Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Ričardo Gilio, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dvi veikos) ir nuteistas: pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dėl A. S. turto įgijimo apgaulės būdu) vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. (dėl A. V. turto įgijimo apgaulės būdu) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis likusios neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-02-17 nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. A. L. pagal BK 182 str. 1 d. dėl G. B., S. G., S. S., S. B., K. G. turto įgijimo apgaulės būdu išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas ir ši bylos dalis jo atžvilgiu nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 303 str. 5 d. 2 p.). Patenkinti nukentėjusiųjų A. S. ir A. V. pareikšti civiliniai ieškiniai ir priteista solidariai iš L. N. ir A. L. 1000 Lt A. S. ir 1000 Lt A. V. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. K., L. L., L. N., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad padėjo L. N. apgaule įgyti svetimą turtą.

A. L. 2010 m. gegužės 18 d., apie 14 val., davė nurodymą L. N. nuvykti į A. S., kuri buvo apgauta nenustatyto asmens, namus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Užpalių sen., Utenos r., ir paimti 1000 Lt grynųjų pinigų, taip padėjo L. N. apgaule užvaldyti A. S. turtą.

A. L. 2010 m. gegužės 18 d., apie 17 val., davė nurodymą L. N. nuvykti į A. V., kuri buvo apgauta nenustatyto asmens, namus, esančius (duomenys neskelbtini)g., Saldutiškis, Utenos r., ir paimti 1000 Lt grynųjų pinigų, taip padėjo L. N. apgaule užvaldyti A. V. turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria A. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. dėl A. S. ir A. V. turto įgijimo apgaulės būdu, naikintina ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. ginčija kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų sukčiavimų prieš nukentėjusiąsias A. S. ir A. V. ir prašo jį dėl šių veikų išteisinti bei nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius jo atžvilgiu atmesti, todėl kolegija, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis, šią bylą tikrina tik šiais aspektais ir kitų bylos aplinkybių išsamiau neanalizuoja.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą daro išvadą, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, patvirtinančių A. L. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, todėl jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo A. L. kaltumo dėl sukčiavimų prieš nukentėjusiąsias A. S. ir A. V. klausimą ir dėl jų priimdamas sprendimą pripažinti apeliantą kaltu, rėmėsi byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios A. S., liudytojų O. G. G. D., E. M., E. M., V. G. parodymais, nuteistojo L. N. paaiškinimais, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, savanoriškų daiktų pateikimo, asmens parodymų atpažinti, asmens kratos protokolais, protokolu – pareiškimu, abonentų išklotinėmis, pažymomis iš AB „Swedbank“, Alytaus pataisos namų pažyma, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamų veikų sudėčių buvimą nuteistojo A. L. veiksmuose. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad nors A. L. ir neigė padaręs nusikalstamas veikas, tačiau pripažino mobiliuoju telefonu kartais bendravęs su O. G.. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris O. G. parodymais, priklauso nuteistajam A. L.) išklotinės matyti, kad 2010-05-16 šiuo numeriu buvo bendraujama su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau 2010-05-18 skambino nukentėjusiosioms A. S. ir A. V. ir jas apgavo. 2010-05-18 dienos metu minėtas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris O. G. parodymais, priklauso A. L.) kontaktavo su O. G. ir L. N.. Taip pat tą pačią dieną L. N. pervedė pinigus į O. G. sąskaitą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad šis įrodymų visetas paneigia nuteistojo A. L. aiškinimą, jog jis atsitiktinai bendravo su O. G. ir patvirtina kryptingą bei tikslingą nuteistojo A. L., O. G., L. N. tarpusavio bendravimą, kurio metu L. N. paima nukentėjusiųjų pinigus, o vėliau juos perveda į O. G. sąskaitą. Šie tarpusavyje iš esmės sutampantys įrodymai, apylinkės teismo nuomone, sudaro vieningą įrodomąją medžiagą ir leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis A. L. davė nurodymus L. N. dėl nusikalstamų veikų padarymo ir pinigų pervedimo. Be to, apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistasis A. L. būtų įgyvendinęs nors dalį BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, todėl jo veikas iš BK 182 str. 1 d. perkvalifikavo į BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., bei pašalino nuteistojo A. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininku grupe.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pripažįstant A. L. kaltu inkriminuotų veikų padarymu nebuvo pakankamai įsigilinta į visą bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai kruopščiai ištyrė ir įvertino byloje esamus įrodymus, nesiėmė išsamesnės A. L. šioje byloje duotų paaiškinimų analizės bei jų atitikimo kitiems įrodymams ištyrimo, dėl ko pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl A. L. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas – sukčiavimus prieš nukentėjusiąsias A. S. ir A. V.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą bei duomenis, gautus atlikus papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, t. y. kad A. L. pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. dėl sukčiavimų prieš A. S. ir A. V. nuteistas nepagrįstai. Todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistasis A. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. dėl A. S. ir A. V. turto įgijimo apgaulės būdu, naikintina ir nuteistasis dėl šių nusikalstamų veikų išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo padarant sukčiavimus prieš nukentėjusiąsias A. S. ir A. V. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kolegija neturi pagrindo abejoti tuo, kad iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris O. G. parodymais, priklauso A. L.) 2010-05-16 buvo bendraujama su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau 2010-05-18 skambino nukentėjusiosioms A. S. ir A. V. ir jas apgavo. Taip pat neturi pagrindo abejoti tuo, kad 2010-05-18 dienos metu minėtas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su O. G. ir L. N. (tai patvirtina byloje esančios abonentų išklotinės). Taip pat byloje nustatyta, kad tą pačią dieną L. N. pervedė pinigus į O. G. sąskaitą (tai patvirtina byloje esančios AB „Swedbank“ pažymos). Tačiau, kolegijos nuomone, visų šių baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo A. L. veiksmuose.

