- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- II-116-393/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00034-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. K.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Arvydas Gudas
- Kategorijos
- 16.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-3946-2022, ROIK: 22173243100, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2022 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3946-2022, ROIK: 22173243100, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, bei nubaustas 60 Eur bauda, už tai, kad 2022 m. liepos 5 d., 08.17 val. vairavo transporto priemonę ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste KET) 20 punkto nuostatas, naudojosi mobiliąja ryšio priemone rankomis (administracinio nusižengimo byla b. l. 1–2).
Šalies argumentai
Skunde nurodoma, kad skundu prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3946-2022 ir administracinę teiseną nutraukti.
Tokią poziciją grindžia toliau nurodomomis aplinkybėmis, motyvais ir argumentais.
2022-07-05 automobiliu „Lexus LC500“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), atvyko į Lazdijų miesto kapines, kur susitiko su duobkasiu A. J., kuris iškasė duobę dėdės palaikams. Kalbėdamas savo mobilųjį telefoną ir piniginę padėjo automobilyje ant priekinės panelės, virš prietaisų skydelio. Atsisveikinęs nuvažiavo Kauno gatve link miesto centro. Važiuojant gatve 40 km/h greičiu, netrukus iš tolo pamatė dešinėje pusėje įvažiavime stovintį policijos automobilį. Važiuojant nelygia gatve mobiliojo ryšio telefonas nuo kratymo pradėjo slysti, tuomet pravažiuodamas pro policijos automobilį ištiesė ranką ir prilaikė telefoną rankos pirštais, kad jis nenukristų. Šis telefono palaikymas truko vieną ar dvi sekundes. Tačiau jo į rankas paėmęs nebuvo ir jo rankoje nelaikė, telefono nekilnojo, niekam neskambino ir neatsiliepinėjo, nerašė SMS, neatliko jokių kitų veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip naudojimąsi telefonu rankomis. Po to pamatė, kad paskui važiuoja policijos automobilis ir stabdo. Sustojus kelkraštyje priėjo policijos pareigūnas S. Ž. ir pasakė, kad padarė pažeidimą, vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, rankomis. Jis kategoriškai su tuo nesutiko, nurodė, kad telefonu nesinaudojo, o tik vienu momentu jį prilaikė, kad jis nenuslystų nuo panelės. Policijos pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje padaryto pažeidimo ir jame buvo nurodyta iki kada reikia sumokėti baudą. Su tuo nesutiko, administracinio nusižengimo protokolo nepasirašė, nepasirašė ir administracinio nurodymo.
Tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek administracinis nurodymas bei nutarimas kuriuo nubaustas bauda, neteisingi, bei nepagrįsti, nes tokio pažeidimo nepadarė.
Dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas, dėl nusižengimo padarymo, fiksuojami įrodymai, kitos nustatytos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taip pat protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, jis turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Teismų praktikoje nurodoma, kad kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokias veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Iš jam pareikšto kaltinimo matyti, kad nebuvo atskleista nusižengimo esmė, protokole abstrakčiai nurodyta, kad vairuodamas transporto priemonę naudojosi mobiliąja ryšio priemone, rankomis, taip pat nėra nurodyta ir detalizuota kokiais konkrečiais veiksmais naudojimasis telefonu pasireiškė, kaip ir kokiu būdu, kokiu telefonu buvo naudojamasi, nenurodyta kurioje rankoje buvo laikomas telefonas, t. y. nenurodytos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, bylas nagrinėjanti institucija įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Asmuo traukiamas atsakomybėn tik tada, kai surinkus pakankamai įrodymų, ir ištyrus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Tačiau institucija šių reikalavimų nepaisė, ir padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.
