. 1, b. l. 17-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas ir paimtas minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties blankas, kuriame grafoje „pardavėjas“ nurodyti automobilio savininko- A. Ž. duomenys,o grafoje „pirkėjas“- R. J. ( t. 1, b. l. 26-29).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-03-20 į Vilniaus aps. VPK NTV APGTS kreipėsi UAB „Auto city group“ direktorius A. L., kuris paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė užsiima automobilių nuoma ir kad vienas iš išnuomotų automobilių, o būtent „MERCEDES“ BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžintas sutartyje nurodytą dieną, o šiuo metu skelbimas dėl jo pardavimo patalpintas Internetiniame puslapyje.Susiskambinus su automobilio „MERCEDES“ BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėju skelbime nurodytu telefono numeriu, pareigūnai susitarė susitikti su juo Pašilaičių mikrorajone, prie parduotuvės MAXIMA. Sutartu laiku į sutartą vietą atvyko A. T., kuris paaiškino, kad automobilį „MERCEDES“ BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nusipirko pardavimui ir nieko apie jo pagrobimą nežino. Tolesniam aiškinimui automobilis ir A. T. pristatyti į Vilniaus aps. VPK NTV APGTS. (t. 1, b. l. 25).

Šioje dalyje vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu, teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą įrodymų visuma pakankama kaltinamojo R. J. nusikalstamai veikai ir kaltei pagrįsti bei įrodyti. R. J. nuoširdžiai prisipažino, kad jam reikėjo automobilio, kurį jis paėmė kitam asmeniui pasirašius sutartį su bendrove, vėliau automobilį pardavė ir sutartyje nurodytu laiku bendrovei negrąžino. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka kiti duomenys užfiksuoti minėtuose tyrimo veiksmų protokoluose, liudytojo A. L. parodymuose.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. apgaulės būdu, t. y. įkalbėjęs kitą asmenį pasirašyti automobilio nuomos sutartį ir jam perduoti automobilį, kurį užvaldęs kaltininkas šio automobilio bendrovei nebegrąžino, siekdamas automobilį parduoti, taip savo nuosavybėn įgijo svetimą turtą ir nevykdydamas sutarties sąlygų padarė turtinę žalą bendrovei - R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl automobilio „BMW“ 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldymo

Kaltinamasis R. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad paėmė nuomai „„BMW“ “ automobilį pateikdamas G. vairuotojo pažymėjimo ir paso kopijas. Dokumentus perdavė G.o anūkas V. K.. Kaip parašyta kaltinamajam akte, taip viskas ir buvo. G. dokumentus paėmė tam, kad išnuomotų automobilį. Paskambinęs A. L. susitiko prie „Rimi“, šis perdavė dokumentus ir raktus nuo „BMW 730“. Jis pasirašė ant sutarties. Važinėjęs porą dienų nutarė „„BMW“ “ parduoti. Paskambino žmogui, kuris pirko „MERCEDES“. Šis sutiko pirki „BMW“, bet vėliau grąžino jam automobilį, o jis grąžino pinigus. Automobilį grąžino paskambinęs ir pasakęs, kad kažkas negerai su tuo automobiliu. neperrašytas. Jis „BMW“ pardavė kitiem žmonėm, gal už 35 000 Lt. Pirmą kartą „BMW“ buvau pardavęs už 19 000 Lt. Gavrilovui reikėjo lipduko, kurį jis pasisiūlė padaryti. Šiam nesakė, kad nuomos automobilį.

Nukentėjusysis M. D. teisme parodė, kad bendradarbiauja su A. L., su šiuo yra sudarę automobilių panaudos sutartis. A. L. padeda jam surasti klientus. Taip jo automobiliai atsirado pas „Auto City“, juos išnuomavo J. „Auto City“ pernuomoja jo automobilius. Pirmas buvo perduotas „BMW“ automobilis. J. automobilio negrąžino. Automobilio vertė sudaro 43 000 Lt, prašo priteisti. Apie veiką jis nieko nežino.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad praeitą žiemą skambino J. ir klausė dėl automobilių nuomos. Jis išaiškino modelius, markes, kainas, sutarė susitikti. J. su O. ir dar vienu draugu išsinuomavo „MERCEDES“ E klasės (duomenys neskelbtini) Vėliau paėmė „BMW“, kuri priklausė M. D.. Paskui kilo įtarimas, kad mašinos gali būti dingusios. Nuvažiavęs į Vilniaus gatvę, vagysčių skyrių, jis parašė pareiškimus. Antras automobilis buvo „BMW“ . Pasirašė sutartį J. ir atsiuntė duomenis tėvo. Jie sutartį sudarė dviems asmenims. Galima įrašyti du naudotojus, bet pasirašo vienas žmogus. Pasirašė tik J. Automobilį pasiėmė J. ir sakė, kad ima, nes reikia tėvui mašinos.

