Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-228-836/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
1-228-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10279-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
V. Š.
Nukentėjusysis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-228-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10279-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.;1.1.8.9.1.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.1.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam V. Š.,nukentėjusiajam M. J.,nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovei R. O.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. kovo 10 d., apie 23.15 val., V. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su M. J. metu, tyčia žarstekliu sudavė ne daugiau dviejų kartų jam į galvą, padarydamas nubrozdinimą kaktos dešinėje, pereinantį į dešinio smilkinio sritį, nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimą dešiniame žande, kraujosruvą viršugalvio kairėje, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir taip padarė nukentėjusiajam M. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2020 m. kovo 10 d. su M. J. namie išgėrinėjo. Paskui nuėjo pas kaimyną R. G. ir ten toliau gėrė. Begerdami su M. J. susipyko. Netoli gulėjo žarsteklis ir jis juo porą kartų trinktelėjo J.. M. J. nugriuvo, o jis išėjo namo. Paskui atvažiavo policija ir jį sulaikė. Negali paaiškinti, kodėl trinktelėjo J.. Abu susitaikė ir toliau gyvena vienuose namuose, gailisi. M. J. jo sūnėnas, o jis jo mamos brolis. Ligonių kasų ieškinio nesumokėjo, nes tik dabar pradėjo dirbti. Sutinka su ieškiniu. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivas taip nebūtų daręs. Kaltinamajame akte nurodytas teistumų skaičius yra klaida. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

M. J. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. kovo 10 d., apie 23.15 val., išgertuvių metu, (duomenys neskelbtini), dėdė V. Š. sudavė jam smūgius į galvą, kurių skaičiaus nepamena, dėl to patyrė fizinį skausmą ir nubrozdinimus galvos dešinėje pusėje (1 t., b. l. 18-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta. Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)g. dešinėje pusėje, pirmo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vienoje iš patalpų prie įėjimo yra pečius, ant kurio paviršiaus padėtas metalinis suodinas žarsteklis, kuris paimtas iš įvykio vietos. Šalia pečiaus stovi įvairūs kibirai, ant grindų mėtosi malkos, šiukšlės, plastikinės nuolaužos, matomos išpiltų skysčių žymės (1 t., b. l. 21-27).

Iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2020 m. kovo 10 d. 23.25 val. M. J. pranešė, kad jį sumušė dėdė, jam prakirsta galva, kraujuoja (1 t., b. l. 34-38).

Patrulio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad gauti paaiškinimai, jog (duomenys neskelbtini), V. Š. išgertuvių metu du kartus žarstekliu bei rankomis sudavė M. J. į galvą, dėl ko jam buvo prakirsta kakta (1 t., b. l. 40-43).

Alkotesteriu 2020 m. kovo 10 d. 23.43 val. M. J. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, 23.50 val. R. G. - 1,02 promilės neblaivumas, 2020 m. kovo 11 d. 00.05 val. V. Š. - 2,23 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 48-49).

Daikto apžiūros protokole nurodyta, kad žarsteklis paimtas iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., yra 38 cm ilgio, jo galas yra užlenktas 8 cm (1 t., b. l. 28-31).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo ir garso įraše iš įvykio vietos užfiksuota, jog greitosios pagalbos automobilyje sėdintis M. J., kurio veidas dešinėje pusėje užklijuotas pleistru, paaiškina, kad „dėdė V.Š. primušė, cigaretes atėmė, pavogė ir cigarečių pakelį ir dingo, ir va“ , „su kačerga du smūgius davė, o paskui vėl su ranka davė, va va“ (rodo į veidą) (1 t., b. l. 45-47 ).

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad jis gyvena kartu su motina V. J. ir dėde V. Š.. Jo ir dėdės tarpusavio santykiai konfliktiški, ypač būnant neblaiviems. 2020 m. kovo 10 d., apie 18.00 val., jis su V. Š. namuose vartojo alkoholį, o apie 22.00 val. abu nuėjo pas kaimyną R. G., kur su juo toliau vartojo alkoholį. Begeriant tarp jo ir dėdės V. Š. kilo konfliktas dėl cigarečių, jie abu ėmė vienas kitą plūsti necenzūriniais žodžiais, stumdytis ir tampyti už rūbų,. Negalėdamas jo įveikti, dėdė V. Š. su netoliese padėtu žarstekliu sudavė jam du kartus per galvą, dėl ko jis nugriuvo ant virtuvės cementinio grindinio, pradėjo kraujuoti galva, labai skaudėjo. Atvykę medikai pristatė jį į ligoninę, o kitą dieną išleido, bet skausmas galvoje vis stiprėjo, todėl mama iškvietė medicinos pagalbą ir jis buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo operuota galva. Su V. Š. susitaikė, nes jis atsiprašė, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 58-65, 69-71).