Nustatant kaltę buvo remiamasi dviem įrodymais, administracinio pažeidimo protokolą surašiusio pareigūno S. Ž. tarnybiniu pranešimu, mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis fiksuotais duomenimis. Tačiau šie įrodymai neįrodo kaltės. S. Ž. tarnybinis pranešimas yra nepatikimas, nes šis asmuo priešiškai nusistatęs jo atžvilgiu, yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes kitam policijos pareigūnui įžeidžiančiai apie jį kalbėjo. Be to šio policijos pareigūno aiškinimai nėra nuoseklūs. Jis ne visą laiką tvirtino, kad jis telefonu naudojosi rankomis. Tai užfiksuota garso ir vaizdo įraše. Iš S. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis pranešime nurodė aplinkybes remdamasis minėtu vaizdo ir garso įrašu. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimus nurodė tik selektyviai, kai kuriuos žodžius išimdamas iš konteksto.
Atkreiptinas dėmesys į tarnybinio pranešimo surašymo datą. 2022 m. liepos 5 d. neigė kaltę dėl padaryto pažeidimo, tačiau tarnybinis pranešimas buvo surašytas tik 2022 m. rugpjūčio 1 dieną, kai buvo pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Esant visoms šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tikėti nenuosekliais ir kitais įrodymais nepatvirtintais paaiškinimais, tarnybinis pranešimas negalėjo būti pripažintas pakankamu ir patikimu įrodymu, įrodančiu kaltę, tačiau juo buvo remtasi kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu.
Motyvuojamoji dalis
Nutarime taip pat nurodoma, kad kaltė įrodoma ir mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis fiksuotais duomenimis, tačiau tai neatitinka tikrovės. Priešingai šiam teiginiui, iš bylos medžiagos matyti, kad yra tik vienas vaizdo ir garso įrašas, kuris padarytas ne keliomis priemonėmis, o viena, policijos pareigūno S. Ž. „Body“ kamera. Šiame vaizdo įraše užfiksuota situacija jau po nusižengimo padarymo, kai automobilis buvo sustabdytas, naudojimosi dešine ranka telefonu šiame vaizdo įraše nėra. Tarnybiniuose automobiliuose yra sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, o vaizdo įrašų medžiagos turi būti saugomos ne mažiau nei 15 dienų, būtent šiame vaizdo įraše turėjo būti užfiksuotas daromas pažeidimas, nes automobilis pravažiavo pro policijos automobilį. Tačiau jo byloje nėra. Tikėtina, kad šis vaizdo įrašas į bylą nėra pateiktas ir nėra išreikalautas būtent dėl tos priežasties, kad jis akivaizdžiai įrodo nekaltimą.
Papildomai prie skundo pateikiami įrodymai patvirtinantys, kad telefonu nesinaudojo ir rankose jo nelaikė: telefono 2022 m. liepos 5 d. sąskaitos išklotinė, tai įrodo, kad nusižengimo fiksavimo metu telefonu nebuvo naudojamasi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-07-05 pažyma Nr. 22-DL468, kuri patvirtina, kad jo vairuotam automobilyje yra sumontuota laisvų rankų įranga. Keturios fotonuotraukos, įrodančios, kad yra sumontuota laisvų rankų įranga. Marijampolės poliklinikos akinių receptas, patvirtinantis, kad dešiniai akiai reikalinga +3,5, o kairei +3,25 dioptrijų sfera. Šis įrodymas patvirtina, kad skaitymui ir rašymui, naudojimuisi telefonu reikalingi akiniai. O jis važiavo be jų.
Bylos nagrinėjimo policijos komisariate metu nebuvo klausiama apie filmuotoje medžiagoje esančius jo paaiškinimus. Iš viso vaizdo įrašo akivaizdu, kad jis kaltės nuo pradžių kategoriškai nepripažino. Nutarime jo pasakyti sakiniai cituojami selektyviai.
