- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-17
- Bylos Nr.
- 2K-134/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Tomas Šeškauskas, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 14 d. apie 19.35 val. Vilniuje, Dievo Gailestingumo Šventovėje, Domininkonų g. 12 pasikėsino pagrobti nuplėšęs nuo sienos prie altoriaus 3000 Lt vertės tris votus: 500 Lt vertės auksinę širdelę su aukotojo įrašu, 200 Lt vertės sidabrinę paauksuotą širdelę ir 2300 Lt vertės du sujungtus antikvarinius žiedus su įrašais, tačiau buvo sulaikytas bažnyčios budėtojo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 1 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Skunde kasatorius nurodo, kad byloje turto, kurį jis kėsinosi pagrobti, vertė nustatyta tik subjektyviais nukentėjusiųjų parodymais. Dievo Gailestingumo Šventovė nepateikė objektyvių patikimų dokumentų dėl pagrobto turto kiekio ir vertės bei nuosavybės teisių į jį, byloje kunigas neapklaustas, nepareikalauti atitinkami dokumentai. Byloje priimtas šališkas nuosprendis, nes tiriant pasikėsinimo pagrobti turtą aplinkybes turto vertė nustatyta paviršutiniškai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymų vertinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai esminis BPK pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Kasatorius taip pat nurodo, kad BK nuostatose įtvirtintas teisingos bausmės, atitinkančios veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, principas. BK 1 straipsnio nuostatų, apibrėžiančių baudžiamojo kodekso paskirtį kontekste, tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių jam pasiekti turi būti pusiausvyra. Tais atvejais, kai BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nėra BK 62 straipsnyje nustatytų pagrindų, teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Kasatorius pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neklaidino pareigūnų, tačiau teismai nevertino to kaip padėjimo atskleisti nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas bausmę skyrė atsižvelgęs į tai, kad kasatorius niekur nedirba, įrašytas į narkologinę įskaitą, teistas vienuolika kartų, kas rodo, jog jis nedaro išvadų, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo ir laikytis įstatymų, sąžiningai užsidirbti pragyvenimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius bausmes atlikęs, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gavo išmokas bei ieškojo darbo, kad yra nužudytas jo brolis, bylą dėl nužudymo nagrinėjo teismai, kad jam reikia priimti palikimą po motinos mirties, kad yra registruotas pas gydytoją ir jam skirtas gydymas, kad pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą. Kasatorius mano, kad jam paskirtos bausmės griežtumas pažeidžia teisingos bausmės principą. Dėl nenustatytos turto vertės ir neteisingai kvalifikuotos jo padarytos veikos bei paskirtos neteisingos bausmės, bylą reikia grąžinti pirmosios instancijos teismui atlikti papildomą tyrimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti. Kasatoriaus argumentas, kad pagrobtų daiktų vertė nustatyta remiantis tik nukentėjusiųjų parodymais, nebuvo aiškinamasi, kada pagrobti daiktai buvo įsigyti ir pan., nepagrįstas. Prokuroro manymu, abejoti Dievo Gailestingumo Šventovės raštu dėl pasikėsintų pagrobti daiktų 3000 Lt vertės nėra pagrindo. Pagal BK 190 straipsnio nuostatas, nedidelės vertės turtas yra kai jo vertė viršija 1 MGL (130 Lt), bet neviršija 3 MGL (390 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad pasikėsinta pagrobti antikvarinius auksinius daiktus, jų vertė bei nusikalstamos veikos kvalifikacija abejonių nekelia. Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus pozicija šiuo klausimu nenuosekli. Kasatorius daiktų vertę ginčijo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčijo.
Prokuroras pažymi, kad įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Skirdamas bausmę, teismas gali išeiti už sankcijos ribų tik išimtiniais atvejais, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Jis sulaikytas nusikaltimo vietoje, o kaltės pripažinimas dar nereiškia, jog jis padėjo atskleisti padarytą nusikaltimą ar neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes, tačiau skirti kasatoriui bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pagrindo nėra. Kasatorius, prašydamas sušvelninti bausmę, nurodo, kad yra atlikęs bausmę, tačiau visiškai nekreipia dėmesio į BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, visumą. Byloje nustatyta, jog M. B. šį nusikaltimą padarė praėjus tik mėnesiui po jo paleidimo iš Alytaus pataisos namų, kur jis atliko Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. M. B. teistumas neišnyko, o BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą. Prokuroro manymu, šiuo atveju kalbėti apie BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymą kasatoriui nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės ir veikos kvalifikacijos
Kasatoriaus argumentai dėl netinkamo pasikėsintų pagrobti daiktų vertės nustatymo nepagrįsti. Byloje pasikėsintų pagrobti daiktų vertė nustatyta Dievo Gailestingumo Šventovės raštu, kurį pasirašė jos rektorius ir kuriuo abejoti bylą nagrinėję teismai pagrindo nerado. Pirmosios instancijos teismas šį dokumentą tyrė, vertino kaip įrodymą ir jame esančių duomenų patikimumu tiek dėl kiekvieno iš pasikėsintų pagrobti votų vertės, tiek ir dėl visų jų bendros 3000 Lt vertės nesuabejojo. Šiuo konkrečiu atveju, kai byloje yra konstatuota, kad padarytas pasikėsinimas pagrobti nurodytus daiktus, bažnyčia jų nėra praradusi, o civilinis ieškinys nepareikštas, visų jų vertės klausimas gali būti reikšmingas tiek, kiek yra siejamas su padarytos veikos kvalifikavimu. Šiuo aspektu pagrindas taikyti BK 178 straipsnio 1 dalį yra, jeigu vagystės dalyko vertė išlieka tam tikrose ribose: viršija 3 MGL (390 Lt), bet neviršija 250 MGL (32500 Lt), kaip tą nustato BK 190 straipsnis. Šioje byloje nusikaltimo dalyko vertės, sudarančios 3000 Lt, bet koks tolesnis tikslinimas, atsižvelgiant į jo specifiką, negali duoti tokio rezultato, kuris būtų iš esmės skirtingas ir pinigine išraiška neviršytų 3 MGL. Be to, argumento dėl tokio tikslinimo būtinybės nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo. Taigi, kasatoriaus argumentai neduoda pagrindo manyti, kad jo padarytą veiką kvalifikuojant pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį yra padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida.
Dėl bausmės individualizavimo
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, laikėsi BK 41, 54 straipsnių nuostatose įtvirtintų bausmės tikslų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad M. B. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą. M. B. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad jis niekur nedirba, įrašytas į narkologinę įskaitą, vienuolika kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei. Šių duomenų pagrindu teismas konstatavo, jog nuteistasis išvadų nedaro ir nėra linkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų bei uždirbti pragyvenimui sąžiningu būdu. Apeliacinės instancijos teismas patikrino apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bausmės griežtumo aspektu ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė teisinga ir nėra pernelyg griežta. Dėl čia aptartų priežasčių kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamas teismo jam paskirtos bausmės griežtumas, yra atmestini, kadangi teismų sprendimuose bausmės individualizavimo motyvai išdėstyti tinkamai ir bausmės griežtumo požiūriu įstatymo taikymo klaidų nepadaryta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. B. kasacinį skundą atmesti.