Liudytojas R. G. parodė, kad 2020 m. kovo 10 d. apie 21.30 val. pas jį namus atėjo kaimynai V. Š. ir M. J., kurie begerdami alų susiginčijo dėl cigarečių. V. Š. sugriebė rankomis M. J. ir jie susigrūmė, griuvo ant grindų, abu vienas kitam sudavė ar bandė suduoti, buvo užsimoję kumščiais ne daugiau nei po du kartus į veido sritį. Po to susikibę pradėjo „koliotis“, rėkti vienas ant kito. Jis neapsikentęs išėjo į koridorių. Jie dar pasigrūmė ant grindų, tada V. Š. atsistojo ir išėjo, palikęs M. J. gulintį ant grindų. M. J. atsikėlus nuo grindų ant lovos, matė, kad kraujuoja kakta, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Nematė, kuriuo momentu V. Š. sudavė M. J. metaliniu žarstekliu per galvą (1 t., b. l. 113-124).

Liudytoja V. J. parodė, kad gyvena kartu su savo sūnumi M. J. ir savo broliu V. Š., kuris yra baigęs pagalbinę mokyklą, darbštus, padeda ūkyje. Brolis pavartojęs alkoholio būna konfliktiškas, plūstasi necenzūriniais žodžiais, kartais būna ir agresyvus, yra gydęsis Žiegždrių psichiatrijos ligoninėje dėl bandymo pasikarti. 2020 metų pavasarį, galėjo būti kovo 10 d. vakaras, namuose V. Š. kartu su M. J. vartojo alkoholį. Ji nuėjo miegoti, o jie abu išėjo pas kaimyną R. G.. Nakties metu atrakino duris ir į namus įleido grįžusį neblaivų V. Š., kuris pasakė, kad M. J. išsivežė greitoji medicinos pagalba, nes jie abu susimušė. V. Š. nebuvo sužalotas. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir brolį sulaikė. Grįžęs po sulaikymo, V. Š. pasakojo, kad susistumdė su M. J. ir pastarasis nugriuvo ant žemės. Kitą dieną iš ligoninės grįžo M. J., kurio kaktos dešinėje matėsi nubrozdinimas. Po šio įvykio sūnus beveik dvi savaites ėjo į darbą ir pradėjo skųstis nepakeliamu skausmu kaktos srityje. Tada ji kvietė greitąją medicinos pagalbą, manė, kad jam sinusitas, tačiau paskirti antibiotikai nepadėjo. Sūnų vaikštant pradėjo mėtyti į šonus, jis nebegalėjo eiti į darbą, tada vėl kvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę ir tą patį vakarą operavo jam galvą. Po šios operacijos sūnus jaučiasi gerai, tik vėl nuolat kartu su V. Š. išgėrinėja ir konfliktuoja, mušasi tarpusavyje (1 t., b. l. 144-147).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad R. G. savanoriškai pateikė metalinį žarsteklį-virbalą ir metalinį žarsteklį, laikomus savo namų virtuvėje, kuriais galėjo būti sužalotas M. J. (1 t., b. l. 125).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas metalinis strypas yra tamsaus metalo, nelygaus, apvalaus paviršiaus. Vienoje pusėje yra laikiklis - apvali detalė. Visas ilgis 29 cm, užapvalintos dalies ilgis 5 cm. Metalinio strypo galinė dalis statmena. Apžiūrėjus jokių pėdsakų, dėmių vizualiai nesimato (1 t., b. l. 126-128).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. Š. atpažino žarsteklį Nr. 2, paimtą iš įvykio vietos jos apžiūros metu, kuriuo sudavė M. J. du kartus į galvos sritį (1 t., b. l. 130-135).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. J. atpažino žarsteklį Nr. 3, paimtą iš įvykio vietos jos apžiūros metu, kuriuo jam sudavė V. Š. du kartu į galvos sritį (1 t., b. l. 136-141).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G804/2020 (02) M. J. konstatuotas nubrozdinimas kaktos dešinėje pereinantis į dešinio smilkinio sritį, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimas dešiniame žande. Sužalojimai padaryti buku daiktui dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių ir laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1303//2020 (02) nurodyta, kad M. J. nustatytas nubrozdinimas kaktos dešinėje pereinantis į dešinio smilkinio sritį, nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimas dešiniame žande, kraujosruva viršugalvio kairėje, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje. Nustatyti sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 85-86).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Kaltinamojo parodymuose nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo su­ža­lo­ji­mą yra nuoseklios, logiškos ir iš esmės ati­tin­ka nukentėjusiojo pa­ro­dy­mus, specialisto išvadą ir visus kitus aukščiau ap­rašytus įrodymus, todėl teismas nemato prie­žas­čių abejoti kaltinamojo parodymų tei­sin­gumu. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad jų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę sunkiai sutrikdžius M. J. sveikatą kal­tinime nurodytomis aplinkybėmis.

Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atve­ju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dės­ningi ir iš anks­to numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netie­sio­gi­ne tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusi­kal­timo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų inten­sy­vumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio me­tu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-22/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labai pa­žei­džia­ma žmogaus kūno dalis, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog smog­da­mas kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gy­vy­bei. Tai su­vok­da­mas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti svei­katos su­ža­lo­ji­mai, tarp jų ir sunkūs (kasacinės nutartys Nr. 2K-633/2011, 2K-450/2011 ir kt.).

BK 135 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis – kaltė gali pa­si­reikš­ti tik tyčia – tiesiogine arba netie­sio­gi­ne (BK 15 str.). Tiek nukentėjusysis, tiek kal­ti­na­masis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad konfliktas tarp jų įvy­ko neti­kė­tai. Kaltinamasis nukentėjusiajam smogė žarstekliu po kilusio konflikto. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų turėjęs išanks­tinį tikslą sunkiai su­ža­lo­ti nukentėjusįjį. Teismas spren­džia, kad nuro­dy­to­mis ap­linkybėmis kal­tinamojo tyčia smogti nu­ken­tėjusiajam kilo staiga, konflikto metu. Įver­ti­nęs byloje ištirtų įro­dymų bei nustatytų ap­lin­ky­bių visumą teismas sprendžia, kad kal­ti­na­masis, bū­da­mas pa­kal­ti­na­mas, pa­kan­­ka­mos gyvenimo patirties, staiga ki­lu­sio buitinio kon­flikto metu smog­damas nukentėjusiajam žarstekliu į pa­vo­jingą sveikatai sritį, negalėjo ne­su­prasti, jog tokie jo veiks­mai pa­vo­jingi kito asmens sveikatai, nu­matė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nuken­tė­ju­sio­jo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė. Jį tenkino bet kokio sunkumo nu­ken­tėjusiojo sveikatos su­trik­dymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius. Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad V.Š. 2020 m. kovo 10 d., apie 23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su M. J. metu, tyčia žarstekliu sudavė ne daugiau dviejų kartų jam į galvą, padarydamas nubrozdinimą kaktos dešinėje, pereinantį į dešinio smilkinio sritį, nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimą dešiniame žande, kraujosruvą viršugalvio kairėje, kraujosruvą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir taip padarė nukentėjusiajam M. J. sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį (suduodamas du kartus metaliniu žarstekliu į galvą), suvokė, kad taip veikdamas gali nukentėjusįjį sužaloti. Kaltinamojo atlikti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu akivaizdžiai buvo pavojingi gyvybei. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto papildomoje išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, kilo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamajam inkriminuotas BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikal­ti­mas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kva­lifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką pada­riu­siam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji pre­vencija, nubaudimas, kelio naujiems nu­si­kal­timams užkirtimas) išskiria bausmės teisin­gu­mo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teis­mo paskirta bausmė turi atitikti padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kal­ti­nin­ko as­me­nybės pa­vo­jingumą. Įstatymų lei­dėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nus­ta­ty­da­mas sank­ci­ją už nu­si­kal­timą, įvertina tipinį (rū­šinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis ap­linkybėmis pa­darytas nusikal­timas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos ka­te­gorijos nu­sikaltimo po­žymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusi­kal­ti­mus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straips­nio 1 dalis nus­tato, kad teis­mas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straips­nio, nu­matančio atsa­komybę už pada­ry­tą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso ben­dro­sios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisin­ga, įsta­ty­mų leidėjas nu­ma­tė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atve­jais pas­kir­ti bausmę, nenu­matytą bau­džiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos vei­kos pobūdį ir pa­vo­jingumo laips­nį – nors kal­ti­na­mojo padaryta nusikalstama veika priskirta sun­kių nusikaltimų ka­te­go­rijai, tačiau jo padarytos veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Byloje nėra duomenų, kad nuken­tė­ju­sia­jam būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę lie­ka­mie­ji sveikatos pa­blo­gėjimo reiškiniai. Pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltina­ma­jam jokių pre­tenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, abu susitaikė. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, konfliktas ir tyčia padaryti nu­si­kals­tamą veiką kilo staiga, ūmiai. Kaltinamais neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 83-87), dirba (iš jo žodžių pas ūkininką šiltnamiuose pagal kvitus). Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83 TPK-493/2020 V. Š. konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, tačiau jis nusikalstamos veikos darymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b . l. 70-73). Iš visų šių aplinkybių teis­mas turi pagrindo spręsti, kad V. Š. nėra linkęs nusikalsti ir nu­sikalto atsitiktinai. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pranešė apie padarytą veiką atvy­ku­siems pareigūnams, t. y. savo kaltę dėl sužalojimo sava­noriškai pripažino, nuosekliai išdėstė visas savo nu­si­kalstamos veikos padarymo aplinkybes. Dėl savo nusikalstamų veiksmų jis nuoširdžiai ap­gailestavo. Teisme visas aplinkybes kaltinamasis taip pat patvirtino ir pri­pažino savo kaltę, kad žarstekliu sudavė nukentėjusiajam, ką teismas pri­pa­žįsta visiškai atitinkant visus by­los įrodymus ir esant teisin­ga. Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ne tik pripažino savo kaltę, bet išreiškė apgai­les­ta­vi­mą dėl pa­da­ryto nusikaltimo. Šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos pri­pa­žinti esant BK 59 straips­nio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę leng­vi­nan­čią aplinkybę. Kaltinamojo atsa­ko­mybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiek­vieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusi­kals­ta­mą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuo­širdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teikė išsamius parodymus apie nusikalstamos veikos padarymą, tuo padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teis­mui išaiškinti nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis visiškai sutiko atlyginti nuken­tė­ju­sio­jo gydymo išlaidas. Kitokios turtinės žalos nusikaltimu nebuvo padaryta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje yra sąlygos, numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, tei­kian­čios pagrindą taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio nuos­ta­tas ir paskirti jam švelnesnę baus­mę.