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, duomenų kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas tik galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms, apie asmens kaltumą padaryti ir skirti nuobaudą. Nutarimo išvados nėra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų objekyviu įvertinimu, kaltė konstatuota neteisingai ir nepagrįstai.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame atsiliepime, prašoma skundo netenkinti, palikti nutarimą galioti (skundo byla, b. l. 25–27). Institucija nurodo, G. K. skundžia 2022 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. priimtą nutarimą Nr. 52-ANR N-3 946-2022, ir prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nutarimu G. K. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 60 Eur bauda. Skiriant nuobaudą pažeidėjui atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bauda paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, G. K. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad vairuodamas automobilį mobiliuoju telefonu nesinaudojo, tik trumpai jį pirštu prilaikė, kad nenukristų nuo automobilio prietaisų skydelio panelės.
Iš skundo turinio matyti, kad G. K. nepripažįsta, jog vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) rankomis. Kaip pats teigia, savo mobiliojo ryšio telefoną buvo pasidėjęs automobilyje ant prietaisų skydelio panelės, ir važiavo Lazdijų miesto Kauno gatve Lazdijų miesto centro link. Kadangi Kauno gatvės danga labai nelygi, ant prietaisų panelės buvęs telefonas dėl kratymo ėmė slysti ir būtų nukritęs ant grindų, todėl jis ištiesė ranką ir telefoną palaikė rankos pirštu, tačiau į rankas jo paėmęs nebuvo, rankose jo nelaikė, nekilnojo ir neatliko jokių kitų veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti, kaip naudojimąsi telefonu rankomis. Šis prilaikymas buvo visiškai trumpalaikis ir netruko ilgiau nei vieną ar dvi sekundes. Po to pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis, kuris G. K. sustabdė. Priėjęs pareigūnas S. Ž. pareiškė, kad G. K. neva padarė nusižengimą - vairuotojas automobilį naudojosi mobiliąja ryšio telefonu rankomis. Pasak G. K., tai buvo akivaizdi netiesa ir jis kategoriškai su tuo nesutinka: aiškino, kad važiuodamas gatve automobiliu jis telefonu nesinaudojo, o tik vienu metu jį prilaikė, kad jis nenuslystą nuo automobilio panelės ir nenukristą. Dėl to pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą.
G. K. mano, kad vien telefono prilaikymą, kad jis nenukristų nuo panelės, kur buvo padėtas nėra, pagrindo laikyti naudojimosi telefonu ir to negalima sutapatinti su naudojimosi, t. y. su veikimu, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Nurodo, kad tarnybiniame pranešime pareigūnas ištraukęs jo žodžius iš viso pokalbio konteksto teigia, kad pasakymas „Taip, aš jį laikiau ir dėl to nesiginčiju“, neva reiškia, kad jis, G. K. pripažino telefoną laikęs rankoje. Tai sakydamas pareigūnui G. K. aiškino ir tvirtino, kad telefoną tik prilaikė, kad jis nenuslystą, ir nenukristą.
Policijos pareigūno S. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su Alytaus AVPK Lazdijų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju R. I. nustatytame maršrute, esant Energetikų gatvėje, Lazdijų mieste, ties Energetikų gatvės ir Kauno gatvės sankryža, pastebėjo, kaip Kauno gatve, Lazdijų miesto centro link važiuoja, automobilis “Lexus”, valstybinis numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai naudojosi mobiliąja ryšio priemone (telefonu) rankomis (laikydamas telefoną dešinėje rankoje). Sustabdžius minėtą automobilį Kauno gatvėje, Lazdijų mieste priėjęs pareigūnas prie automobilio vairuotojo durelių lango ir jį atidarius prisistatė, nurodė sustabdymo priežastį ir paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kaip paaiškėjo, tai buvo G. K., kuriam buvo paaiškinta, kad pareigūnas akivaizdžiai matė, kaip jis naudojosi mobiliąja ryšio priemone (telefonu) rankomis, laikydamas telefoną dešinėje rankoje. Tuomet vairuotojas kelis kartus nurodė, kad nei rašė telefonu, nei kalbėjo. Pareigūnas dar kartą G. K. paaiškino, kad jis nesakė, jog G. K. kalbėjo telefonu, o tik matė, kaip jis juo naudojosi, kadangi jį laikė dešinėje rankoje, G. K. pakeltu balsu aiškino, kad telefonu nekalbėjo ir pasakęs “baikit jūs nesąmones” įsėdo į automobilį. Toliau bendraujant su G. K. jis pasakė - „Taip, aš jį laikiau ir aš nesiginčiju”, todėl S. Ž. pakartojo, kad tai reiškia, jog jis telefonu naudojosi, kadangi jį laikė rankoje, G. K. toliau kartojo, kad telefonu nekalbėjo.
S. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis fiksuoti duomenys, iš kurią girdėti, kaip G. K. sako: „kad aš jį tik paėmiau, pasidėjau čia, o tikrai nekalbėjau“ (vaizdo ir garso įrašo 00:24 - 00:26); „pataisiau, gi jis puolė, ar Jūs suprantat lietuviškai <„>( vaizdo ir garso įrašo 01:47» 01:50); „aš va šitaip kaip jis slinko paėmiau.., na taip, aš jį laikiau, nesiginčiju (vaizdo ir garso įrašo 01:26 01:31).
Kaip matyti iš vaizdo įrašo, įvykio metu buvo šviesus paros metas, nebuvo kritulių, todėl policijos pareigūnams buvo aiškiai matyti daromas pažeidimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens G. K. teiginys, kad jis ištiesė ranką ir telefoną palaikė rankos pirštu, tačiau į rankas jo paėmęs nebuvo, rankose jo nelaikė, nekilnojo ir neatliko jokių kitų veiksmą, kuriuos būtų galima vertinti, kaip naudojimąsi, telefonu rankomis, vertintinas kritiškai ir laikytinas tik jo gynybine pozicija, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jį paneigia byloje surinkti ir nutarime aptarti objektyviai užfiksuoti duomenys.
Dėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumą Institucija pažymi, jog šiame procesiniame dokumente aiškiai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta ir laikas (Lazdijai, Kauno gatvė, 2022-07-05 08:17 vai). Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole aiškiai, nurodyta kokį Kelių eismo taisyklių punktą G. K. pažeidė, taip pat nurodyta ir nusižengimo esmė ir pagal kokį ANK straipsnį už tai numatyta administracinė atsakomybė, institucijos nuomone administracinio nusižengimo protokolas yra aiškus ir suprantamas bei leidžiantis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo jam pareikštų kaltinimą ir to nekeičia aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokolo jis nepasirašė. G. K. skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais duomenimis, ir vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Teisė ginti savo interesus - neginčytina, tačiau turimų įrodymų visumoje G. K. skundas vertinamas kaip nepagrįstas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, Institucijos atlikusios nusižengimo tyrimą atstovas nurodė, kad atsiliepimą palaiko, papildymų neturi.
G. K. paaiškino, kad 2022 m. liepos 5 d., savo automobilius atvyko į Lazdijų kapines, susitiko su duobkasiu, kalbėdamas savo mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę padėjo automobilyje virš prietaisų skydelio esančios panelės. Atsisveikinęs su duobkasiu išvyko Kauno gatve link miesto centro. Netrukus pamatė dešinėje kelio pusėje pro krūmus policijos automobilio švyturėlius. Kauno gatvės danga yra nelygi, todėl telefonas pradėjo slysti, jis prispaudė ranka telefoną prie panelės ir stumtelėjo aukštyn link priekinio stiklo, kad telefonas nenukristų. Šis telefono sulaikymas truko dvi tris sekundes. Į rankas telefono paėmęs nebuvo, rankose jo nelaikė, nerašė sms žinučių, neatliko jokių veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip naudojimąsi telefonu. Paskui pradėjo važiuoti policijos automobilis ir sustabdė jo automobilį. Sustojus priėjo policijos pareigūnas ir S. Ž. ir pasakė, kad padarė pažeidimą, kad naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis vairuodamas automobilį. Jis policijos pareigūnui nurodė, kad mobiliuoju telefonu nesinaudojo, o jį tik prilaikė, nes jis krito. Pareigūnas neatsižvelgęs į tai, kad nesutinka su pažeidimu surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, su kuriuo jis nesutiko ir jo nepasirašė. Jo automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga ir jam naudotis telefonu nėra jokio poreikio.
