Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019-10-30 iki 2020-09-30.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo kalinamas 22 būrio 2 patalpoje, kuriuos plotas yra 144,92 kv. m (b. l. 9, 49, 62). Atsakovės atstovas paaiškino, kad šioje patalpoje gyveno ne daugiau kaip 46 asmenys, tačiau pažymėjo, kad nuteistųjų skaičius skirtingais laikotarpiais galėjo būti mažesnis, dėl jų laikino perkėlimo į kamerų tipo patalpas ar etapavimo (b. l. 9, 62). Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo patalpoje nuolat gyveno vidutiniškai 35 asmenys. Nors byloje nėra tikslių duomenų, kiek nuteistųjų gyveno ginčo patalpoje skundžiamu laikotarpiu, teismas vertina, kad padalijus pareiškėjo gyvenamosios patalpos plotą tiek iš paties pareiškėjo nurodyto nuteistųjų skaičiaus (35 nuteistieji), tiek iš atsakovės atstovo nurodyto maksimalaus nuteistųjų skaičiaus (46 nuteistieji), pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,1 kv. m ploto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, minimalios ploto normos pažeidimas šioje byloje nekonstatuotinas.

Pareiškėjas teigė, jog buvo įrengta per mažai sanitarinių įrenginių, todėl rytais tekdavo laukti eilėje arba eiti valgyti nesiprausus.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 7.4 ir 7.6 punktuose numatyta, kad vienas tualetas (klozetas arba pisuaras) ir viena praustuvė įrengiama ne daugiau kaip 15-ai asmenų.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 22 būrio prausykloje įrengta 5 tualetai (2 pisuarai ir 3 unitazai) ir 5 vandens čiaupai praustuvėje (b. l. 9, 10, 31-35, 37). Taip pat paaiškino, kad 22 būryje gyveno iki 64 nuteistųjų. Pareiškėjas skunde pateikė iš esmės tokius pačius duomenis apie sanitarinių įrenginių ir nuteistųjų kiekį (teigė, jog kartais nuteistųjų būdavo 66). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas vertina, kad Marijampolės PN 22 būryje įrengtų sanitarinių mazgų kiekis atitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus, kadangi vienu tualetu ir viena praustuve galėjo naudotis iki 15 asmenų.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosios patalpos ir daiktų laikymo sandėlio ventiliacija buvo nepakankama, oro temperatūra miegamajame netinkama, žiemą buvo šalta, vasarą – nepakeliamai karšta.

Įkalinimo įstaigoms taikomoje Higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Atsakovės atstovas pateikė į bylą pareiškėjo gyvenamosios patalpos fotonuotraukas (b. l. 18, 20, 22, 28), iš kurių matyti, kad joje įrengti atidaromi langai. Pareiškėjas neteigė ir byloje nėra duomenų, kad patalpos nebuvo galima išvėdinti per atvirus langus, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos atmestini. Papildomai pažymėtina, kad šiuos nusiskundimus pareiškėjas iš esmės siejo su gyvenamosios patalpos perpildymu, kuris šioje byloje nenustatytas.

Dėl oro temperatūros atsakovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus, jog vasarą gyvenamojoje patalpoje buvo per karšta, o žiemą – per šalta.

Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-03-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Marijampolės PN turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Marijampolės PN nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, kas neatitinka Lietuvos higienos normos HN134: 2015 16 punkto reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad prausyklos duše nebuvo šilto vandens, o dušinėje, į kurią pareiškėjas buvo vedamas kartą per savaitę, maudytis tekdavo dviem asmenims po vienu dušu.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – prausykloje, taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu prausykloje įrengtame duše (b. l. 38), laikytinos nepagrįstomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius, jog maudytos po vienu dušo rageliu tekdavo dviem asmenims, tačiau atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kiek dušo ragelių įrengta Marijampolės PN dušinėje, ar visi 22 būrio nuteistieji buvo vedami maudytis vienu metu ir ar buvo užtikrinamas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.1 punkto reikalavimas, jog vienas dušo ragelis skiriamas vienam besiprausiančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ši skundo aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai ir konstatuotina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu galėjo būti neužtikrinamas tinkamas dušo ragelių kiekis.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog maistas valgykloje buvo tiekiamas atšalęs.

Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 12 punktą, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.