- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-25
- Bylos Nr.
- 2S-1640-431/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00530-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., E. D., notarė V
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2376-432/2011 pagal pareiškėjos O. P. prašymą dėl J. D. asmeninio testamento patvirtinimo, kur suinteresuoti asmenys V. B., E. D. ir notarė V. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti J. D. asmeninį testamentą, surašytą 2010 m. spalio 20 d. Vilniuje ir leisti jį įregistruoti Centrinės hipotekos įstaigoje. Prašyme nurodė, kad 2010 m. lapkričio 2 d. mirė J. D., su kuriuo pareiškėja gyveno sutuoktinių gyvenimą, vedė bendrą ūkį, nesant įregistruotos santuokos. Išreikšdamas savo valią, J. D. paliko pareiškėjai testamentą. Testamentas buvo surašytas nespėjus notarui nustatyti testatoriaus asmenybę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad prie prašymo pridėtas testamentas yra surašytas ne jos brolio J. D. ranka, todėl teismo negali būti patvirtintas.
Suinteresuotas asmuo E. D. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad velionis J. D. buvo jos sutuoktinis. Po jo mirties E. D., kaip pergyvenusi sutuoktinė, būdama vienintelė įpėdinė, kreipėsi į Vilniaus m. 5 notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 2011 m. vasario 14 d. suinteresuotam asmeniui E. D. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu po sutuoktinio mirties ji paveldėjo visą jam nuosavybės teise priklausiusį turtą. Su sutuoktiniu J. D. suinteresuotas asmuo E. D. pragyveno daug metų ir jai yra žinomas sutuoktinio braižas. Iš pateikto testamento kopijos matyti, jog testamentas surašytas ne J. D. ranka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad įstatyme yra įtvirtinti būtini asmeninio testamento rekvizitai, be kurių nebūtų galimybės spręsti, kad asmeninis testamentas išreiškia tikrąją testatoriaus valią. Šioje teisės normoje pirmiausia nurodytas reikalavimas – asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka. Suinteresuotieji asmenys tvirtina, kad pareiškėjos pateiktas testamentas surašytas ne J. D.. Pareiškėja šią aplinkybę pripažino. Todėl teismas konstatavo, kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka CK 5.30 str. nurodytų asmeniniam testamentui keliamų reikalavimų, ir dėl to pareiškėjos prašymas negali būti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad šia nutartimi buvo išspręstas dalyvaujančių byloje asmenų ginčas dėl testamento patvirtinimo, ir nurodė, kad dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti suteikta galimybė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, jei asmuo mano, kad teismas neteisingai išsprendė bylą (CPK 334 str. 1 d. 2 p., CPK 3 str. 6 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja O. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – J. D. asmeninį testamentą patvirtinti. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad išreikšdamas savo valią testatorius prašė susitikimo su notare tam, kad patvirtinti testamentą. Tačiau pastaroji atvykti į J. D. butą dėl užimtumo atsisakė, nors tokiais atvejais notarės atsisakymas neatitinka etikos, o kartu ir įstatymų, reglamentuojančių notarų veiklą, nuostatoms. Testatoriaus sveikatos būklė buvo kritiška, ir surašyti teksto jis nesugebėjo. Tačiau pasirašė pats. Parašas, o ne ranka surašytas tekstas, yra pagrindinis rekvizitas valios išraiškoje. Testatorius yra palikęs daug dokumentų, kuriuos yra pasirašęs. Atlikus jų ekspertinį tyrimą gali būti tiksliai nustatytas parašo tikrumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. B. prašo pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėja pati patvirtino, jog J. D. testamentą surašė ji. Dėl to pareiškėjo pateikto testamento negalima laikyti suinteresuoto asmens V. B. brolio J. D. asmeniniu testamentu. Todėl šis testamentas ir negali būti teismo patvirtintas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. D. prašo pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo nurodo, kad paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas nėra teismine tvarka nuginčytas, jis yra galiojantis, todėl E. D. yra teisėta jame nurodyto turto savininkė. Įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijus minėto nuosavybės teisę patvirtinančio sandorio, pareiškėjos prašymas patvirtinti J. D. asmeninį testamentą nenagrinėtinas. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad testamentą savo ranka surašė pareiškėja, su advokatu suderinus, ką reikia įrašyti į testamentą, todėl tai patvirtina, kad testamente nurodoma ne testatoriaus, o pareiškėjos valia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalis numato, asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
Pareiškėjos pateikto teismui tvirtinti J. D. testamentas neatitinka Civilinio kodekso 5.30 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis nėra surašytas paties testatoriaus ranka (b.l. 3). Šią aplinkybę patvirtino pati pareiškėja, pirmosios instancijos teismui nurodydama, kad testamentą surašė pati, o jo tekstą suredaguoti padėjęs advokatas (b.l. 81-82). Suinteresuoti asmenys - palikėjo sutuoktinė bei sesuo, procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad testamentas surašytas ne testatoriaus ranka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad testatoriaus parašas, o ne ranka surašytas tekstas, yra pagrindinis rekvizitas valios išraiškoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. sausio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-14/2004 yra suformulavęs CK 5.30 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklę: asmeninis testamentas turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas, negalioja. Asmeninis testamentas negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aiškinant teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, prigimtį, būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas, kurdamas jas. Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius testamento sudarymo ir formos reikalavimus, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente. Kadangi testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, galimybės nustatyti tikrosios testatoriaus valios kitaip nei remiantis rašytiniais dokumentais, kuriuos jis sudarė prieš savo mirtį, nėra, todėl CK 5.30 straipsnyje įvirtinta privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį būdą, ir šios normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviomis. Įstatymas nenumato galimybės kitam asmeniui surašyti asmeninį testamentą.
Dėl kitų apeliantės nurodomų argumentų - jog testatoriaus sveikatos būklė buvo kritiška ir surašyti teksto jis nesugebėjo, o notarė kviečiama neatvyko, kad pareiškėja investavo stambias pinigų sumas į velionio gydymą, tačiau teismas nepanoro įsigilinti į pareiškėjos materialinę padėtį bei jausmus, apeliacinės instancijos teismas plačiau nebepasisako, kadangi šie argumentai nebeturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, esant konstatuotam, jog prašomas patvirtinti asmeninis testamentas neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų.
Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninio testamento sudarymą bei tvirtinimą, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.