Liudytojas (policijos pareigūnas) S. Ž., paaiškino, kad jie patruliavo, stovint jų automobiliui Energetikų gatvėje, nežino kiek metrų nuo Kauno gatvės, pastebėjo važiuojant Lexus automobilį, kurio vairuotojas dešinėje rankoje, prie bėgių svirties, laikė mobiliojo ryšio telefoną. Tai buvo šių metų liepos mėnesį, kada tiksliai jis neprisimena. Automobilį matė gal penkias sekundes. Jis sustabdęs automobilį priėjo prie jo ir vairuotojas iš karto pasakė, kad tik ne dėl mobiliojo telefono. Nurodė, kad telefonu nesinaudojo. Pokalbiui tęsiantis, jis pripažino, kad laikė telefoną rankoje. Ar automobilio langai tonuoti neprisimena, tą dieną matomumas buvo geras. Koks telefonas buvo negali nurodyti, taip pat nežino kokia jo spalva. Kai priėjo prie automobilio, kur buvo telefonas nepastebėjo. Tarnybinį pranešimą surašė, kai buvo gautas skundas, kada neprisimena. Surašant tarnybinį pranešimą naudojosi „Body“ kameros įrašu. Pagal susiklosčiusią praktiką, tokių pažeidimų neskundžia, todėl tarnybinio nerašė, nes dar buvo laiko, galvojo kai pyktis praeis susimokės baudą.
Liudytojas R. I. paaiškino, kad dienos neprisimena kada buvo, dirbo su S. Ž., tačiau kai pravažiavo automobilis Kauno gatve jis nematė. S. Ž. sustabdė. Jis sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir sustabdyto automobilio priėjo tik tuomet, kai išgirdo, kad vyksta konfliktas. Vairuotojas aiškino, kad norėjo pasidėti telefoną, su pažeidimu nesutiko. Kai vairuotojas nurimo ir atsisėdo į automobilį, jis grįžo prie tarnybinio automobilio. Pažeidimo aplinkybių nesiaiškino. Ar policijos automobilyje veikė kamera jis nežino, jo „Body“ kamera buvo įjungta. Tarnybinio pranešimo nerašė, mano kad nebuvo būtinumo. Žmogus nurodė, kad norėjo pasidėti telefoną, pravažiuojant automobilio „Lexus“ jis nematė.
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamoje byloje G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad 2022 m. liepos 5 d. 8 val. 17 min. Lazdijų mieste, Kauno gatvėje, vairavo transporto priemonę ir naudojosi mobiliąja ryšio priemone (telefonu) rankomis. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Institucija surašė nutarimą, kuriuo pažeidėjui už minėtą pažeidimą paskyrė 60 Eur dydžio baudą.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju G. K. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punktą. Nors liudytojas policijos pareigūnas S. Ž. teisme tvirtino, kad būdami Eigulių gatvėje, kuri susikerta su Kauno gatve, pastebėjo, kad automobilio „Lexus“ vairuotojas dešine ranka naudojosi mobilaus ryšio telefonu, tuo patvirtindamas savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau, įvertinus kitus bylos duomenis – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, jo pateiktus rašytinius įrodymus: automobilio salono fotonuotraukas, duomenis apie tai, kad automobilyje yra sumontuota veikianti laisvų rankų įranga, mobilaus ryšio paslaugų operatoriaus „Telia“ pateiktą jo naudojamo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paslaugų detaliąją ataskaitą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 5 d. , 07.41 val. iki 2020 m. liepos 5 dienos, 15.28 val., Marijampolės ligoninės konsultacijų poliklinikos receptą, vien vieno policijos pareigūno parodymų, nes kitas policijos paregūnas R. I. paties įvykio, kaip buvo vairuojama nematė, nepakanka nustatyti asmens kaltę.