Teismo manymu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti apie mažesnį kaltina­mo­jo asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskyrus ir minimalią inkriminuoto nusikaltimo sank­cijoje nu­ma­ty­tą laisvės atė­mi­mo bausmę savo rūšimi ji būtų per griežta. Tokios baus­mės paskyrimas aiškiai prieš­tarautų ir tei­sin­gumo prin­ci­pui, nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismo nuomone, baus­mės tikslai – su­lai­kyti kal­ti­na­mą­jį nuo nu­si­kals­ta­mų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas vei­kas bei už­tik­rin­ti tei­sin­gu­mo prin­cipo įgy­ven­di­ni­mą (BK 41 str. 2 d.), gali būti pasiekti, o pati bausmė atitiks tei­sin­gu­mo bei protingumo prin­ci­pus ir pas­kyrus švel­nesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sank­cijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros (BK 62 str. 3 d. 3 p.), nustatant maksimalų BK 48 straipsnio 2 dalyje nu­matytą šios baus­mės dydį ir paskiriant įpareigojimus, kurie galėtų turėti tei­gia­mą įtaką jo elgesiui. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. kovo 11 d. 00.01 val. iki 2020 m. kovo 12 d. 15.39 val. (2 dienas; 2 t., b. l. 6-8, 47-49). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 50-52), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo M. J. gydymo išlaidų – 3 549,85 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 97-100, 107-108).

Dėl kaltinamojo V. Š. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas – 3 549,85 Eur. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 3 549,85 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Du žarstekliai, grąžinti savininkui R. G. (1 t., b. l. 32-33, 129), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomas byloje (1 t., b. l. 44), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir vado­vau­jantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, nubausti jį laisvės apri­bo­ji­mu 2 (dvejiems) metams. Vietoj intensyvios priežiūros V. Š. skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vietoj intensyvios priežiūros V. Š. skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. kovo 11 d. 00.01 val. iki 2020 m. kovo 12 d. 15.39 val. (2 dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš kaltinamojo V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), 3 549,85 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 85 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du žarsteklius, grąžintus savininkui R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti disponuoti jam savo nuožiūra; kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė