Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė R. L. dalyvaujant naudojantis nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. L. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini)teikimas ir R. L. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini)je bendro stebėjimo sąlygomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 2 d. nutartimi R. L., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnyje, 180 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini).

4. Panevėžio apygardos teismui buvo pateiktas R. L. skundas dėl minimos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties. Skundu prašoma panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuria R. L. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ (duomenys neskelbtini) pakeisti ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal asmens gyvenamąją vietą.

6. Teismo posėdyje R. L. ir jos atstovė advokatė R. Č. prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmestinas.

8. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir R. L. pratęsė taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini)je. Tenkinti skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutraukiamas dviem atvejais – kai asmuo visiškai pasveiksta arba kai pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta to asmens pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.

10. Iš kartu su 2025 m. lapkričio 5 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2025 m. spalio 24 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 637, matyti, kad Komisija, rekomenduoja R. L. tęsti stacionarinį priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Nors išvadoje nurodyta, kad R. L. visapusiškai orientuota, tvarkingos išvaizdos, palatoje mokosi, vartoja vaistus pagal paskyrimus, tačiau taip pat pažymima, jog nepaisant to, kad ligonės psichinė būsena nors ir gerėjanti, tačiau išlieka nestabili, pokalbyje dažnai būna pikta, kalba pakeltu tonu, gausiai išsako įvairiausias pretenzijas. Pacientės mąstymas nėra nuoseklus, stokojantis logikos, nuotaika pažeminta, disforiška, emocijos šaltos neadekvačios, mąstymas skurdus, minčių eiga fragmentiška. Taip pat išvadoje akcentuojama, kad pacientės kritika turimai ligai yra dalinė. Tai reiškia, kad šiuo metu vis dar būtina R. L. jos atžvilgiu tęsti priverčiamosios medicinos taikymą.

11. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja dar nėra pakankamai kritiška savo būklei, kuri nėra stabili, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad R. L. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ (duomenys neskelbtini) bendro stebėjimo sąlygomis. Kol nėra garantuojama, jog ji gali savarankiškai tęsti gydymą, netgi įvertinus tai, kad ji nekalia pavojaus sau ir aplinkiniams, pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Nemažiau svarbu ir tai, kad byloje nepakanka svarių duomenų, leidžiančių patvirtinti aplinkybę, kad Pareiškėjai nutraukus taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, ji savarankiškai vartos jai skirtus medikamentus. Teismo vertinimu, būtent dabartiniu metu Pareiškėjai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė užtikrina galimybę, kad ji bus nuolatinėje medikų priežiūroje ir reguliariai gaus jai skirtus medikamentus tam, kad jos psichinė būklė galėtų gerėti ir tapti stabilia.

12. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinęs R. L. psichikos sveikatos būklę bei su ja susijusį jos socialinį pavojingumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai pratęsė jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Aukštesniajam teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų R. L. psichikos būsenos patikrinimo akto išvados pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti nei šiuo aktu, nei gydytojų komisijos kompetencija ir objektyvumu, o kartu ir skundžiama nutartimi.

13. Tokio sprendimo nepaneigia ir Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai. Visų pirma, pažymėtina, kad skirti tam tikrus medikamentus yra gydytojų, gydančių pacientus, o šiuo konkrečiu atveju – Pareiškėją, kompetencija. Medikamentai ir jų dozavimas skiriami ne pagal pacientų pageidavimus ar jų artimųjų nuomonę, o įvertinus gydomo asmens sveikatos būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde akcentuojama aplinkybė, jog Pareiškėja mokosi ar dalyvauja studijų programose, niekaip nepaneigia jos turimo psichiatrinio pobūdžio sveikatos sutrikimo ir būtinumo gydytis. Be to, priešingai nei teigiama skunde, VšĮ (duomenys neskelbtini)gydomiems pacientams turi būti ir yra teikiamos odontologinės paslaugos, kuriomis R. L. gali pasinaudoti.

14. Apibendrindamas byloje esančius duomenis apie R. L. psichikos sveikatos būklę ir jos socialinį pavojingumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šiuo metu R. L. psichikos sveikata yra gerėjanti, tačiau nėra esmingai pagerėjusi ir pakankamai stabili. Šiuo metu praėjęs pernelyg mažas laiko tarpas, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, jog nežymiai pagerėjusi Pareiškėjos psichikos sveikatos būklė yra stabili ir ilgalaikė, o jos gydymasis savarankiškai, bus pakankamai efektyvus ir nekels pavojaus nei jai pačiai, nei aplinkiniams. R. L. pavojingumas tiek jai pačiai, tiek visuomenei nėra sumažėjęs tiek, kad būtų galima švelninti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta argumentuotomis teismo išvadomis, su kuriomis sutinka ir aukštesnysis teismas. Pareiškėjos skundo teiginiai nepaneigia šių išvadų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

R. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.