Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini), J. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), L. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjos G. M. 2012-11-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-13AT1-1076,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėja G. M. 2012-11-20 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-13AT1-1076, kuriuo nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 straipsnį, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime konstatuota, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 10-13AT1-1076, nustatyta, kad I. Š., J. M., L. M. 2012-10-28, apie 10.30 val., su vaikais L. J. ir M. J. nuvyko aplankyti močiutės V. K., gyvenančios (duomenys neskelbtini),. Teta D. Ž. neįleido susitikti su močiute, teigdama, kad V. K. nenori jų matyti. I. Š., J. M., L. M. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Vilkpėdės PN pateikė pareiškimą dėl D. Ž. neteisėtų ir savavališkų veiksmų, nurodydamos, kad močiutė V. K. niekam niekada nėra sakiusi, kad nenori matytis su savo giminėmis, savo neteisėtais veiksmais D. Ž. riboja ir pažeidžia tiek visų artimųjų, tiek pačios močiutės V. K. teisę ir laisvę bendrauti su kuo nori ir kada nori. Apklausos metu V. K. paaiškino, kad turi anūkes, proanūkes, tačiau ne visų vardus prisimena. Teigia, kad nenori, kad kas nors iš giminių ir kitų asmenų ją lankytų. Ji nori būti savo namuose su dukra D. Ž.. Apie tai, kad dukra neįleidžia lankytojų, žino ir neprieštarauja, nes nori ramybės. D. Ž. paaiškino, kad vykdo motinos V. K. valią, siekė apsaugoti mamą ir save. Išanalizavusi surinktą medžiagą tyrėja G. M. nutarė, kad D. Ž. neįleisdama pareiškėjų į motinai nuosavybės teisę priklausantį namą vykdė pastarosios, o ne savo valią, todėl nėra padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 str., ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados viršininkas V. P. pateikė raštą dėl medžiagos išsiuntimo ir atsiliepimo į skundą, kuriame nurodyta, kad nutarimas yra objektyvus ir teisėtas, medžiagoje surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėtį, ir prašoma palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados nutarimą Nr. 10-13-AT1-1076 nepakeistą, o pareiškėjų skundą atmesti.

Teismo posėdžio metu L. M. palaikė pateiktą skundą, paaiškino, kad 2012-10-28, apie 10.30 val., atvyko aplankyti močiutės su J. M., I. Š., savo vaikais Laura ir Mariumi ir sesers dukra M. M.. Durys buvo uždarytos, jų neįleido, prie durų priėjo Ž., iš karto pradėjo rėkti, kad neišveš močiutės į globą, sakė, kad močiutė jų matyti nenori. Buvo visko daug, jos darė įrašą, ir kai jų vis tiek neįleido, išvažiavo namo ir kreipėsi į policiją. Močiutė niekada jiems nei vienam nebuvo išsakiusi pozicijos, kad nenori jų matyti, jie nėra susipykę.

Teismo posėdžio metu I. Š. palaikė pateiktą skundą, paaiškino, kad 2012-10-28 ji nėjo, nes kai pro duris paklausė, kokiu pagrindu, kodėl ji negali pamatyti močiutės, jai buvo atsakyta, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kol jis vyks, liepė ten nevaikščioti, jie nepageidaujami.

Teismo posėdžio metu D. Ž., paaiškino, kad ji visada prižiūrėjo mamą pačios mamos prašymu. Mama suteikė jai visus įgaliojimus, kad ją prižiūrėtų, buvo iškviesta policija ir pagal jų skundą nagrinėjo, buvo apklausta mama, ar nori jas matyti, kadangi jos agresyviai veržėsi į namus, jų vaikai buvo nuteikti prieš ją. 2012-10-28 pareiškėjų neįleido, jos stipriai daužė į langus, kai tik ji bandė ką nors prakalbėti, jos iš karto daužė. Kai pasakė, kad iškvies policiją, jos tik tada išėjo. Ji išsigando tokios didelės armijos ir taip agresyviai nusiteikusių prieš jas. Mama žinojo, kad giminaičiai atėjo jos aplankyti, mama yra sąmoninga, kadangi jos agresyviai į duris daužė, ji norėjo ramybės, nenorėjo, kad jos ją lankytų. Jos mama klausė, dėl ko jos atėjo, ko klausė, klausė kur pasas, kur pinigai. Visi nori močiutę lankyti, tik dėl namo, nes jai mama įgaliojimus davė raštiškai, kad galėtų paimti pinigus, kadangi labai apgaudinėja Zdanavičienė, kuriai norėjosi, kad jinai vienintelė būtų, turėjo iš mamos interesą, gaudavo tuos pinigus. Vykdydama mamos valią neįleido svečių. Įgaliotinis ir D. M. buvo apklausę mamą. Policija ne kartą buvo pas jas. 2012-10-28 iškvietė policiją, atvyko 2 policijos pareigūnai. Jos jau spėjo pasišalinti, nes ji pasakė, kad iškvies policiją.

Teismo posėdyje liudytoja R. Ž. paaiškino, kad 2012-10-28 buvo namie, kitam kambaryje ir išgirdo, kaip kažkas daužosi į duris, langus, įbėgusi į koridorių pamatė I. Š., L. M., J. M. kartu su vaikais. Dėl to jų neįsileido, nes bijojo, kad nieko joms nepadarytų. Močiutė V. K. visa tai puikiai matė ir girdėjo, kaip jos daužėsi į duris, močiutė sakė, kad nenori jų matyti ir kad jų neįleistume. Tai buvo pasakyta jos, kad jai reikia ramybė ir nebegali viso to pakęsti.