Liudytojas N. G. teisme parodė, kad pasiskundė R. J., kad jam ilgai ruošia invalido korteles. R. J. pasakė, kad turi pažįstamą, kuis išduoda invalido korteles ant mašinos klijuoti, ir pažadėjo gauti invalido ženklą. Už tą pagalbą nieko neprašė. R. J. sakė, kad reikia atšviesti teises ir leidimą gyventi Lietuvoje. Jis kopijas padavė J. Anūkas buvo kartu perduodant dokumentus R. J..

Iš VšĮ „Empprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW“ 730d kaina Lietuvoje buvo 40100 Lt (t. 1., b. l. 35).

Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti tyrimo metu liudytojo A. L. pateiktos automobilio nuomos sutarties ir jo priedo turinys (t. 1, b. l. 37-40).

Šioje dalyje vertindamas surinktus baudžiamojoje byloje ir teisme ištirtus įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo R. J. nusikalstamai veikai ir kaltei pagrįsti bei įrodyti. R. J. pripažino, kad paėmė N. G. dokumentus (jų kopijas), kurias panaudojo išnuomodamas automobilį, kurį vėliau pardavė ir sutartyje nurodytu laiku bendrovei negrąžino. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina kiti duomenys užfiksuoti minėtuose tyrimo veiksmų protokoluose, nukentėjusiojo M. D. bei liudytojų A. L. ir A. L. parodymuose.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. apgaulės būdu, t. y. panaudodamas svetimus dokumentus, be šių dokumentų savininko žinios ir sutikimo pasirašydamas automobilio nuomos sutartį, taip palenkė A. L. valią ir įgijo svetimą automobilį, kurį užvaldęs šio automobilio bendrovei nebegrąžino, automobilį pardavė, taip įgijo svetimą didelės vertės, ką patvirtina pažyma apie automobilio rinkos vertę, turtą ir padarė didelę turtinę žalą - todėl R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas užvaldant didelės vertės turtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Dėl automobilio „„CITROEN“ C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvaldymo, realizavimo,

Kaltinamasis R. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad paskambinęs A. L. paprašė dar vieno automobilio. Šis jam perdavė „CITROEN“. Jam pradėjo skambinti iš policijos, tuomet jis pardavė automobilį V. B. už 1000 litų. Šiam pasakė, kad automobilis paimtas nuomai, kad yra ieškomas. Dokumentus pasiliko sau. V. B. sakė, kad išardys tą automobilį. Telefoniniuose pokalbiuose nurodė, kad jie vienas kito nepažįsta. Jis norėjo nusikalstamu būdu įgytą turtą parduoti, apie identifikacijos numerius nieko nežinau. V. B. surado per M. P. „CITROEN“ pirkti siūlė ir Mantui.

