Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su ieškovo P. R. prašymu išspręsti Vilniaus apygardos teismo šališkumo ir nušalinimo klausimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliacinis teismas gavo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria prašoma išspręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismui pareikšto nušalinimo ir civilinės bylos Nr. e2A-1554-880/2022 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 12 d. gautas ieškovo P. R. prašymas išspręsti Vilniaus apygardos teismo šališkumo ir nušalinimo klausimus.

Prašymas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui netenkinamas.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

6. Nagrinėjamu atveju ieškovas P. R. nušalinimą reiškia visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, prašymą grįsdamas aplinkybėmis, kad: 1) ieškovas yra advokatas ir daugumą procesinių veiksmų, siejamų su jo profesine veikla, atlieka Vilniaus apygardos teisme, todėl šio teismo teisėjai gali turėti išankstinį nusistatymą ieškovo atžvilgiu; 2) Vilniaus apylinkės teismo teisėjas X, kuris išnagrinėjo civilinę bylą pirma instancija, turėjo ryšių su atsakovės procesinę padėtį užimančios Sodininkų bendrijos „ELFA“ pirmininke ir dėl šių aplinkybių ieškovas yra pateikęs pranešimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai; 3) apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą nagrinės teisėjai, kurie prieš tai dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl gali turėti ryšių tu pirmosios instancijos teisme dirbančiais teisėjais, be kita ko, ir civilinę bylą pirma instancija nagrinėjusiu teisėju X.

7. Prašyme nurodyti teiginiai dėl galimo išankstinio Vilniaus apygardos teismo teisėjų nusistatymo ieškovo P. R. atžvilgiu nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo abejoti nešališku civilinės bylos nagrinėjimu šiame teisme. Aplinkybė, kad P. R., vykdydamas advokato veiklą, atlieka atitinkamus su teisinių paslaugų teikimu susijusius veiksmus Vilniaus apygardos teisme, savaime nereiškia, kad civilinė byla, kurioje nurodytas asmuo dalyvauja ne kaip advokatas, o kaip privatus asmuo, šiame teisme objektyviai negali būti išnagrinėta. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių duomenų, pagrindžiančių, kad visi minėto teismo teisėjai turėtų išankstinį nusistatymą ar suinteresuotumą nagrinėjamos bylos rezultatu ar būtų tendencingi priimant ieškovo atžvilgiu atitinkamus procesinius sprendimus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovas P. R. civilinėje byloje Nr. e2A-1554-880/2022 procesinius veiksmus atlieka per atstovę – advokatę M. M.. Todėl vien subjektyvaus pobūdžio ieškovo nurodomi teiginiai nesudaro pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą.

8. Nors P. R. reiškia abejones dėl civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo X nešališkumo, tokios aplinkybės poreikio nušalinti visus apeliacine tvarka civilinę bylą nagrinėjančius Vilniaus apygardos teismo teisėjus nepagrindžia. Pažymėtina, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtais procesiniais sprendimais, ieškovas turi teisę skųsti juos instancine tvarka CPK nustatytais atvejais. Būtent tokią savo teisę ieškovas įgyvendino pateikdamas apeliacinį skundą, kurio pagrindu Vilniaus apygardos teisme užvesta ir šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1554-880/2022. Pareiškėjo reiškiamos abejonės Vilniaus miesto apylinkės teisme bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu nesudaro pagrindo nušalinti visus apeliacine tvarka civilinę bylą nagrinėjančius Vilniaus apygardos teismo teisėjus, nes tokios aplinkybės vertintinos apeliacine tvarka patikrinant pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Aplinkybė, kad apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą nagrinės teisėjai, kurie prieš tai dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, taip pat nesudaro pagrindo abejoti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių tarpasmeninių teisėjų ryšių, kurie sudarytų pagrindą abejoti objektyviu bylos nagrinėjimo procesu apeliacinės instancijos teisme. Nors ieškovas prašyme nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos nagrinėjimo taip pat kelia abejones civilinę bylą Nr. e2A-1554-880/2022 paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos nešališkumu ir prašo, esant teisiniam pagrindui, perduoti bylą nagrinėti kitai teisėjų kolegijai, pažymėtina, kad pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas.

10. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovo P. R. išreikštos abejonės dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo nėra objektyviai pagrįstos, ieškovo prašymas išspręsti Vilniaus apygardos šališkumo ir nušalinimo klausimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl konkretaus civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) turėtų būti nagrinėjami bendra CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ieškovo P. R. prašymo perduoti civilinę bylą Nr. e2A-1554-880/2022 nagrinėti kitai teisėjų kolegijai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nenagrinėja.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo P. R. prašymo išspręsti Vilniaus apygardos teismo šališkumo ir nušalinimo klausimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.