Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, našlys, išsilavinimas aukštasis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 1997-09-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 3 d., paskirta 6 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2) 2005-03-16 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 3 d., paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė, 3) 2009-07-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė, 5) 2012-03-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK129 str. 2 d. 2 p. ir 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. K. tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – tėvą, būtent: nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. spalio 1 d. 21. 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuolat smurtavo prieš savo tėvą N. K. (N. K.), kuris dėl senatvės ir ligos sunkiai vaikščiojo bei nesiorientavo aplinkoje, tai yra buvo bejėgiškos būklės. Nuolatos smurtaudamas S. K. kumščiais sudavė bejėgiškos būklės savo tėvui N. K. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas: ne mažiau kaip 7 kartus į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip 8 kartus į galvą ir padarė N. K. II, VII, VIII dešinės ir II, III, IV, V, VIII, IX, X, XI kairės pusės šonkaulių lūžius, skruostikaulių, viršutinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių lūžius. Nuo suduotų smūgių visumos išsivysčius kvėpavimo ir progresuojančiam kraujotakos nepakankamumui ir lūžus veido kaulams (skruostikaulių, viršutinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių), įvykus aspiracijai skrandžio turiniu, nukentėjusysis N. K. 2013-10-01 22.25 val. ligoninėje mirė.

Kaltinamasis S. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo santykiai su tėvu po mamos mirties buvo labai geri. Su juo buvo galima pasikalbėti, tačiau po to, kai jis gulėjo slaugos skyriuje, viskas pasikeitė. Vieną kartą jis sudavė tėvui kumščiu į galvą, kai šis vos nepadegė virtuvės, tačiau tai buvo iki jį paguldant jį į slaugos skyrių. Sudavė nestipriai. Antrą kartą tėvą mušė, kai jis pasiėmė peilį ir subadė stalą. Tada jis taip pat sudavė vieną kartą jam į galvą. Po smūgio tėvas neparkrito. Pats nuėjo ir atsigulė į lovą. Gal jis ikiteisminio tyrimo metu ne taip suformulavo sakydamas, kad tėvas nuo smūgių parkrito.

Dar kartą mušė tėvą, kai rado jį laiptinėje. Jis skambino policijai, kad dingo tėvas, ir tada, suradęs jį laiptinėje, taip pat sudavė vieną smūgį, nes šis tik su sauskelnėmis, basas vaikščiojo laiptinėje. Į nugarą jam netrenkė, tiesiog stūmė, kad šis eitų į kambarį. Jam sudavė, nes jis vaikščiodamas laiptinėje galėjo tarp turėklų nukristi žemyn. Į nugarą sudavė tik vieną kartą. Daugiau tėvo nemušė. Kai jis numetė gėlių vazoną, taip pat jam pliaukštelėjo.

Jis jo nemušdavo, nes šis buvo ramus, visą laiką gulėdavo, miegodavo. Dažnai prašydavo vandens ir jis jo atnešdavo, bet jeigu būtų davęs didelį kiekį, tai jis iš karto būtų visą išgėręs. Be to, jis nuolatos nusimaudavo sauskelnes ir gamtinius reikalus darydavo lovoje. Tačiau dėl to jis ant jo nepykdavo. Kai jį parsivežė iš slaugos ligoninės, jam sakydavo, kad reikia apsimauti sauskelnes, tada jis pats pasikeldavo ir jis apmaudavo. Tikriausiai ten jį išmokė, nes po ligoninės jis sauskelnių nebenusimaudavo.

Jis susipažinęs su teismo medicinos išvada. Žino, kad iš pradžių buvo nurodyti 43, vėliau 15 sužalojimų. Tie sužalojimai atsirado dėl to, kad tėvas tris dienas nevalgė. Jis jam atnešdavo sriubos, bet šis nenorėdavo, o vėliau, kai pasakė, kad keltųsi ir valgytų, jis atsisėdo ir krisdamas veidu atsitrenkė į stalą. Jis tada dar pajuokavo, kad galbūt reikia jį pamaitinti kaip mažą vaiką. Bet tada šis jau nebevalgė, todėl jis išsigando ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Jo veidas buvo sužalotas, nes jis rado tėvą parkritusį vonioje. Jie jį rado parkritusį, dar padėjo jam barščių, bet po to jam pasidarė bloga.