Byloje nustatyta, kad G. K. nuo pat jo sustabdymo momento policijos pareigūnams neigė, jog jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Skunde teigiama ir posėdžio metu G. K. nurodė, kad jis tik prilaikė apie pora sekundžių mobiliojo ryšio telefoną, kai jis krito nuo panelės ir pastūmė link lango, kad telefonas nenukristų, siūlė prie jo automobilio priėjusiam pareigūnui, apžiūrėti telefoną, tačiau pastarasis į tai nesureagavo. Šis jo pakankamai svarbus argumentas byloje nepaneigtas. Policijos pareigūnas S. Ž. neigė, kad reikia apžiūrėti telefoną, teigė, kad G. K. kaltę pripažino, kad telefoną jis laikė rankoje, tačiau vertinant šio liudytojo parodymų objektyvumą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad jis duodamas parodymus aiškino, kad neprisimena kada įvykis buvo, pripažino, kad tokių pažeidimų fiksuojama daug, taip pat nurodė, kad tarnybinį pranešimą surašė tik gavus skundą, nes pažeidimas buvo akivaizdus ir manė, kad praėjus pykčiui G. K. susimokės baudą, nes tokia susiklosčiusi praktika. Pripažino, kad rašant tarnybinį pranešimą naudojosi „Body“ kameros prietaisu darytu vaizdo įrašu. Policijos tarnybinio automobilio daromi vaizdo įrašai saugojami trumpai, ir kai buvo pateiktas skundas, jo jau nebuvo išlikusio dėl nežinomų priežasčių, todėl jis neprijungtas prie bylos. Tad lieka nepaneigta aplinkybė, kad rašytame tarnybiniame pranešime ir duodant parodymus, jis neteisingai įvertino aplinkybę, kad vairuotojas pripažino, kad laikė telefoną, kad vairuotojas su pažeidimu sutiko, nes „Body“ kameros įrašas šio įvykio pradžios, kaip buvo vairuojama, ar buvo laikomas telefonas rankoje neužfiksavo, filmuojama buvo po įvykio, policijos paregūnui S. Ž. priėjus prie sustabdyto automobilio, kuomet jau vyko ginčas tarp G. K. ir S. Ž. Liudytojas R. I. prie sustabdyto automobilio buvo priėjęs tik trumpai, kai išgirdo, kad vyksta ginčas, vairuotojui nurimus jis grįžo prie policijos automobilio, tad jam S. Ž. pokalbio su automobilio „Lexus“ vairuotoju turinys nežinomas. Be to jis nematė ir kai „Lexus“ automobilis pravažiavo pro jų tarnybinį automobilį, t. y. ar vairuotojas naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis, nes tuo metu buvo užimtas kitais reikalais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors automobilis „Lexus“ buvo sustabdytas dėl to, kad jo vairuotojas galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus, t. y., kad vairuodamas automobilį galimai rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu, tačiau prie automobilio priėjęs policijos pareigūnas S. Ž. net nematė minėto mobilaus ryšio telefono, jis įdėmiai neapžiūrėjo automobilio salono, neužfiksavo to, ar mobilaus ryšio telefonas yra laikiklyje, ar kitoje laisvai pasiekiamoje vietoje, taigi dėmesys į administracinio nusižengimo, dėl kurio galimo padarymo asmuo buvo sustabdytas, įrankį net nebuvo kreipiamas. Kaip jis pats nurodė apklausiamas teisme, nekreipė į tai dėmesio, kadangi jam buvo svarbu ir taip jis vertina, kad nusižengimas akivaizdus, nes vairuotojas pripažino, kad laikė telefoną. Toks nusižengimą fiksuojančio policijos