Kaltinamasis V. B. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad dienos nepamena, buvo penktadienis, atėjo į garažą, kuriame dirbo. Jame stovėjo Mantas su tėvu. Mantas paklausė, ar jis nenorėtų pirkti automobilį „CITROEN“, už 800 litų, o 200 litų duoti jam už suvedimą. Jis sutiko. Mantas perdavė ragelį. Tuomet jis kalbėjo su J., susitarė susitikti prie Panoramos, šis sakė, kad vakarop atvarys automobilį. Susitikus atvažiavo „MERCEDES“ automobilis, sėdėjo jame J. Iš paskos atvažiavo „CITROEN“. Jis paklausė, ar yra automobilio dokumentai. J. pasakė, kad dokumentų jis negaus, todėl kad ima ardymui už 800 litų. Jis pasakė važiuoti į kiemą, kur ardys automobilį. Jei būtų žinojęs, kad automobilis vogtas, tai to kiemo nebūtų rodęs. J. J. padavė 800 litų ir jie išsiskyrė. Mašinoje J. pasakė, kad su „CITROEN“ yra problemų, kad remontuoti jo neapsimoka, nes durelės palamdytos, veidrodis nulaužtas. Jis pasakė, kad problemos nedomina, kad automobilį ima išrinkti dalimis. Pradėjo automobilį ardyti, pastatė po palapine, nes lijo lietus. Kitą dieną paskambino Mantas ir sakė, kad yra žmogus, kuris paims visą automobilio priekį. Jau šeštadienį vakarop atvažiavo Andžeika, kaip vėliau sužinojau, ir Mantas. Šis pasakė, kad paims ratus, diskus parduos. Andžejus ir Mantas atvažiavę paėmė ratus ir detales, kurias jis buvo nuėmęs. Jis paskė, kad fiziškai vienas negali variklio išardyti. Andžejus ir Mantas pasakė, kad padės ir padėjo. Jie nupjovė landžeroną ir taip išnyko numeris kėbulo. Tą sugalvojo Andžejus, dar parodė, kaip nupjauti ir pasakė, kad per numerį pjauti. Kai pirmadienį atvažiavo likusių detalių paimti, tai pasakė, kad nuimti visą priekinę dalį. Tada Andžejus davė 1000 litų, sakė tai kaip avansas. Antradienį jau kriminalinė atvažiavo. Sekmadienį jis pradėjo dangtį pjauti. Norint stiklą nuimti reikėjo prakišti pjūkliuką. Jis prakišo ir pradėjo naktį pjauti. Kai zulino, ten yra lipdukas popierinis, šifras ir kodas, todėl nusigrandė. Jam stiklas trūko. Tada jis supykęs stiklą sudaužė, kad galėtų nuimti. Kai užgriuvo kriminalinė, tai pareiškė, kad mašina vogta. Mašiną pirko už 800 litų iš J.. Nusprendė, kad normali kaina. Kad automobilis įgytas tokiu būdu, jis nežinojo.

Papildomai V. B. parodė, kad vienas lipdukas susinaikino, kai jis stiklą pylino. Kitą, kur prie durelių vyrių, jis bandė, kaip šis nusiima. Jis patrynė su nagu ir šis trupėti pradėjo. Dėl įdomumo bandė nuimti. Norėjo nutrinti kėbulo numerį, nes kėbulą norėjo priduoti į sąvartyną.

Nukentėjusysis M. D. teisme parodė, kad bendradarbiauja su A. L., su šiuo yra sudarę automobilių panaudos sutartis. A. L. padeda jam surasti klientus. Taip jo automobiliai atsirado pas „Auto City“, juos išnuomavo J.. Auto City pernuomoja jo automobilius. Pavasarį minėtą datą A. L. paskambino ir pasakė, kad yra užsakovas, reikalinga automobilis. „CITROEN“ laisvas buvo, jis automobilį perdavė A. L.. Automobilis atsidūrė pas J., kuris sugadino automobilį ir jo negrąžino. „CITROEN“ vertė 17 000 Lt, dalį grąžino – metalo krūvą. Jis atidavė dalis utilizacijai į sąvartyną. Už tai gavo 2000 litų. Mažina ieškinį 2000 litų suma. Apie pačias veikas jis nieko nežino.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad praeitą žiemą skambino J. ir klausė dėl automobilių nuomos. Jis išaiškino modelius, markes, kainas, sutarė susitikti. J. su O. ir dar vienu draugu išsinuomavo „MERCEDES“ E klasės (duomenys neskelbtini) Po kokių savaičių trijų ar dviejų J. paklausė, ar yra dar mašinų. Tada paėmė „BMW“, kuri priklausė M. D., o po savaitės ar dviejų paėmė „CITROEN“ C5. Paskui kilo įtarimas, kad mašinos gali būti dingusios. Nuvažiavęs į Vilniaus gatvę, vagysčių skyrių, jis parašė pareiškimus. Trečią „CITROEN“ automobilį paėmė J.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad jam paskambino dėl auto supirkimo, pasiūlė „CITROEN“ labai pigiai, už 2000. Sakė, kad automobilis kol kas ne paieškoje. Jį tai sudomino. Jis paskambinau draugui, paklausiau, ar automobilis ne paieškoje. Nepatiko kaina, kad taip pigiai. Draugas sakė, kad kol kas nepaieškomas, bet siūlė geriau nepirkti, nes būna, kad automobilį ima į nuomą ir po to parduoda. Jis nuvažiavo susitikti su pardavėju, kuris atvažiavo „MERCEDES“ automobiliu, prie „Banginio“, automobilio nepirko. Grįžus draugų rate jam vėl skambino, pasiūlė pirkti už 800 litų. Jis draugams pasakė, gal reikia kam „CITROEN“ už 800 litų, visi pasijuokė. Jis nežinojo, kad automobilis vogtas. M. P. paprašė duoti to numerį telefono. Vėliau Mantas dar kažkam pasiūlė automobilį. Jis tai sužinojo, kai buvo iškvietas į policiją, ir pagalvojo, kad gerai, jog pats nepirko automobilio.

