Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-05-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 m.; 2) 1999-03-08 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal 274 str. l d. - laisvės atėmimu l m.; 3) 1999-09-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. l d. - laisvės atėmimu 1 m. ir 5000 Lt bauda; 4) 2000-06-16 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 2 d. - laisvės atėmimu l m. 6 mėn.; 5) 2003-05-28 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. - laisvės atėmimu l m. 6 mėn.; 6) 2003-06-10 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. - laisvės atėmimu l m.; 7) 2003-06-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. - laisvės atėmimu 6 mėn.;8) 2003-09-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. - laisvės atėmimu l m.; 9) 2003-10-10 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. - laisvės atėmimu l m. 6 mėn.; 10) 2004-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. l d. - laisvės atėmimu 2 m.; 11) 2005-08-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. - 30 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64 str. l d., 3 d., 65 str., bausmė subendrinta su 2004-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėn. 2006-10-13 išbrauktas iš įskaitos Klaipėdos miesto pataisos inspekcijoje atlikus bausmę; 12) 2007-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. - 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. apgaule įgijo svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino nukentėjusiąją L. P., jog įdarbins jos sūnų V. R., ir taip ją apgavo, po ko, 2010-01-27 tariamiems L. P. sūnaus V. R. įdarbinimo dokumentams sutvarkyti, būdamas (duomenys neskelbtini), paėmė iš L. P. 250 Lt, po ko, už tariamus V. R. auto - pakrovėjo kursus iš L. P. paėmė 170 Lt, po ko, 2010-02-03 prie „Sodros” pastato, esančio Smiltelės g. 12, Klaipėdoje, tariamai už L. P. sūnaus V. R. medicininės apžiūros dokumentų sutvarkymą paėmė iš nukentėjusiosios 146 Lt, po ko, 2010-02-15, būdamas (duomenys neskelbtini), dėl tariamų problemų - V. R. pravaikštos, nors pastarasis įdarbintas nebuvo, paėmė iš L. P. 100 Lt, po ko, 2010-02-26 Vingio gatvėje, prie banko „Snoras”, Klaipėdoje, paėmė iš L. P. 138 Lt, nurodydamas, kad pinigai reikalingi tariamai komisijai. Savo pažado įdarbinti V. R. Ž. P. neištesėjo, pinigų L. P. negrąžino. Tokiu būdu apgaule savo naudai Ž. P. įgijo L. P. priklausantį turtą - 804 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju Ž. P. kaltu prisipažino, parodė, jog žinodamas, kad V. R. išvytas iš namų, norėjo pastarajam padėti, kurį laiką juo rūpinosi. Kadangi jis tuo metu dirbo UAB „Vakarų laivų remontas“ meistru, pasisiūlė padėti V. R. įsidarbinti toje pačioje įmonėje. V. R. kalbėjo su savo mama, sakė jai, kad jis (Ž. P.) jam (V. R.) gali padėti dėl darbo. Po kurio laiko jis susitiko su V. R. bei pastarojo mama ir pasakė, jog gali V. R. padėti įsidarbinti pagalbiniu darbininku. Kadangi V. R. neturėjo reikiamų dokumentų, nukentėjusioji pažadėjo duoti pinigų dokumentų tvarkymui, o jis pažadėjo sutvarkyti V. R. įdarbinimo ir medicininės apžiūros dokumentus. Vėliau jis su V. R. susipyko, kadangi pastarasis atsisakė iš jo priimti mobilaus ryšio telefoną, baldus bei darbinę aprangą. V. R. įdarbinimo dokumentams sutvarkyti jis iš L. P. paėmė 250 Lt. Už tariamus V. R. auto - pakrovėjo kursus iš L. P. paėmė 170 Lt, tačiau jis nieko nedarė, kadangi su V. R. jau buvo susipykęs. Už tariamų V. R. medicininės apžiūros dokumentų sutvarkymą iš nukentėjusiosios jis paėmė 146 Lt. Taip pat iš L. P. paėmė 100 Lt dėl V. R. tariamos pravaikštos, nors faktiškai jis ir nedirbo. 138 Lt iš L. P. paėmė pastarajai nurodydamas, jog pinigai reikalingi tariamai komisijai. Taip pat iš L. P. jis pasiskolino 200 Lt. Iš pradžių jis nuoširdžiai norėjo V. R. padėti, tačiau realiai savo pažadų neištesėjo, toks jo elgesys buvo būdas atkeršyti L. P. ir V. R. už pastarųjų nedėkingumą ir dėl to, kad jie susipyko. Pripažįsta, jog iš L. P. pinigus paėmė neketindamas tesėti savo pažadų. Pinigų nukentėjusiajai jis negrąžino, su civiliniu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos sutinka, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Iš akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp kaltinamojo Ž. P. ir nukentėjusiosios L. P. metu nukentėjusioji L. P. parodė, jog Ž. P. už mokėjimo kortelės ir leidimą patekti į darbo vietą iš jos paprašė ir paėmė 250 Lt, už auto – pakrovėjo kursus paėmė 170 Lt, už medicininius dokumentus - 146 Lt, už sūnaus pravaikštą – 100 Lt, už komisiją – 138 Lt, 50 Lt paėmė už telefoną bei pasiskolino 200 Lt, kadangi padarė avariją. Iš viso už jos sūnaus įdarbinimą Ž. P. iš jos apgaule išviliojo 804 Lt, už telefoną 50 Lt negrąžino ir telefono jai neperdavė, 200 Lt skolos negrąžino (1 t., b.l. 69-71).