pareigūno elgesys yra nesuprantamas, kadangi siekiant tinkamai užfiksuoti nusižengimą, dėl kurio yra sustabdytas automobilio vairuotojas, būtina įsitikinti, ar asmuo išvis turi mobilaus ryšio telefoną, ar jis yra lengvai vairuotojui pasiekiamoje ir ar jis tikrai rankoje laikė būtent mobilaus ryšio telefoną, o ne kokį nors kitą daiktą. Tad akivaizdu, kad šiuo atveju policijos pareigūnai nesiėmė jokių papildomų priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti jų nurodomas aplinkybes, nors pažeidimo faktą vairuotojas neigė ir neigė nuo sustabdymo momento, tai patvirtina pateiktas S. Ž. „Body“ kameros įrašas. Negana to, policijos pareigūnai, net ir žinodami, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nei tą pačią, nei sekančią dieną, nesurašė tarnybinių pranešimų, kuriuose būtų detaliai užfiksavę visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vieno pareigūno S. Ž. tarnybinis pranešimas surašytas praėjus beveik mėnesiui laiko po fiksuoto administracinio nusižengimo – 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. tik tuomet kai buvo gautas G. K. atstovo prašymas dėl prašomos informacijos pateikimo. Jame nėra detaliai atskleistos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės. Kito pareigūno R. I. tarnybinio pranešimo iš viso nėra. Negana to, administracinio nusižengimo bylą tyrusiam pareigūnui nebuvo pateikti vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, nei pareigūno R. I. „bodycam“, prietaiso įrašai, nors šie duomenys būtų buvę labai svarūs įrodymai, galėję išsklaidyti abejones. Čia būtina pažymėti, kad policijos naudojami automobiliai yra nuolat atnaujinami, aprūpinami naujausia reikiama technika pažeidimams fiksuoti, technika pažeidimams fiksuoti aprūpinami ir policijos pareigūnai. Todėl tais atvejais, kuomet kyla nesutarimas tarp galimo KET pažeidėjo ir policijos pareigūno dėl administracinio nusižengimo fakto, registratorių ar „Body“ kameros prietaiso įrašas būtų labai reikšmingas įrodymas. Kai jais nesinaudojama, jie dingsta ar jų negalima pateikti dėl ne visada suprantamų priežasčių, atsiranda pagrįsta abejonė ir dėl pačių policijos pareigūnų parodymų. Kita vertus, panašiais atvejais galimam pažeidėjui neigiant nusižengimą, policijos pareigūnai turėtų nedelsiant surinkti kitus pirminius duomenis (pvz., bent jau apžiūrėti jo mobilaus ryšio telefoną (telefonus), nustatyti naudojamus numerius, išsiaiškinti, ar mobiliajame telefone, kuriuo naudojantis galimai buvo padarytas nusižengimas, galimas vienos ar dviejų SIM kortelių naudojimas, reikiamais atvejais net gauti skambučių išklotines ir pan.). Šioje byloje tai nebuvo daroma. Dėl to teismas pripažįsta, kad šiuo atveju Institucija pasyviai rinko duomenis dėl išsamaus administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudama vien policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, surašytame nuo automobilio sustabdymo momento praėjus beveik mėnesiui užfiksuota informacija, pasitelkus „Body“ kameros įrašą, atsietai, išėmus iš konteksto įvertinus paties pažeidėjo paaiškinimus, o ne vertinant viseto aplinkybių kontekste.