Liudytojas M. P. teisme parodė, kad Viršuliškėse prie „Nemuno baldų“ centro buvo draugų ratas, buvo A. B., susirašinėjo telefonu, šiam pasiūlė mašiną. A. B. mašiną pasiūlė jam. Buvo „Citroen“ mašina. Jis susidomėjo, galvojo mašiną nusipirkti, bet neturėjo kur ardyti. Tada A. B. davė telefono numerį. Jis susiskambino su pardavėju ir sakė, kad mašiną ims. Jam sakė automobilio kainą 1000 litų. Vėliau jis paskambino tam žmogui ir sakė, kad neturi pinigų, neturi, kur ardyti. Vėliau V. B. jis davė žmogaus numerį, šie susiskambino. V. B. kai nusipirko mašiną, ją ardė. Tada jis paprašė pažįstamo Andžėjaus ten nuvažiuoti, pasiėmė ratus. Tada Andžėjus parmatė tą mašiną, tarėsi dėl dalių, kurias pasiėmė. Tada nuvažiavo prie Šeškinės kalno į servisą, kažkur tas dalis nunešė ir grįžo į garažą. V. B. prašė, kad jis padėtų mašinos numerius pas save. Jis paėmė ir laikiau numerius pas save. V. B. sakė saugiai padėti. Iš pradžių jis nežinojo, kad automobilis vogtas, vėliau sužinojo.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad jam paskambino Mantas ir pasakė, kad yra dalių. Jis su Mantu nuvažiavo pasižiūrėti, buvo „CITROEN“ automobilis. Nuvažiavo į Žvėryną, mašina stovėjo palapinėje. Tik kėbulas buvo tos mašinos. Jis nusipirko dalių: žibintą, sparną, kapotą ir dar kažkokių, ir išvažiavo. Tuomet matė V. B.. Šiam sakė sparną nuimti, kažkiek pinigų davė. V. B. neklausė patarimo, kaip tą automobilį ardyti. Jis nerodė, kaip nupjauti lonžeroną. Jis neklausė, iš kur automobilis gautas. Jis nežinojo, kad vogta mašina.

Specialistas D. U. teisme parodė, kad darant pjovimo siūlę negalima neįskaitomai identifikacinio numerio sugadinti. Išimant stiklą numeris sugadinamas tik vienu atveju, tai yra numerį slepiant. Numeris turėjo būti nors dalinai įskaitomas, visiškai nusitrinti numeris negalėjo. Gamyklinės lentelės yra labai trapios, jei naikinamos specialiai, jos trupa. Lengvai nukrapštyti numerio negalima. Lipdukas su identifikaciniu numeriu pagamintas iš plėvelės. Nagu labai stengiantis galima nutrinti. Išimant, pjaunant stiklą galima sugadinti dalį numerio, bet ne visą.

Iš daiktų dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad tyrimo metu liudytojas M. P. pateikė 4 vnt. lengvo lydinio ratlankių ir 4 vnt. žieminių padangų (t. 2, b. l. 10) bei valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16); minėtų daiktų požymiai aprašyti apžiūros protokoluose (t. 2, b. l. 11-14, 17-19); padangos ir ratlankiai grąžinti nukentėjusiajam M. D. (t. 3, b. l. 15).

Iš poėmio protokolo matyti, kad tyrimo metu iš V. B. paimtas automobilio „Citroen C5“ dalys (t. 2, b. l. 33-34).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje Lokių g. 20, Vilniuje, rasto automobilio „Citroen“ faktas, sugadinti automobilio identifikaciniai numeriai (t. 2, b. l. 37-56).