Pažymėtina, kad pats nuteistasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad jokių nusikalstamų veikų jis nepadarė, nukentėjusiosioms neskambino, L. N. nepažįsta ir jokių nurodymų dėl turto įgijimo apgaulės būdu niekam nedavė. Nuteistojo A. L. teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose jis yra kelis kartus pasinaudojęs kitų nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonais ir iš jų skambinęs savo žmonai, tėvams. Taip pat kokius 3-4 kartus yra skambinęs draugui O. G. ir jo prašęs pervesti į sąskaitą pinigus, kuriuos O. G. iš Anglijos atsiųsdavo jo (nuteistojo A. L.) tėvai, dėl ko O. G. jam kelis kartus yra pervedęs pinigus. Abonento numerio, iš kurio skambino žmonai, tėvams ir O. G., jis nurodyti negali, nes neatsimena. O. G. abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tokius savo paaiškinimus nuteistasis A. L. patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme bei papildomai nurodė, kad jam mobiliojo ryšio telefoną paskambinti žmonai, tėvams ir O. G. duodavo kartu su juo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekantis A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau jo neįvardijo, nes nežinojo jo tikslių anketinių duomenų. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. L. paaiškino, kad jam yra žinoma, jog A. B. pataisos namuose užsiima sukčiavimais. Be to, apelianto teigimu, jis girdėjo, kaip A. B. prašė O. G. banko sąskaitos numerio pinigams pervesti, kurią O. G. jam nurodė. Mano, kad A. B. turėjo ryšį su L. N., nes L. N., paėmęs pinigus iš nukentėjusiosios juos persiuntė O. G. į sąskaitą, o pastarasis pinigus perdavė A. B. draugams. Nežino, ar A. B. gavo pinigus, tačiau jis asmeniškai jokių pinigų negavo. Kai L. N. prašė pinigų, A. B. su O. G. nuolat bendravo. Be to, nuteistojo A. L. teigimu, jis O. G. skambino ne nagrinėjamų įvykių metu, o prieš kelias savaites. Kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad duomenų, paneigiančių šiuos nuoseklius nuteistojo A. L. teiginius, byloje nėra. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas O. G. patvirtino, kad jam iš įkalinimo įstaigos iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) kelis kartus skambino pažįstamas A. L. ir prašė sąskaitos banke numerio, nes jam motina norėjo atsiųsti pinigų iš užsienio. Jis A. L. nurodė savo banko sąskaitos numerį ir vieną ar du kartus iš Anglijos gavęs pinigus juos pervedė A. L. į sąskaitą. Minėto liudytojo teigimu, iš to paties kaip ir A. L. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jam skambino ir kitas asmuo „(duomenys neskelbtini)“, kuris taip pat prašė banko sąskaitos numerio, kurį jis jam nurodė, bei vėliau jo prašė iš sąskaitos paimti pinigus ir juos perduoti kažkokiems vaikinams, ką jis ir padarė. Atliekant papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas A. B. parodė, kad jam žinomos tos nusikalstamos veikos, už kurias yra nuteistas A. L.. Minėto liudytojo teigimu, jis pažįsta O. G. (su juo atliko bausmę nepilnamečių pataisos kolonijoje), taip pat žino L. N. (su juo bendravo telefonu, kurio numerį jam davė (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. B. pripažino, kad jis laisvės atėmimo vietoje užsiima sukčiavimais, kurių metu praneša apie klaidingas avarijas ir taip iš nukentėjusiųjų išvilioja pinigus. Liudytojo A. B. teigimu, sukčiavimo būdu gautus pinigus jis įgyja kartu su bendrininkais, kurių nenori įvardyti, nes jau atlieka bausmes už analogiškus nusikaltimus. Liudytojas A. B. taip pat pripažino, kad tai jis skambino L. N. ir jo paprašė pervesti pinigus į O. G. sąskaitą bei paskambinęs O. G. prašė pasinaudoti jo sąskaita, jam sakė, kad bus pervesti pinigai iš užsienio. Liudytojo A. B. teigimu, po įvykdyto sukčiavimo L. N. O. G. pervedė apie 800 Lt, kuriuos O. G. paėmęs perdavė jo (liudytojo A. B.) atsiųstam žmogui. Pinigai buvo išleisti jam (liudytojui A. B.) laisvėje nuperkant būtiniausių daiktų. Minėto liudytojo tvirtinimu, jis turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“, kuria visiems prisistatinėja. O. G. taip pat prisistatė kaip „(duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. B. patvirtino ir tai, kad A. L. duodavo naudotis savo mobiliojo ryšio telefonu, tik negalėjo nurodyti abonento numerio, teigdamas, kad jo neprisimena, nes dažnai jį keičia. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis A. L. būtų turėjęs kontaktą su nenustatytu asmeniu (L. N. bendrininku), kuris, kaip nustatė apylinkės teismas, skambino nukentėjusiosioms A. S. ir A. V. ir jas apgavo ar kad apeliantui buvo žinomi nenustatyto asmens įvykdyti veiksmai ir nusikalstami ketinimai – panaudojant apgaulę išvilioti iš nukentėjusiųjų A. S. ir A. V. pinigus. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo A. L. tarpusavio bendravimą (kontaktą) su nagrinėjamoje byloje esančiu kitu nuteistuoju L. N.. Kaip jau minėta, pats nuteistasis A. L. neigia bet kokio kontakto su L. N. buvimą, teigdamas, kad jo nepažįsta. Šių asmenų tarpusavio bendravimo nepatvirtina ir nuteistojo L. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti paaiškinimai. Pastarasis parodė, kad jis apie A. L. nieko nežino. Nuteistasis L. N. paaiškino, kad jis mobiliojo ryšio telefonu gavęs nurodymą iš nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini) paėmė pinigus iš nukentėjusiųjų A. S. ir A. V.. Taip pat pripažino, kad į mobiliojo ryšio telefoną jam atsiųstą O. G. sąskaitą jis pervedė 920 Lt. Nuteistojo L. N. teigimu, tarpininkas nurodydavo sąskaitas, taip pat jis ir ieškodavo žmonių. Apeliacinės instancijos teisme išreikalauta nuteistojo A. L. vardu AB SEB banke esanti sąskaita rodo, kad jis jokių pinigų iš pašalinių asmenų laikotarpiu nuo 2010-05-18 iki 2010-07-01 nėra gavęs. Taigi dar kartą ištyrusi tuos pačius ir apeliacinės instancijos teisme naujai gautus įrodymus, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų kryptingą ir tikslingą tarpusavio A. L., O. G., L. N. bendravimą, kurio metu L. N. paima nukentėjusiųjų pinigus, o vėliau juos perveda į O. G. sąskaitą. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, jog būtent A. L. davė nurodymus L. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo ir pinigų perdavimo. Vien tik tai, kad nuteistasis A. L., liudytojo O. G. parodymais, jam kelis kartus skambino iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio, kaip nustatyta byloje, 2010-05-16 buvo bendrauta su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau 2010-05-18 skambino nukentėjusiosioms A. S. ir A. V. ir jas apgavo, bei 2010-05-18 minėtas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su O. G. ir L. N., kuris tą pačią dieną pervedė pinigus į O. G. sąskaitą, šiuo atveju nepaneigia nuteistojo A. L. nuoseklių paaiškinimų dėl jo skambučių O. G. aplinkybių, t. y. kad jis O. G. skambino tik asmeniniais reikalais ir neleidžia konstatuoti apelianto kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad BPK normos įpareigoja teismą išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, teisingai įvertinti įrodymus, pagrįsti savo išvadas byloje ištirtais, patikimais, neginčijamais įrodymais bei visa tai tinkamai aprašyti nuosprendyje. BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją, palyginus ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių. Pagal BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis, o esančios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad neginčytinų A. L. kaltę dėl sukčiavimų prieš nukentėjusiąsias A. S. ir A. V. pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. L. pripažintas kaltus pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. dėl A. S. ir A. V. turto įgijimo apgaulės būdu naikintina ir apeliantas dėl šių veikų išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Priimant naują, išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo sprendžiami ir kiti BPK 307 str. 6 d. išvardyti klausimai. Kadangi A. L. išteisinamas BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., nukentėjusiųjų A. S. ir A. V. civiliniai ieškiniai A. L. atžvilgiu atmetami. Atitinkamai naikintinas skundžiamu nuosprendžiu A. L. taikytas bausmių subendrinimas pagal BK 63 str. 1, 4 d. ir BK 64 str. 1, 3 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžio dalį, kuria A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 24 str. 6 ir 182 str. 1 d. dėl A. S. ir A. V. turto įgijimo apgaulės būdu panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. L. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. dėl A. S. turto įgijimo apgaulės būdu išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. L. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. dėl A. V. turto įgijimo apgaulės būdu išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Panaikinti nuosprendžiu A. L. taikytą bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1, 4 d. ir BK 64 str. 1, 3 d.

Nukentėjusiųjų A. S. ir A. V. byloje pareikštus civilinius ieškinius A. L. atžvilgiu atmesti.

Vadovaujantis BPK 303 str. 6 d., po nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamosios bylos dalį dėl sukčiavimų prieš nukentėjusiąsias A. S. ir A. V. perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.