Tėvą maudydavo pakankamai dažnai, visada kai skusdavo, tai ir numaudydavo. Mėlynės ant jo kūno matėsi. Kodėl liudytoja teigė, jog nematė mėlynių, nežino, gal ji neatkreipdavo į tai dėmesio. Jam buvo mėlynių ant rankų, ant veido. Jis užkliūdavo už slenksčio ir krisdavo. Taip pat yra buvę ir taip, kad grįžęs iš darbo rado jį sėdint virtuvėje su praskeltu antakiu. Tai buvo po to, kai sugrįžo iš slaugos ligoninės. Po ligoninės jis išgyveno apie 1,5 mėnesio, bet po ligoninės jis jau buvo ne toks. Jis jį palikdavo namuose vieną, nes naktimis dirbdavo, o dienomis miegodavo. Kai grįždavo po naktinės pamainos, tai padarydavo valgyti ir eidavo miegoti iki 16 valandos. Laiko juo pasirūpinti turėjo, nes į darbą vėl išvažiuodavo tik apie 21 valandą. Būdavo, kad išgerdavo, bet dirbo taksistu.

Kai tėvui sudavė radęs jį laiptinėje, jis iš to tik pasijuokė. Tada, kai jam buvo praskeltas antakis, jis klausė, kas atsitiko, o šis vėl juokėsi. Kai dar mama buvo gyva, tai ji sakydavo, kad jį reikia prižiūrėti kaip vaiką. Jis jo nemušė stipriai. Suduodavo lengvai, juokaudamas. Sužalojimų pas jį atsirado, nes jis vis griūdavo. P. vieną kartą buvo radusi jį iškritusį iš balkono. Jie gyveno pirmame aukšte. Kada tai buvo, neprisimena, nes tada namuose jo nebuvo. Tai buvo iki tėvui atsigulant į slaugos ligoninę. Tėvas ligoninėje gulėjo 3–4 mėnesius. Stalas peiliu subadytas ir gėlės išvartytos buvo po ligoninės. Jis subadė stalą peiliu, o vazą numetė.

Apklausiamas kaip įtariamasis 2013-11-26 S. K. kaltu neprisipažino iš parodė, kad tėvo nemušė, o visus sužalojimus N. K. patyrė griūdamas (t. 2, b. l. 15–17).

2013-11-26 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus S. K. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 25–42).

Apklausiamas kaip įtariamasis 2015-05-27 S. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad savo tėvą parsivežęs iš slaugos ligoninės mušė kelis kartus. Pirmą kartą mušė maždaug dvi savaitės iki mirties už tai, kad N. K. ant dujinės viryklės sudegino arbatinuką. Tada tėvui kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną smūgį į šoną. Antrą kartą mušė, kai tėvas buvo išėjęs iš namų. Tada tėvui kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ir apie tris smūgius į nugarą. Trečią kartą mušė supykęs, kad tėvas nuvertė gėlių vazonus. Tada jis delnu sudavė vieną smūgį į pakaušį, nuo kurio tėvas pargriuvo. Ketvirtą kartą tėvą mušė už tai, kad jis peiliu subadė stalą. Tada tėvui kumščiais sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Nuo smūgių tėvas pargriuvo (t. 2, b. l. 45–47).

2015-05-27 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus S. K. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 48–50).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo įtariamasis S. K. parodė, kad namuose savo tėvą N. K. mušė keturis kartus, suduodamas smūgius rankomis į galvą ir į šonus (t. 2, b. l. 53–54).

Teismas tiki kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, o parodymus, duotus teismo posėdžio metu, vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės arba palengvinti savo teisinę padėtį.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytojas A. A. parodė, kad dirba Klaipėdos respublikinėje ligoninėje. Kaltinamasis galbūt ir yra matytas, bet tiksliai pasakyti negali. Dėl N. K. gali pasakyti, kad šis pacientas neatrodė vaikštantis, nes nesimatė jokių nuospaudų ant padų. Kartu nebuvo ir sąnarių sustingimo, kaip būna vegetuojančiam pacientui, kuris guli lovoje, tačiau jis neatrodė vaikštantis. Kitą vertus, buvo nepakankama mityba, žmogus buvo išsekęs. Apie sužalojimo pobūdį daugiau galėtų pasisakyti ekspertas. Abejonių kilo dėl griuvimo, nes žmogus neatrodė vaikštantis. Be to, jis buvo gulėjęs slaugos ligoninėje dėl galvos traumos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas įvykius prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. A. parodė, kad 2013-10-01 vakare jis budėjo Klaipėdos respublikinės ligoninės Reanimacijos skyriuje, kai buvo pristatytas N. K.. Visame N. K. kūne buvo įvairaus senumo kraujosruvų. Sūnaus paaiškinimas, kad tėvas sužalojimus patyrė griuvinėdamas, neatrodė įtikinantis (t. 1, b. l. 139–140).