Iš mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių įrašų (t. 1, b. l. 90-109) ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo (t. 1, b. l. 110-111) matyti, kad pokalbio Nr. 5 metu su asmeniu, naudojančiu abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. siūlo pirkti „„CITROEN“ C5“, 2004 m.; pokalbio Nr. 10 metu su M. P., naudojančiu abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. siūlo M. P. pirkti automobilį „„CITROEN“ “, M. P. atsisako, bet pažada surasti kitą pirkėją; pokalbio Nr. 20 metu su M. P., šis sako, kad surado pirkėją automobiliui, sutaria kainą – 800 Lt, vėliau perduoda telefoną kitam žmogui – V. B., su kuriuo R. J. sutaria adresą, kur atvarys automobilį (Lokių g. 20, Vilniuje); pokalbio Nr. 27 metu su M. P., R. J. įspėja M. P., kad „vėliau“ jie vienas kito nepažįsta; pokalbio Nr. 53 metu su V. B., naudojančiu abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) aptaria vietą kur susitiks - Žvėryno mikrorajone, Vilniuje; pokalbio Nr. 58 metu su M. P., R. J. įspėja M. P., kad viską padarė ir kad vėliau nebūtų problemų, jie vienas kito nepažįsta; pokalbio Nr. 79 metu su R. M., naudojančiu abonentinį Nr. 86 01 11328, R. J. prašo R. M. nuvairuoti automobilį „„CITROEN“ “ prie parduotuvės „Maxima bazė“, Savanorių pr., Vilniuje, kur jį pasiims kažkokie žmonės; pokalbio Nr. 82 metu su R. M., R. M. pasako, kad bijo vairuoti automobilį; pokalbio Nr. 8 metu su R. M., R. M. pasako, kad prie jo namų (Minties g. 7, Vilniuje) nėra automobilio „„CITROEN“ “; pokalbio Nr. 87 metu su nenustatytu asmeniu „Radek“, naudojančiu abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. pasako, kad dingo automobilis „„CITROEN“ “; pokalbio Nr. 90 metu su R. M. aptaria kur galėjo dingti automobilis, kalba, kad jį galėjo paimti šeimininkas; pokalbio Nr. 119 metu su R. M. aptaria kur galėjo dingti automobilis „„CITROEN“ “; pokalbio Nr. 185 metu su R. M. kalba apie automobilį „„CITROEN“ “. R. M. klausia ar jam pranešto policijai apie automobilio vagystę, R. J. sako, kad automobilis yra paieškomas; pokalbio Nr. 211 metu su asmeniu „Radek“, asmuo vardu „Radek“ sako, kad jis žino jog R. J. pardavė automobilį „„CITROEN“ “; pokalbio Nr. 334 metu su nenustatytu asmeniu, naudojančiu abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. prašo išnuomoti dar vieną automobilį „„MERCEDES“ Benz“; pokalbio Nr. 687 metu su nenustatytu asmeniu, naudojančiu abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kalbama apie automobilio „„MERCEDES“ Benz“ nuomą; pokalbio Nr. 840 metu su R. M., R. J. sako, kad nuo automobilio „„CITROEN“ “ yra nuiminėjamas „vairo komplektas“ (detalių komplektas vairo perkėlimui iš dešinės į kairę pusę), taip pat sako, kad atiduos pinigus, kai parduos dalis; pokalbių Nr.: 859 ir 860 metu su broliu A. J., naudojančiu abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), R. J. prašo brolio pažiūrėti ar kieme nėra pasalos; pokalbio Nr. 1063 metu su R. M., R. J. sako, kad automobilį „„CITROEN“ “ ardo dalimis, nuiminėja „vairo komplektą“. Taip pat R. J. sako, kad jam reikalinga pažyma iš poliklinikos.

Iš asmens kratos protokolo matyti kratos metu iš R. J. paikti daiktai, kurių tarpe mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 3).

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamasis V. B. atpažino kaltinamąjį R. J., kaip asmenį, iš kurio pirko automobilį „CITROEN“ C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 114-117).

R. J. pripažino kaltę ir parodė, kad paėmė automobilį „Citroen“, kurį pardavė V. B.. Tokius kaltinamojo parodymus atitinka kiti duomenys užfiksuoti šioje dalyje minėtuose tyrimo veiksmų protokoluose, liudytojų parodymuose.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. apgaulės būdu, t. y. trečią kartą paimdamas automobilį, pasirašydamas automobilio nuomos sutartį, kurios iš anksto buvo nusprendęs nevykdyti ir automobilio bendrovei negrąžinti, bet jį parduoti, taip savo nuosavybėn įgijo svetimą turtą ir nevykdydamas sutarties sąlygų padarė turtinę žalą bendrovei ir nukentėjusiajam M. D. - R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