Teismo posėdyje liudytojas V. S., policijos pareigūnas paaiškino, kad jis apklausė V. K.. Jo veikimo esmė buvo išsiaiškinti, kieno valią vykdo ponia D. Ž.. Jo užduotis buvo išsiaiškinti, ar D. Ž. savivaliauja ir vykdo tariamai savo teisę ginčijamą kito asmens, ar vykdo močiutės valią, neleisti prie jos kitų giminaičių, kurie trukdo jai gyventi, tikslas buvo išsiaiškinti, ar su V. K. valia ir sutikimu D. Ž. vykdo tuos neįleidimus ir ar močiutė žino, kad kiti giminaičiai nėra pas ją įleidžiami. Apklausiant V. K., kad niekam nekiltų klausimų, įrašė tą apklausą. Buvo išreikšta valia, kad močiutė nenori nieko matyti. Ji tai pasakė pakartotinai, nes pirmą kartą apklausinėjo rugsėjo mėnesį, tai irgi yra įrašyta. Teiginiai, kad močiutei reikalinga globa ar priežiūra, ar ji yra netinkama, irgi paneigti. Nufotografavo, kokioj aplinkoj močiutė gyvena - suremontuotam kambaryje, šiltam, kūrenamam, turi maisto, vaistų ir jos žodžiai buvo išsakyti, kad kitų matyti nenori, nes neduoda ramybės. Gyvendama su dukra Danute ji yra patenkinta, nes yra prižiūrėta ir jai nieko netrūksta. Kitų tarnybų ar žmonių pagalbos jai nereikia. D. Ž. vykdė V. K. valią, tai yra to žmogaus, kurį nori lankyti kiti giminaičiai, tačiau tas žmogus to nepageidauja. Kad išvengti interpretacijų, buvo padarytas vaizdo ir garso įrašas, kad policijos pareigūnai nemeluoja. Pati V. K. išreiškė savo valią, kad nenori matytis su savo giminaičiais, o D. Ž. vykdo jos valią, o ne savivaliauja, prieš močiutės valią, neleisdama jai matytis su giminaičiais. Močiutę apklausė tiek, kiek galėjo, ji sunkiai kalba, jai sunku bendrauti. Jis uždavė konkretų klausimą, ar ji žino, kad neįleidžia giminaičių, ir ar tai jos sutikimu. Apklausęs V. K., įsitikino, kad ji orientuojasi aplinkoje, gali atsakyti savarankiškai. Močiutė šneka sunkiai, nes ją kankina dusulys, o ne protinė negalia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Šiuo atveju keliamas ginčas, ar D. Ž. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. Tai yra, ar ji padarė veiką, kuria yra kaltinama, ar ji 2012-10-28, apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini),, neįleido J. M., I. Š., L. M., L. J., M. J. susitikti su močiute V. K., apribojo ir pažeidė asmenų teisę ir laisvę bendrauti, t. y. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavaldžiavimas yra savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. ATPK 188 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kuris be teisinio pagrindo pažeistų kitų asmenų teises ir darytų jiems žalą ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Būtina nustatyti, ar asmuo, veikdamas savavališkai, t. y. sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, kito asmens teisėms ir teisėtiems interesams, padarė žalą, o taip pat ar numatė, kad jo veiksmais bus padaryta žala. Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai administracinio teisės pažeidimo kodekso normos taikomos ir asmens elgesys vertinamas kaip administracinės teisės pažeidimo padarymas susiklosčius civilinio pobūdžio ginčams.

Administracinių teisės pažeidimo bylų teisenoje galioja principas, kad institucija, nagrinėjanti administracinio pažeidimo bylą, privalo įrodyti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę. Pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik, kai iš byloje esančių įrodymų galima konstatuoti jam inkriminuojamų teisės pažeidimų sudėtis, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Teismo vertinimu, nesuinteresuoto asmens pareigūno, liudytojo V. S. parodymai teismo posėdyje bei jo pateiktas garso ir vaizdo įrašas (b. l. 79) įrodo, kad D. Ž. neįleisdama pareiškėjų į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią.

Iš bylos medžiagos matyti, kad gyvenamasis namas, esantis Vilniuje, Ūmėdžių g. 69 nuosavybės teise priklauso V. K., kuriame ji gyvena su dukra D. Ž. ir anūke R. Ž.. V. K. nurodė, kad nepageidauja, kad jos gyvenamojoje vietoje ją lankytų giminaičiai ar kiti asmenys. Savo valią V. K. išreiškė tiek kartu gyvenantiems asmenims, tiek policijos pareigūnams. Apie tokią jos valią žinojo ir ją vykdė kartu gyvenanti dukra D. Ž.. V. K. turi teisę valdyti, disponuoti ir naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis savo nuožiūra. Esant V. K. nurodymui neįleisti giminaičių ar kitų asmenų į jos gyvenamąsias patalpas, kartu su ja gyvenantys asmenys privalo atsižvelgti į tokį V. K., kaip patalpų savininkės, nurodymą. D. Ž. neįleisdama skundą padavusių asmenų I. Š., J. M., L. M. į jos motinai V. K. nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė V. K., o ne savo valią, todėl D. Ž. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylos tyrimas buvo atliktas išsamiai, atlikti visi būtini tyrimo veiksmai ir surinkti visi bylai teisingai išspręsti reikalingi duomenys. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjos G. M. 2012-11-20 nutarimas yra objektyvus ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 302 str. 1 d. p., teismas

nutarė:

I. Š., J. M., L. M. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012-11-20 nutarimo Nr. 10-13-AT1-1076 administracinio teisės pažeidimo byloje atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.