G. K. jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui su skundu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jo automobilyje veikia laisvų rankų įranga, jo vardu registruoto telefono numerio detalią išklotinę, kad prieš sustabdant policijos pareigūnams jis nekalbėjo telefonu, niekam neskambino ir nerašė SMS žinučių, nebuvo naudojamasi mobiliaisiais duomenimis. Tačiau, Institucija, padarė išvadą, kad minėti dokumentai nepatvirtina, kad G. K. atitinkamu metu nesinaudojo telefonu, nelaikė jo rankoje. Sutiktina, kad taip iš tiesų galėjo būti, tačiau lygiai taip pat galėjo ir nebūti – taigi, institucija iškėlė prielaidą, kuri turėjo būti paneigta, nes priešingu atveju bet kuri prielaida ar abejonė, kurios negalima paneigti bylos įrodymais, turi būti vertinama pažeidėjo naudai. Ši abejonė būtų buvusi pašalinta arba patvirtinta, jei automobilį sustabdę policijos pareigūnai būtų fiksavę, kurioje vietoje buvo telefonas automobilyje, apžiūrėję jo mobiliojo ryšio telefoną, kurio neleistinu naudojimu jis buvo nubaustas, patikrinę jame esančius duomenis apie ryšius. Tokiu pat būdu buvo galima nustatyti, kiek mobiliojo ryšio telefone buvo SIM kortelių. To nepadarius, lieka nepaneigti minėtos išklotinės duomenys bei G. K. parodymai, kad 2020 m. liepos 5 d. apie 8.17 val. jis, vairuodamas automobilį, nesinaudojo savo mobiliojo ryšio telefonu.
Todėl, esant anksčiau aptartiems prieštaringiems bylos įrodymams, G. K. kaltė dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju negali būti grindžiama vien liudytojo policijos pareigūno S. Ž. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.
Pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus neinformatyų policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, kuris surašytas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo įvykio, kuriame nėra užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės, kaip jis naudojosi telefonu, ir tai, kad jis teisme smulkiai negalėjo prisiminti šio įvykio aplinkybių, negalėjo nurodyti tikslaus laiko, negalėjo nurodyti priežasčių dėl kurių nerinko įrodymų, dėl G. K. duoto paaiškinimo neadekvataus vertinimo, kad jis pripažįsta kaltę, dėl ko kyla abejonių, ar jie dėl analogiškų įvykių gausos ir to, kad, kaip matyti iš jų parodymų, šiuos nusižengimus laiko mažareikšmiais, kad jie kažkaip išsisprendžia praėjus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pykčiui ir sumokant baudą. Kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. K. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nėra. O kiti ištirti įrodymai – vairuotojo G. K. nuoseklūs parodymai, kad vairuodamas automobilį telefonu nesinaudojo, šio asmens naudojamo mobiliojo ryšio įrenginio ataskaitos duomenys, kad nusižengimo užfiksavimo metu į/iš G. K. mobiliojo ryšio telefoną nebuvo skambinta, gauta ar siųsta trumpųjų žinučių ar naudotasi mobilaus interneto duomenimis, kad minėto asmens automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, kuri per belaidį ryšį prijungta prie G. K. mobilaus įrenginio, kad G. K. nustatytas toliaregiškumas patvirtina, kad jis negalėtų be akinių naudotis mobiliuoju telefonu, tik sustiprina abejones dėl to, ar G. K. išties vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu.
Abejones kelia ir pareigūno S. Ž. nurodyta aplinkybė, kad G. K. dešine ranka telefoną laikė prie pavarų svirties. Ar iš tiesų sėdėdamas tarnybiniame automobilyje, esančiame pagal policijos pareigūno parodymus už penkių metrų, pagal G. K. parodymus už dvidešimt penkių metrų, pareigūnas galėjo matyti, kad telefonas laikomas prie pavarų svirties. Šią likusią abejonę būtų pašalinęs iš policijos automobilio išimtas vaizdo įrašas, nes Lexus automobiliui pravažiuojant pro policijos automobilį, pareigūnas S. Ž. teigia, kad tai matė.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad Institucija, nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų ir nepagrįstai vadovavosi vien tik policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybės, kurias jis tvirtinto teismo posėdyje, bei laikė šiuos įrodymus patikimais ir objektyviais. Kadangi anksčiau aptartų byloje esančių prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, skundžiamas Institucijos nutarimas panaikinamas ir G. K. nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jo veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
G. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-3946-2022 ir administracinę teiseną nutraukti.
Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.