V. B. savo kaltę teisme neigė nurodydamas, kad nežinojo apie vogtą automobilį, o identifikacinius numerius sunaikino netyčia. Tokius šio kaltinamojo parodymus byloje paneigia kita medžiaga, kurią teismas ištyrė posėdžio metu. Teisme kitas kaltinamasis R. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymus atitiko kiti bylos duomenys, todėl šio kaltinamojo parodymus teismas vertino kaip patikimus ir nuoširdžius. Būtent R. J. teisme parodė, kad V. B. parduodamas automobilį pasakė, kad šis paimtas nuomai ir kad yra paieškomas. V. B. tai nesulaikė nuo automobilio įgijimo, nes šis automobilį pirko ardymui dalimis. Be to, automobilis buvo parduotas už labai žemą, žymiai mažesnę nei šio automobilio rinkos vertės kainą. Apie tai, kad automobilis yra R. J. įgytas neteisėtu būdu įtarė liudytojas A. B., kuris apie parduodamą automobilį pranešė M. P.. Šis liudytojas teisme pripažino vėliau sužinojęs, kad automobilis yra „vogtas“, pats automobilio nepirko ir apie parduodamą automobilį pranešė V. B., iš kurio vėliau ėmė automobilio dalis. Be to, vėlesni V. B. veiksmai ardant automobilį, naikinant automobilio identifikacinius numerius, siekiant automobilio detales parduoti ar kitaip realizuoti būtent be identifikacinių numerių, ką V. B. pripažino teisme, patvirtina tai, kad jis suprato savo nusikalstamos veikos įgijus automobilį pobūdį ir norėjo taip elgtis, t. y. tai, kad neteisėtu būdu R. J. užvaldytą turtą jis įgijo tyčia.

Įvykio vietoje, t. y. Lokių g. 20, Vilniuje, rastas V. B. ardomas automobilis „Citroen C5“ su sugadintais identifikaciniais numeriais patvirtina V. B. objektyviai atliktus veiksmus, ko neneigė ir pats kaltinamasis. kita vertus, identifikacinius numerius V. B. teigė sunaikinęs netyčia. Teismas atmeta tokius šio kaltinamojo parodymus, kadangi juos paneigia kiti bylos duomenys, kuriuos logiškai jungiant vieną su kitu teismas nustatė tikrą tiesą byloje. V. B. teigė teismui, kad per automobilio identifikacinį numerį pjauti automobilio kėbulo dalį jam nurodė A. J.. Apklaustas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą A. J. paneigė tokius V. B. parodymus. Teisme apklaustas specialistas D. U. parodė, kad darant pjovimo siūlę negalima neįskaitomai sugadinti visą identifikacinį numerį, kuris turėjo likti nors dalinai įskaitomas; identifikacinius numerius galima nutrinti, tačiau tai pavyksta nelengvai ir tik pasistengus. Pats V. B. pripažino, kad vieną automobilio identifikacinį numerį, esantį ant lipduko šalia automobilio kairės pusės priekinių durelių tvirtinimo vietos, sunaikino dėl to, kad tikėjosi kėbulą priduoti į sąvartyną. Tokiu būdu kaltinamasis pripažino savo veikos nusikalstamą tikslą slėpti ir naikinti galimybę identifikuoti automobilį (jo detales) pagal automobilio identifikacinius numerius, ir tai, kad kitoje vietoje buvo likęs ardomo automobilio identifikacinis numeris veikos turiniui, jos neteisėtumui, reikšmės neturi.

Transporto priemonės identifikavimo numerio sąvoką, jam keliamus reikalavimus, jo žymėjimo vietą ir kt. detaliai apibūdina Europos Tarybos 1975 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 76/114/EEB. Direktyvoje nurodoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris – tai nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei paskiria gamintojas. To numerio paskirtis – užtikrinti kad kiekvieną transporto priemonę padedant gamintojui būtų galima aiškiai identifikuoti 30 metų ir kad tam tikslui nereikėtų naudoti jokių kitų duomenų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia. Neteisėtu identifikavimo numerių naikinimu pripažįstami veiksmai, kuriais siekiama neturint teisėto pagrindo numerius paveikti taip, kad jie išnyktų ir dėl to nebūtų galimybės jų nustatyti. Šiuo atveju V. B. neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. disponuodamas ne savo, bet nusikalstamu būdu įgytu turtu, siekdamas pašalinti automobilio (jo detalių) identifikavimo pagal numerius galimybę tyčiniais veiksmais sunaikino ne vienoje vietoje esančius neteisėtai įsigyto automobilio identifikacinius numerius, todėl jo veika šioje dalyje atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ str. 1 d.

Įvertinus tai, kad V. B. tyčia iš R. J. nusipirkdamas kaip turtą įgijo automobilį „Citroen C5“, kuris buvo užvaldytas nusikalstamu būdu, teismas byloje minėtais duomenimis patvirtino, kad V. B. apie nusikalstamu būdu užvaldytą automobilį žinojo, jo veika šioje dalyje atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d.

Dėl banko mokėjimo kortelių įgijimo ir laikymo

Kaltinamasis R. J. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad korteles surado prie Jaruzalės parduotuvės. Kortelių nenaudojo. Korteles paėmiau, įsidėjau į krepšį ir niekur jomis nesinaudojo, apie jas užmiršo. Korteles norėjo grąžinti, į banką nunešti. Korteles laikė apie metus laiko. Vasarą buvo išvažiavęs į Olandiją, korteles rado prieš išvažiuodamas. Rado gal 5 korteles.

Liudytojas Č. S. teisme parodė, kad prieš 3 ar 4 metus paliko kortelę „IKI“ parduotuvėje Jeruzalėje. Atsiskaitinėjo ir turbūt paliko prie kasos. Pasirašinėjo tuo laiku ant kvito. Po kelių dienų buvo „Senukuose“ apsipirkti ir tik tada pastebėjo, kad neturi kortelės. Nuėjęs į banką kortelę užblokavo. Dėl pinigų neturi jokių pretenzijų, niekas nedingo. Jam dėl kortelės niekas neskambino, nepranešė.

Liudytojas M. N. teisme parodė, kad vienu metu pastebėjo, kad dingo kortelė. Kokiom aplinkybėm kortelė dingo jis nepamena. Jis nepamena, ar pats kortelę pametė, ar kažkur paliko/ Nemano, kad kortelė buvo pavogta. Jis tiesiog pastebėjo, kad kortelės nėra piniginėje. Policija paskambino gal po pusmečio ar metų. Tai buvo „SEB“ banko kortelė „Visa elektron“.

Liudytojas T. L. teisme parodė, kad jį iškvietė tardytoja ir klausė dėl kortelės. Jis kortelę bankomate buvo palikęs, Jeruzalėje prie „Iki“ parduotuvės. Jam paaiškino, kad sulaikė žmogų, kuris rado bankomato kortelę. Iš jo niekas kortelės neapvogė. Jis skubėdamas kortelę paliko bankomate. Paksui paskambino į banką, ir kortelė buvo užblokuota. Jam niekas neskambino ir nepranešė, kad kortelę rado. Banke jam išdavė naują kortelę.

Iš apžiūros protokolo matyti pas R. J. asmens kratos metu rastų mokėjimo kortelių individualūs požymiai (t. 2, b. l. 89-91).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00361-12, pas įtariamąjį R. J. asmens kratos metu buvo paimta DnB banko kortelė, išduota I. A. vardu. Nustatyta, kad I. A. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2012-04-11 mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su buvusia I. A. žmona – A. A., kuri paaiškino, kad su I. A. išsiskyrė 1998 metais, nuo to laiko su juo nebendrauja, žino tik tiek, kad jis nuolat girtauja ir valkatauja. Jokių duomenų apie galimą dabartinę jo buvimo vietą neturi (t. 2, b. l. 98).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus dėl disponavimo banko mokėjimo kortelėmis, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu, teismas nustatė, kad R. J. rasdamas įgijo svetimas korteles, kurias be kortelių savininko (banko) ir asmenų (kuriems kortelės išduotos) žinios ir ir be jų sutikimo laikė pas save. Tokią tiesą byloje patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir teisme apklaustų asmenų parodymai, objektyviuosius kortelių laikymo požymius patvirtina tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Juos įvertinęs teismas pripažįsta, kad kortelių skaičius, jų laikymo trukmė, nepranešimas apie rastas korteles nurodytiems asmenims, negautas leidimas jų turėjimui leidžia pripažinti, kad minėtas banko mokėjimo korteles kaip elektronines mokėjimo priemones R. J. tyčia neteisėtai laikė, dėl ko jo veika atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. korteles įgijo jas rasdamas, kas byloje liko nepaneigta, dėl ko teismas neturi pagrindo tuo netikėti, kortelių įgijimas nėra neteisėta, ką teismas šalina kaip nusikalstamos veikos turinį. Įvertinus tai, kad R. J. įgijęs korteles vienu metu jas laikė vienoje vietoje, vienais ir tais pačiais savo veiksmais, tuo pačiu kaltės turiniu, teismas šią nusikalstamą veiką dėl visų kortelių neteisėto laikymo pripažįsta kaip padarytą vieną nusikaltimą, o ne atskiras veikas.

