Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-699-238/2011;

Teisėja Ž. Bliūdžiuvienė Teisminio proceso Nr.1-20-1-00232-2008-1;

2011 m. gruodžio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės P. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, išteisintojo P. S. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 93 straipsniu, P. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 3, 5 p., 85 str., 87 str., skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose.

P. S. dėl kaltinimo pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš P. V. priteista A. M. 1120,20 Lt bei J. B. 320 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išteisintas P. S. buvo kaltintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad R. L., T. Ž. ir P. V. laikotarpiu nuo 2008-03-07 14.00 val. iki 2008-03-08 11.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobus svetimą turtą – A. M. priklausantį 1992 metų laidos automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1700 Lt vertės, žinodamas apie tai, kartu su minėtais asmenimis naudojosi pagrobtu automobiliu, važinėdamas Kauno mieste.

Apylinkės teismo išvados dėl P. S. padarytų veiksmų neatitinka bylos aplinkybių, todėl pagal BK 189 straipsnio 1 dalį jis išteisintas nepagrįstai (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išteisintasis žinojo, jog automobilis pagrobtas, tai patvirtino ir P. V.. Be to, sužinojęs, kad automobilis pagrobtas, jis ir toliau su kitais asmenimis naudojosi automobiliu iki jo gedimo, nors tokią galimybę turėjo. Teismo išvada, kad P. S. veika neturi naudojimo požymių, nes jis automobilio neeksploatavo bei nenaudojo savo reikmėms, nepagrįsta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės P. V., jo gynėjas V. Gineika, išteisintojo P. S. gynėjas advokatas A. G. Šalavka prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro A. Armo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas P. V. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstai, nes jis neatlygino net dalies padarytos žalos. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino ir aplinkybę dėl automobilyje buvusių J. B. daiktų vagystės, nors ieškinį patenkino visiškai, priteisęs iš P. V. padarytą žalą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų ( BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog būdamas nepilnametis P. V. pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, nukentėjusiųjų atsiprašė, savo kaltę pripažįsta ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jam buvo atleista. Dėl to pirmosios instancijos teismas manė, jog P. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai pritaikė BK 93 straipsnį, nes pagrįstai nustatė buvus tris būtinąsias (BK 93 straipsnio 1 dalis) ir vieną alternatyvią (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.

Apelianto argumentai, jog iš kaltinimo neteisingai pašalinta aplinkybė dėl automobilyje buvusių J. B. daiktų vagystės, taip pat nepagrįsti. Šalindamas iš kaltinimo šią aplinkybę, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi įrodymų dėl šių daiktų vagystės nebuvimu, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinęs už tai, kad žalą padaręs asmuo sudarė sąlygas (paliko pagrobtą automobilį pravirom durelėm) kitiems asmens neteisėtai pasinaudoti automobilyje J. B. paliktu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (6.248 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka ir su apylinkės teismo išvadomis dėl P. S. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Prokuroro nuomone, sužinojęs, jog automobilis pagrobtas, P. S. su kitais asmenimis naudojimosi pagrobtu automobiliu nenutraukė iki jo gedimo, nors tokią galimybę turėjo. Su šiais apelianto argumentais kolegija taip pat nesutinka.

BK 189 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi, realizavimą. Turtas įgytas nusikalstamu būdu, jeigu gaunamas iš neteisėto valdytojo, padariusio vagystę arbą kitą savanaudišką nusikaltimą. Esminis subjektyviosios pusės požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Svarbu, kad kaltininkas žino, jog turtą jam perdavė asmuo, kuris jį gavo padarydamas nusikaltimą nuosavybei.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalies dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvūs veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nors vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. BK 189 straipsnio apibrėžtų veikų subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, apie tai, kad automobilis buvo pagrobtas, P. S. sužinojo tik juo vežamas. Įvertinęs tai, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog tiesiogiai neeksploatavęs, nenaudodamas kokiems nors kitiems poreikiams tenkinti, negavęs kokios nors turtinės ar asmeninės naudos ir apie automobilio pagrobimą iš karto nežinojęs, P. S. BK 189 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai P. S. išteisino.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundą atmesti.