Kauno apygardos teismo nutartis

2013-08-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1894-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-19
Bylos Nr.
2S-1894-260/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo
„Kauno energija“, Z. B., E. B.
Civilinė byla Nr.2S-1894-260/2013;proceso Nr.2-69-3-11046-2013-8;
procesinio dokumento kategorijos:106.3;121.14;122.4; 129.1; 129.11.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. civilinėje byloje Nr. 2-14868-947/2013 priimtos nutarties, kuria nustatyti trūkumai paduodant pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: „Kauno energija“, Z. B. ir E. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis Saulius Užkuraitis 2013 07 09 pateikė prašymą dėl skolininko pakeitimo, kuriuo prašė vykdymo procese pakeisti skolininkę I. B. skolininkais Z. B. ir E. B.. Pareiškėjas nurodė, kad jo kontoroje vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo išduotas 2000 m. kovo 31 d. vykdomasis raštas Nr. 2-156 dėl 1 531,36 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės I. B. išieškotojai akcinei bendrovei „Kauno energija“. Skolininkė 2000 m. (duomenys neskelbtini) mirė. 2010 m. lapkričio 22 d. antstolio kontoroje iš Kauno m. 3–ojo notarų biuro gautas raštas, kuriame informuojama, jog po skolininkės mirties paveldėtą turtą pareiškė valią priimti jos motina ir sūnus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi (b. l. 4) nustatė pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti ir pateikti teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad Z. B. ir E. B. po skolininkės mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas – oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 6–7) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį prašymą pareiškėjas grindžia šiai argumentais:

1. Toks teismo įpareigojimas prieštarauja Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o CK 5.52 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, jog suinteresuoti asmenys yra priėmę palikimą, todėl, remiantis nurodytomis teisės normomis, jie yra laikomi priėmę palikimą ir yra pagrindas skolininkę pakeisti.

2. Teismo nurodymas pateikti paveldėjimo teisės liudijimą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (LAT 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003, 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2005), kad palikimo priėmimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, t. y. palikimo priėmimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio prašymui pakeisti skolininką vykdymo procese po pradinio skolininko mirties nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. pateikti papildomą įrodymą – paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pateiktas prašymas nagrinėjamas pagal CPK 593 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį antstolio pareiškimas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu (prašymu) turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.

CPK 110 straipsnis reglamentuoja, kas yra dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai. Vadovaujantis šia norma, procesiniais dokumentais laikomi ir dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai, todėl jie turi atitikti dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnyje. Teismui pateiktas prašymas dėl skolininko pakeitimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinio dokumento turiniui. Nors civilinio proceso įstatymo nuostatos procesiniam dokumentui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės procesinį dokumentą sudaro du pagrindiniai, t.y. dalykas ir pagrindas. Taigi šiuo atveju pagal taikytinus CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus prašyme turėjo būti nurodytas procesinio dokumento dalykas (reikalavimas), o taip pat ir procesinio dokumento pagrindas (aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką). Antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo, prie kurio pridėta vykdomoji byla, atitiko šiuos bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, todėl teismui nebuvo pagrindo nepriimti prašymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, jau paduodamas procesinį dokumentą, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų procesiniame dokumente išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į jo patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų nepakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti procesinio dokumento. Teismas, nustatęs, kad prie procesinio dokumento nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys procesinio dokumento pagrįstumą, negali iš pareiškėjo reikalauti tų procesinio dokumento įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami jam patenkinti, nes priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas procesinis dokumentas gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes pareiškėjas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta procesinio dokumento reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).

Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė procesinio dokumento trūkumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir prašymo dėl skolininko pakeitimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo antstolio Sauliaus Užkuraičio prašymo dėl skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0034/02/00877 pakeitimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Raimondas Buzelis