Iš AB „Vakarų laivų gamyklos“ rašto Nr. 6045/07 matyti, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-11-09 leidimas patekti į AB „VLG“ teritoriją nei Ž. P., nei V. R. vardu nebuvo išduotas (1 t., b.l. 40).

Iš AB „Vakarų laivų gamyklos“ rašto Nr. 60A5/08 matyti, jog leidimai, išduodami BLRT GRUPP darbuotojams, yra nemokami (1 t., b.l. 42).

Kaltinamasis Ž. P. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino, teismo posėdžio metu davė nuoseklius ir faktines bylos aplinkybes atitinkančius parodymus. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta akistatos tarp jo ir nukentėjusiosios protokolu bei kita surinkta ir ištirta rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, siekiant įgyti nuosavybėn jų turtą. Suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui ir turto perdavimo kitam asmeniui. Akivaizdu, kad nukentėjusioji L. P. pinigus kaltinamajam Ž. P. perdavė patikėjusi melagingais pastarojo pažadais, jog padės įsidarbinti jos sūnui V. R.. L. P. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, ji buvo suklaidinta ir tai turėjo įtakos jos apsisprendimui perduoti kaltinamajam Ž. P. savo turtą.

Sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t.y. šiuo atveju Ž. P. suvokė, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusiąją jis neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgijo svetimą turtą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajai atsiras turtinė žala ir norėjo tokių padarinių. Kadangi apgaule įgyto svetimo turto – L. P. priklausančių pinigų vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, Ž. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę Ž. P., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Ž. P. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikaltimu padarytos žalos nukentėjusiajai neatlygino. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti Ž. P. skiriant 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamajam Ž. P. skirtina arešto bausmė, mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis už nusikaltimus.

Nukentėjusioji L. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1054 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2011-06-14 teismui pateiktame prašyme nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko (1 t., b.l. 167, 2 t., b.l. 15).

Savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji motyvavo tuo, jog kaltinamasis Ž. P. apgaulės būdu per kelis kartus iš jos paėmė 1054 Lt, t.y. 250 Lt už V. R. įdarbinimo dokumentus, 170 Lt už tariamus auto - pakrovėjo kursus, 146 Lt už V. R. medicininės apžiūros dokumentų sutvarkymą, 100 Lt už tariamą V. R. pravaikštą, 138 Lt už tariamą komisiją, 50 Lt už telefoną bei negrąžino 200 Lt skolos. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiosios L. P. pareikštas 1054 Lt dydžio turtinis reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas visa apimtimi.

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji motyvavo tuo, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, kadangi netekusi paskutinių tuo metu turėtų lėšų, liko be pragyvenimo šaltinio. Teismas neabejoja, kad L. P. dėl šio įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl jos civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas visa apimtimi, 500 Lt priteisiant iš kaltinamojo Ž. P.. Kaltinamasis Ž. P. civilinio ieškinio dydžio neginčija ir sutinka jį atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-12 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - areštą 30 (trisdešimt) parų ir 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti Ž. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-20 iki 2011-06-21, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginat vienai arešto parai (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.), ir laikyti, jog arešto bausmę Ž. P. yra atlikęs.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir Ž. P. paleisti teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. P. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš Ž. P. nukentėjusiajai L. P. 1054 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.