Iš byloje esančios gydymo įstaigų pažymų (t. 3. b. l. 73, 74, 75, 125, 126,) matyti, jog R. J. ir V. B. nebuvo gydyti priklausomybės ligų centre, jiems nebuvo diagnozuota psichikos sutrikimų, todėl būdami pakaltinami ir būdami baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Kaltinamojo R. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi, ką įrodė duodamas nuoširdžius parodymus teisme ir pripažindamas padarytą turtinę žalą, sutikdamas ją atlyginti, taip siekdamas sušvelninti nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teismas nenustatė.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar ją švelninti, teismas nenustatė. Tokiu būdu skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, į kaltinamųjų asmenybes, R. J. dar ir nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

R. J. tiesiogine tyčia padarė keturis nusikaltimus, du kurių priskiriamas nesunkių, vienas apysunkių ir vienas sunkių nusikaltimų kategorijai. R. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau kartą teistas (t. 3, b. l. 59-63), šiuo metu jis teistas tris kartus (t. 3, b. l. 179-182), iki veikų padarymo buvo baustas administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 3, b.l. 57-58), jis nevedęs, nedirbantis, jo padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis, skaičius ir intensyvumas rodo polinkį pažeidinėti teisės normas. Įvertinęs visą tai ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str., 61 str. nuostatas teismas priverstas už padarytus tyčinius nusikaltimus R. J. skirti laisvės atėmimo bausmes, žemiau jų vidurkio.

Pagrindo atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas nenustatė.

R. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, tačiau šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendis, kuriuo R. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl suėmimas naikintinas nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. praeityje neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 3, b. l. 124), padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis baustas administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 3, b.l. 122-123), oficialiai nedirba, yra pensininkas. Įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas teismas už pirmą kartą padarytus tyčinius nusikaltimus V. B. skiria švelniausias sankcijoje numatytas bausmės rūšis pinigines baudas, kurias subendrina dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis M. D. pareiškė 60000 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 45). Teisme M. D. parodė, kad turtinę žalą sudaro 43 000 Lt už prarastą automobilį „BMW 730“ ir 17 000 Lt už prarastą automobilį „Citroen C5“, turtinės žalos reikalavimą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas teisme sumažino iki 58 000 Lt dėl grąžintų automobilio „Citroen“ detalių. Teisme civilinis ieškovas patikslino, kad žalą dėl automobilio „BMW 730“ prašo priteisti iš R. J., o žalą dėl automobilio „Citroen C5“ prašo priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Spręsdamas šiuos civilinio ieškinio reikalavimus teismas nustatė, kad žala dėl automobilio „BMW 730“ praradimo ieškovui tiesiogiai padaryta kaltinamojo R. J. nusikalstamais veiksmais, t. y. ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su R. J. veika, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, kaltininkas žalą pripažino ir sutiko atlyginti. Žala dėl automobilio „Citroen C5“ praradimo ieškovui padaryta tiek nusikalstamais R. J., tiek nusikalstamais V. B. veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. numato, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Įvertinęs visą tai teismas tenkina nukentėjusiojo reikalavimą dėl 58 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, ją atitinamai priteisdamas iš žalą padariusių asmenų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl „Mercedes Benz“ automobilio) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl „Citroen C5“ automobilio) ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu R. J. skirti subendrintą bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d. paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę bausmę R. J. skirti 3 m. 9 mėn. (trejus metus ir devynis mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2012-12-13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2012-03-27 iki 2012-12-13 bei visiškai arba iš dalies atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendį.

R. J. kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį ir skirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu V. B. galutinę bausmę skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą, ją sumokant per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. D. priteisti 43 000 (keturiasdešimt tris tūkstančius) litų turtinės žalos atlyginimą iš R. J., 15 00 (penkiolika tūkstančių) litų turtinės žalos atlyginimą solidariai iš R. J. ir V. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus sportinį krepšį „Calvin Klein“ su daiktais, rankinę „Decently“ su drabužiais, juodą odinę rankinę, juodą odinę piniginę, „IKI premija“ kortelę, transporto priemonės registracijos liudijimą DR/BAB 1668644, mobilaus ryšio telefonus „SamsunG ir „Nokia“ gražinti R. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtojo R. J. nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.