Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-20 · Civilinė byla Nr. 2-1141-1/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
2-1141-1/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Jūratės korpacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties bankrutavusios UAB „TELKTIS“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama BUAB „TELKTIS“ bankroto byla. Be kita ko, byloje keliami klausimai dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, administratoriaus pakeitimo ir bylos sustabdymo iki bus baigti ikiteisminiai tyrimai dėl buvusio įmonės vadovo nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Jūratės korporacija“ pareiškimą dėl administratoriaus R. B. nušalinimo paliko nenagrinėtą. Nutartį teismas priėmė atsižvelgęs į atitinkamą teismo posėdžio metu pateiktą kreditoriaus prašymą ir į tai, kad BUAB „Telktis“ neprieštaravo pareiškimo atsiėmimui (CPK 139 straipsnio 1 dalis). Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.

Šalies argumentai

UAB „Jūratės korporacija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį, pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir įpareigoti apie tai informuoti prokuratūrą, taip pat įpareigoti pirmosios instancijos teismą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties reikalavimą išnagrinėti iš esmės klausimą dėl kreditorių nepasitikėjimo bankroto administratoriumi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi ištaisė 2010 m. balandžio 19 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad pastaroji nutartis yra neskundžiama, taip pat atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Jūratės korporacija“ atskirąjį skundą dėl 2010 m. balandžio 19 d. nutarties. Teismas nurodė, kad nutartis, kuria įforminamas ieškinio (pareiškimo) atsiėmimas yra neskundžiama (CPK 139 straipsnio 2 dalis), todėl būtina ištaisyti anksčiau padarytą aiškią rašymo apsirikimo klaidą. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis negali būti skundžiama – negali būti apeliacijos objektas, todėl atskirąjį skundą dėl jos atsisakytina priimti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas UAB „Jūratės korporacija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, pripažinti BUAB „TELKTIS“ bankrotą tyčiniu ir įpareigoti apie tai informuoti prokuratūrą, taip pat įpareigoti pirmosios instancijos teismą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties reikalavimą išnagrinėti iš esmės klausimą dėl kreditorių nepasitikėjimo bankroto administratoriumi.

Apeliantas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos teismą išnagrinėti kreditorių reikalavimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei administratoriaus tinkamumo. BUAB „TELKTIS“ kreditorių komitetas 2010 m. vasario 24 d. nutarė visų kreditorių vardu kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. 2010 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu apelianto atstovas prašė teismą sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iki bus užbaigti ikiteisminiai tyrimai dėl buvusio įmonės vadovo nusikalstamų veikų. Teisėjas pranešė, kad sutinka sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau pareiškė, kad turėtų būti išspręstas bent klausimas dėl bankroto administratoriaus. Savo ruožtu apelianto atstovas nurodė, kad, jei stabdomas bankroto bylos nagrinėjimas, tai nėra jokio skirtumo, ar iki ikiteisminio tyrimo pabaigos byla bus be administratoriaus, su kitu ar dabartiniu administratoriumi, nes jis tikįs, kad BUAB „TELKTIS“ turto išgrobstymo, o tuo pačiu ir bendrovės nemokumo klausimai bus išspręsti baudžiamojo proceso tvarka ir bankroto byla bus nenagrinėtina. Tuomet teisėjas pasiūlė apelianto atstovui parašyti pareiškimą, kurį padiktavo pats teisėjas. Diktuojamas pareiškimo tekstas pagal skambesį buvo panašus į prašymą sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą iš esmės. Apelianto atstovai nėra teisininkai, todėl tuo metu ne iškart suprato teisėjo mintis, kurių jis garsiai nepasakė. Dėl šių priežasčių apelianto atstovas sąžiningai suklydo surašydamas 2010 m. balandžio 19 d. pareiškimą. Be to, teismas žinojo Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį, turėjo kreditorių komiteto 2010 m. vasario 24 d. nutarimą, todėl neturėjo pagrindo grįsti 2010 m. balandžio 19 d. nutartį apelianto prašymu. Dėl tos pačios priežasties teismas neturėjo pagrindo atidėti be datos klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą. Prašymas palikti nenagrinėtą pareiškimą dėl administratoriaus nušalinimo buvo sąlygotas teisėjo pažado sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą.

BUAB „TELKTIS“ prašo skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad skundžiamos nutartys priimtos tinkamai pritaikius teisės normas. Teismas jokių pažadų dėl bankroto bylos sustabdymo nedavė ir negalėjo duoti, o apeliantas elgiasi nesąžiningai. Be to, aptariamos nutartys neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai. Apelianto prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atidėtas be datos, jis pirmosios instancijos teisme dar nenagrinėtas, todėl negali būti atskirojo skundo objektas ir procesas dėl tokio apelianto prašymo turi būti nutrauktas. Apelianto prašymo įpareigoti teismą įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties reikalavimą išnagrinėti iš esmės klausimą dėl kreditorių nepasitikėjimo administratoriumi nagrinėjimas taip pat turi būti nutrauktas, nes negali būti atskirojo skundo objektas – apeliantas pats atsisakė pareiškimo dėl administratoriaus nušalinimo. Apeliantas turi teisę su analogišku prašymu kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje yra skundžiamos dvi Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria buvo paliktas nenagrinėtas pareiškimas dėl administratoriaus nušalinimo, ir 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl pareiškimo palikimo nenagrinėtu. Teisėjų kolegija šia nutartimi pasisako tik dėl antrosios pirmosios instancijos teismo nutarties, nes nuo jos teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo priklauso tai, ar pirmoji nutartis gali būti apeliacijos objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Apelianto UAB „Jūratės korporacija“ pareiškimas dėl administratoriaus pakeitimo buvo paliktas nenagrinėtas apeliantui jį atsiėmus. Iš tiesų, pagal CPK 139 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškimo atsiėmimas yra įforminamas neskundžiama teismo nutartimi, kuria pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas taip pat numato, kad pareiškimo atsiėmimo atveju jis paliekamas nenagrinėtas. Kita vertus, CPK 298 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kurią teismo nutartis palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Išimtys šioje normoje nenustatytos. Taigi tarp minėtų CPK 139 straipsnio 2 dalies ir 298 straipsnio nuostatų egzistuoja teisinė kolizija.

Sprendžiant šį konkretų ginčą, taip pat yra labai svarbu atkreipti dėmesį į faktinį atskirojo skundo dėl nutarties, kuria pareiškimas pakeisti administratorių paliktas nenagrinėtas, pagrindą – apeliantas nurodo, kad pareiškimas buvo atsiimtas teismui suklaidinus apelianto atstovus, t. y. liepus parašyti atitinkamo turinio pareiškimą, kurio reikšmės apelianto atstovai nesuprato.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nagrinėjamoje išimtinėje situacijoje leidžia spręsti ginčą asmens teisės pateikti atskirąjį skundą naudai, t. y. šiuo atveju pripažinti apelianto teisę skųsti pareiškimo atsisėmimą, kai jo teigimu tai buvo padaryta teismo suklaidinimo įtakoje. Tai leistų įvertinti pirmosios instancijos teismo veiksmus. Visgi būtina pažymėti, kad toks sprendimas savaime nereiškia, kad apelianto teiginiai dėl pareiškimo atsiėmimo aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, nes tai privalės būti nuspręsta nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino aukščiau išdėstytų aplinkybių, todėl nutartis dalyje dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą naikintina, o skundas priimtinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti apelianto UAB „Jūratės korporacija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą.

Teisėjai Artūras Driukas Gintaras Pečiulis Vigintas Višinskis