Liudytoja R. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas ir dabar jie visai nebendrauja. Anksčiau jis tiesiog buvo kaip kaimynas. Tame name ji gyvena nuo vaikystės. Pažinojo visą K. šeimą. Kai mirė K. mama, S. buvo tik ką atsikraustęs, nes mirė jo sugyventinė.

Dėl S. K. santykių su tėvu nieko nežino, tik tai, kad tėvas buvo labai sergantis. Dar net mamai būnant gyvai, jis jau sirgo. Žinojo, kad tėvas buvo išvežtas į slaugos ligoninę ir grįžus jam buvo pagerėjusi sveikata. Yra buvęs atvejis, kad jis laiptinėje vaikščiojo nuogas. Tada pas ją atėjo S. ir pasakė, kad dingo tėvas, o po kurio laiko tėvas nulipo iš viršaus laiptinės, apsirengęs buvo tik su marškinėliais. Ant K. kūno nėra mačiusi jokių sužalojimų. Kuriais metais tai buvo, negali pasakyti.

Likus nedaug laiko iki tėvo mirties, S. K. buvo pas ją atėjęs. Jis norėjo parodyti, kad jo tėvas parkrito. Šis gulėjo virtuvėje. S. sakė, kad tėvas parkrito pats. Jis atėjo jos pakviesti, tačiau ko iš jos norėjo, negali pasakyti, nes šis buvo labai girtas. Ji tada pasakė, kad iškvies policiją, bet šis prašė nekviesti, sakė, kad pats susitvarkys. Triukšmas bute būdavo gana dažnai, bet tėvas to triukšmo tikrai negalėjo sukelti. Kai matė gulintį tėvą, virtuvėje buvo tamsu, todėl nubrozdinimų nepastebėjo, bet kai pasakė, kad iškvies policiją, tada jis iš karto su draugu pakėlė tėvą ir nuvedė į lovą.

Ji asmeniškai nėra mačiusi, kad K. muša tėvą. Spalio 1 dieną jai paskambino dukra ir paprašė, kad iškviestų policiją, nes už sienos ji girdėjo verksmą ir daužymą, o kas ten vyko, ji nežino, o kitą dieną kaltinamasis pasakė, kad tėvas mirė. Tikriausiai, ji įtarė, K. muša savo tėvą, nes girtas būdavo neadekvatus, bet su ja jis nebuvo agresyvus. Pas kaimynus gana dažnai būdavo girtaujama ir kildavo ginčų. Kitą dieną atėjo kaltinamasis, pasakė, kad mirė tėvas, ir prašė leisti jam paskambinti. K. tėvas buvo senas žmogus, sergantis, buvo gaila jo, nes jis būdavo nepamaitintas, todėl ji galvoja, kad jis tiesiog buvo vargšas. S. gerdavo labai dažnai ir gerdavo ilgą laiką, tai gal ir galėjo nesusivaldyti.

S. K. tėvą ji matė vaikštantį, nes po namus jis pavaikščiodavo. Vienas lauke jis nevaikščiodavo, nes pas jį buvo viskas sutrikę. Kaip jis tą kartą išėjo į laiptinę, neįsivaizduoja. Jis nelabai orientavosi aplinkoje. Ji tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tada sakė tiesą, viską prisiminė geriau.

Liudytojas O. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį maždaug 12 metų. Dažnai lankydavosi pas jį namuose. Kai gyvas liko tik tėvas, taip pat dažnai ateidavo. Kaltinamasis visada gyveno su tėvais. Kai mirė mama, jis rūpinosi tėvu. Kai vežė tėvą į slaugos ligoninę, norėjo, kad būtų geriau, bet kai tėvą paėmė iš ligoninės, šis jau buvo kitas žmogus, nes net jos nebepažindavo. Tėvą į ligoninę reikėjo atiduoti, nes jis buvo ligotas ir jam reikėjo medicininės priežiūros. S. labai daug dirbdavo ir galvojo, kad medikai jam labiau padės, bet taip atsitiko, kad atidavė sveikesnį, o pasiėmė visai paliegusį.

Kaltinamasis nevartojo smurto prieš tėvą. Kai pasiėmė tėvą iš ligoninės, šis eidamas jau nebežiūrėdavo po kojomis. Jis su kaltinamuoju negyveno, tačiau gyveno netoli ir dažnai ateidavo. Kai ateidavo, dažnai tėvą matydavo gulintį tai virtuvėje, tai koridoriuje, tai vonioje. Mano, kad jis tiesiog galėjo neišsilaikyti ir pargriūti. Kai jie jį prausdavo, matydavo mėlynes, nes šis griuvinėdavo. Kaltinamasis labai rūpinosi tėvu ir labai jį mylėjo. Kai ateidavau pas jį, kartais išgerdavo alaus. Kaltinamasis išgerdavo alkoholinių gėrimų kaip ir visi. Jis nėra alkoholikas, tuo labiau, kad dirbo taksi vairuotoju. Kai jis dirbdavo, tėvas likdavo vienas. Kai tėvą išvežė greitoji prieš mirtį, jam paskambino S. ir pasakė, kad tėvui blogai. Jis sunkiai kvėpuoja ir kosėja. Jo mama davė pieno su medumi, kad jam nuneštų. Bet jau kitą dieną S. pasakė, kad tėvui visai blogai ir jis jam patarė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Tada jį nuvežė į „Raudonojo kryžiaus“ ligoninę. Tėvas atrodė normaliai, tiktai sunkiai kvėpavo. Mėlynės nuo kritimų pas jį buvo. Jis neskaičiavo, kiek kartų tėvas buvo pargriuvęs. Kai tėvą vežė į ligoninę, jie buvo blaivūs. Yra matęs, kaip tėvas virto, kai sėdėjo prie kompiuterio. Išgirdo garsą ir iš karto suprato, kad šis pargriuvo.

Kaltinamasis nesakė, kad turi problemų dėl tėvo priežiūros. Po to, kai sugrįžo iš ligoninės, tėvas praktiškai visai nustojo valgyti. Kaltinamasis maitindavo tėvą. Tai, kad tėvą reikėtų raminti, K. nesakė. Tėvas tiesiog mėgdavo pavaikščioti, savo kambaryje turėjo televizorių, o po ligoninės jis net televizoriaus nebežiūrėdavo.

Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 1975 metų. Ji su jo mama dirbo kartu, tėvas tuo metu eidavo į jūrą, o ji šį nuo vaikystės prižiūrėdavo. Su juo bendravo iki pat tėvo mirties. Kaltinamasis visada gyveno su tėvais, tačiau vienu metu turėjo žmoną, kuri mirė, ir jam liko tik dukra. Kai jis sukūrė šeimą, jis vis tiek gyveno su tėvais. Po kaltinamojo mamos mirties ji atvykdavo beveik kiekvieną dieną, padėdavo prižiūrėti, nuprausti N.. Jie jį prausdavo maždaug kartą per savaitę. Kai jį maudydavo, jokių mėlynių pas jį nematė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) ir kai dirbdavo, važiuodavo pas jį beveik kiekvieną dieną. Ji dirbo siuvykloje. Kai kaltinamasis tėvą išsiuntė į slaugos ligoninę, pas jį nuvažiuodavo kartą per savaitę. Prieš atvažiuodama pasiskambindavo S., ar šis namuose, ir atvažiuodavo. Ten būdavo maždaug nuo 14 valandos iki 16 valandos. Pastaruoju metu ji ateidavo ne kiekvieną dieną, o kai šis būdavo namuose.

Kol buvo gyva žmona, jau tada N. po traumos dažnai ėmė griuvinėti. Jis ir namuose pargriūdavo, ne visus pažindavo, maitinosi gerai, bet kai sugrįžo iš slaugos ligoninės, nieko nebepažindavo. Butas buvo tvarkingas, N. visada buvo nuskustas, nebuvo taip, kad būtų nešvarus. Kaltinamasis jį maitino, maudė ir ji nematė, jog šis būtų buvęs mušamas. Pastaruoju metu jam buvo priepuoliai, jis tiesiog krisdavo. Ir prie jos kelis kartus buvo pargriuvęs. Ji padėdavo jį numaudyti, bet mėlynių pas jį nė karto nėra mačiusi. Kai jis vieną kartą griuvo vonioje, tai buvo nusibrozdinęs. Sugrįžęs iš ligoninės jis vaikščiojo labai sunkiai. Jie jam buvo nupirkę lazdą, bet jis ja nesinaudojo. Vaikščiojo laikydamasis už sienos.

Ji kiekvieną savaitę su S. susiskambindavo. Šis jai sakė, kad kai išvažiuodavo dirbti naktimis, duodavo vaistų, bet nuo tų vaistų N. nieko nebesuprasdavo. Po to, kai mirė mama, S. nupirko tėvui naują lovą, kambaryje padarė remontą, pastatė televizorių. Ji matė, kad tėvas su peiliu buvo subadęs stalą ir spintą subraižęs. Kad jį būtų reikėję raminti, to nebuvo, nes jis būdavo labai ramus. Jis stalą ir spintą sugadino, kai buvo ką tik grįžęs iš ligoninės. Kai ji atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), susitiko su S., parėjo namo, o šis tiesiog sėdėjo ir peiliu krapštė stalą. Tada S. nieko nesakė, pašildė valgyti ir šiam padavė.

Liudytojas V. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta jau daug metų. Tam tikrą laiką pas jį gyveno. Kuriuo metu gyveno, neprisimena. Gyveno po jo motinos mirties. Kai tėvas buvo išvežtas į slaugos ligoninę, gyveno kartu. Kai tėvas mirė, kartu jau nebegyveno. Nuo kaltinamojo mamos iki tėvo mirties praėjo apie 2 metai. Po mamos mirties pas kaltinamąjį gyveno maždaug pusantrų metų. Gyveno pas kaltinamąjį, nes neturėjo kur gyventi. Iš pradžių dirbo policijoje, bet vėliau iš darbo išėjo. Kaltinamasis su tėvu labai gerai elgėsi, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Kai gyveno pas kaltinamąjį, darbo neturėjo, o pragyvendavo iš atsitiktinių darbų. Jie su tėvu sutarė gerai, tėvo sveikata buvo nebloga, tačiau jau ir tada jis griuvinėjo, nes buvo silpnas, nesiorientuodavo. Ne kartą jį reikėjo pakelti, nes šis griūdamas susižeisdavo. Nežino, ar šis turėjo mėlynių ant kūno, nes jo nenurengdavo. Jie su kaltinamuoju kartais išgerdavo, galbūt vieną ar du kartus per savaitę. Kaltinamasis išgėręs eidavo miegoti, jis taip pat. Kaltinamojo tėvas su jais negerdavo. Nėra matęs, kad kaltinamasis muštų tėvą. Kai tėvą išvežė į slaugos ligoninę, jis dar gyveno ir šio sveikata buvo normali. Kai tėvą parsivežė, jis jau kartu nebegyveno, tik atvažiuodavo į svečius. Kai tėvą parvežė į namus, jis nelabai kaip atrodė. Mažai vaikščiodavo, nueidavo tik iki tualeto. K. padarydavo valgyti, dirbdavo. Po kurio laiko jam paskambino K. ir paprašė, kad atvažiuotų, nes mirė jo tėvas. Tuo metu jis jau nuomojosi kambarį.

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Klaipėdos miesto slaugos ligoninėje. Apie šią bylą nieko negali pasakyti, nes net nežino, dėl ko kviesta. Kaltinamojo nepamena. Gal tyrėja buvo atvykusi apklausti jos į ligoninę, bet ko klausė, neprisimena. Perskaičius jos parodymus patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja R. G. parodė, kad N. K. nuo 2013-04-16 iki 2013-08-14 buvo gydomas ligoninėje. Jis sunkiai vaikščiojo, buvo be orientacijos (t. 1, b. l. 147–148).

Liudytoja M. G. parodė, kad kaltinamąjį iki įvykio pažinojo apie porą metų. 2013 metais jai paskambino kaltinamasis, pasakė, kad kažkas blogai su tėvu. Ji atėjo ir pamatė, kad šis guli lovoje. Atrodė, kad jam labai blogai, ir ji liepė kviesti greitąją medicininę pagalbą. Šiuo metu ji įvykio gerai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. Po kaltinamojo tėvo mirties, praėjus kažkiek laiko, ji kartu su juo gyveno. Šiuo metu jau nebegyvena, nes šis ją išvarė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja M. G. parodė, kad 2013 metais, datos tiksliai nepamena, būdama pas S. K. namuose, matė gulintį N. K.. N. K. veidas buvo kruvinas, jis atrodė nemaitinamas, išsekęs. Sunkiai kvėpavo ir karkė. Kraujas ant veido buvo nešviežias, nes išdžiūvęs. Ji valė kraują po nosimi ir po akimi. Po akimi buvo praskelta. Kaltinamasis jai paaiškino, kad tėvas griuvo eidamas užkliuvęs už slenksčio. Tame kambaryje, kur gulėjo jo tėvas, ant stalo krašto taip pat buvo kraujo. Jai kilo įtarimas, kad kaltinamojo tėvas buvo sumuštas, jeigu būtų pats užsigavęs nosį, tai kaltinamasis būtų jau nuvalęs jam kraują. Jis girtavo ir tėvo neprižiūrėjo. Po tėvo mirties kaltinamasis jai neprisipažino, kad mušdavo tėvą, nes ji klausė įtardama, kad taip buvo. S. K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir atvykę medikai išvežė N. K. į ligoninę. 2014 m. vasario mėnesį ji pradėjo kartu su juo gyventi. Tuo metu kartais jis neoficialiai dirbdavo taksistu. Dažniausiai dirbo naktimis. Kai nedirbdavo, girtavo. Išgėręs būdavo agresyvus. Vaikščiodavo su peiliu ar atsuktuvu po butą, atrodė, jog jam kažkas vaidenasi. Prieš ją smurto nevartojo, tačiau ji jo bijojo (t. 1, b. l. 165–166).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2014-04-23 specialisto išvados Nr. KM 8 (44)/15 (01) nustatyta, kad N. K. II, VII ir VII dešinės pusės ir II, VIII, IX, X, XI kairės pusės šonkaulių lūžiai galėjo būti kvėpavimo ir progresuojančio kraujotakos nepakankamumo priežastimi ir kartu su veido kaulų (skruostikaulių, viršutinių žandikaulių sinusų sienelių ir nosikaulių) lūžiais, liekamųjų suminkštėjimo ir gliozinių išeminių galvos smegenyse fone, įvykus aspiracijai skrandžio turiniu, baigėsi mirtimi. Visi N. K. nustatyti kūno sužalojimai, pasibaigę mirtimi, nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietus bukus daiktus. Buvo nustatyta, kas N. K. kūnas žalojančiais daiktais galėjo būti paveiktas ne mažiau kaip 43 kartus (t. 1, b. l. 84–90).

Ši specialisto išvada buvo pateikta po to, kai buvo nustatyta, kad N. K. dar vaikščiojo, todėl reikėjo patikslinti 2013-10-03 Specialisto išvadą Nr. M 680/13(03) (t. 1, b. l. 43–47). Teismas remiasi šia specialisto išvada, nes joje atriboti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti griuvinėjant bei reanimuojant.

Iš 2013-10-02 ir 2013-11-25 apžiūros protokolų nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14–15, 16–38).

Iš 2013-11-07 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2013 m. spalio 2 d. 0 val. 10 min. telefoninio skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Iš pakalbio išklotinės matyti, kad BPC kaimynė pranešė apie triukšmą S. K. bute (t. 1, b. l. 99–102).

Iš pranešimų policijai registracijos išrašo nustatyta, kad 2013-09-25 16 val. 31 min. S. K. pranešė policijai apie dingusį savo tėvą. Kaip nurodoma, pranešėjas galbūt buvo neblaivus (t. 1, b. l. 108–109).

Iš 2013-11-19 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2013-10-01 greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2013-10-01 S. K. savo tėvui N. K. kvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 133–134).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, teigdamas, kad nuo jo suduotų smūgių tėvas negalėjo mirti, tačiau tai paneigia specialisto išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, nes ji motyvuota ir pagrįsta klinikiniais, makro, histologiniais ir mikromorfologiniais lavono tyrimo duomenimis. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs. Jis painiojosi savo parodymuose, juos keitė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, kad mušė savo tėvą. Vėliau jau prisipažino, kad mušė keturis kartus. Smūgiavo į veidą, krūtinę, šonus. Nurodė, jog mano, kad tėvui galėjo suduoti daug smūgių, tai yra daugiau, negu nurodė, nes ne visus prisimena. Taip pat teigė, kad tėvas, kai suspėdavo, prisidengdavo ranka nuo jo suduodamų smūgių, ir tai patvirtina specialisto išvada. Kaltinamasis nurodo, kad penktadienį jis namo sugrįžo su O. M. ir rado tėvą, gulintį vonioje žemyn galva. Jie jį parnešė į lovą ir paguldė. Davė jam sriubos, bet šis nevalgė. Nevalgė ir šeštadienį. Sekmadienį jis bandė jį pamaitinti ir šis bandė pats atsisėsti, tačiau sriubos suvalgė tik porą šaukštų. Pirmadienį jis pamatė, kad tėvas į nieką nebereaguoja, ir paskambino M. G.. Taigi kyla klausimas, kodėl šiai atvykusi pas kaltinamąjį ji rado šį kruvinu veidu. Juk, kaltinamojo teigimu, tėvas nuo penktadienio jau nebevaikščiojo. Kaltinamasis nurodo, kad paskutines dvi savaites iki tėvo mirties jis tėvą mušė keturis kartus. Smūgiavo į veidą, krūtinę šonus, galvą. Veido kaulų lūžiai, remiantis specialistų išvada, ir buvo padaryti tuo metu. Jie buvo be gijimo požymių. Buvo nustatyta daug sužalojimų, kurie neturėjo įtakos N. K. mirčiai, tačiau buvo padaryti suduodant smūgius, o ne atsirado šiam griuvinėjant.

Teismas kritiškai vertina liudytojų O. M. ir A. P. parodymus, nes šie asmenys yra suinteresuoti palengvinti kaltinamojo padėtį, ir jų parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jeigu galima būtų tikėti kaltinamuoju, kad jo tėvas dažnai griuvinėdavo, šie asmenys tikrai turėjo matyti mėlynes ir kitokius sužalojimus bent jau ant rankų arba veido, jie turėjo atsirasti N. K. pargriuvus. Tačiau abu teigia, kad jokių sužalojimų nematė. A. P. teigė, kad kiekvieną savaitę padėdavo maudyti kaltinamojo tėvą, labai dažnai ten lankydavosi, tačiau jokių mėlynių ant jo kūno nematė. Teigia, kad tik kartą šiam pargriuvus vonioje, ji matė nubrozdinimus.

Įvertinus visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis S. K. tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo tėvą.

Kad N. K. buvo bejėgiškos būklės, patvirtina specialistų išvados, medicininiai dokumentai, liudytojų parodymai, jie teigė, kad šis sunkiai vaikščiojo, nesiorientavo aplinkoje, gulėjo slaugos ligoninėje, iš kurios sugrįžo dar blogesnės būklės.

Kaltinamasis suduodamas smūgius bejėgiškos būklės žmogui į gyvybiškai svarbias kūno vietas – veidą, šonus, krūtinę, galvą – suvokė, kad tokiais veiksmais gali sukelti pavojų kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, ir, nors to nesiekė, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Todėl jis atsako už atsiradusias pasekmes.

Taigi nužudymas padarytas neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

Kadangi kaltinamasis S. K. tyčia nužudė bejėgiškos būklės savo šeimos narį – tėvą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 3 p.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinime nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai įtakojo nusikaltimo padarymui, nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes ši aplinkybė byloje neįrodyta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nužudytas žmogus. Nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos. Nužudymas kvalifikuotas, nes nužudytas šeimos narys ir kartu bejėgiškos būklės asmuo. Tai rodo didelį asmens pavojingumą visuomenei. Anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, baustas administracine tvarka. Gailisi padaręs nusikaltimą, teigia, jog nenorėjo nužudyti tėvo. Jam skirtina bausmė, artima BK 129 str. 2 d. numatytam sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. (S. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p,. 3 p., ir nuteisti 13 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką ir bausmės pradžią nustatyti nuo 2016 m. sausio 26 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.