Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. G., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei D. G., įgaliotajam atstovui advokato padėjėjui D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro moksleivis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. K. 2020 m. vasario 2 d. apie 12 val. viešoje vietoje – prie M. K. pagrindinės mokyklos ((duomenys neskelbtini)), susitaręs ir veikdamas kartu su N. J. (neturėjusiu tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį – iš anksto suplanuoto susitikimo metu su mažamečiu nukentėjusiuoju K. G. išreikšdamas nepasitenkinimą pastarojo elgesiu bendraujant su nepilnamete E. P., tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį mažamečiui nukentėjusiajam K. G. į kairę veido pusę; sulaikius bėgusį ir taip smurtinių veiksmų bandžiusį išvengti mažametį nukentėjusįjį, jis kartu su N. J. mušė mažametį nukentėjusįjį K. G. rankomis ir kojomis, suduodami smūgius mažamečiam nukentėjusiajam į galvą, veidą bei kitas kūno vietas ir taip, dėl mažiausiai keturių trauminių poveikių nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo K. G. sveikatą (padarė mažamečiui nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kaklo srityje, pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinio kairės pusės pirmo danties išnirimą, viršutinio kairės pusės antro danties sumušimą).

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. sausio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jam N. J. pasakė, jog nukentėjusysis K. G. nugirdė jo (N. J.) draugę E. P. ir prie jos priekabiavo. N. J. ketino apie tai pasikalbėti su K. G. ir paprašė jo (kaltinamojo Ž. K.) pabūti šalia. Susitikti su K. G. padėjo E. P. – ji parašė K. G. SMS pranešimą apie susitikimą prie M. K. pagrindinės mokyklos stadiono, o po to pranešė jiems (kaltinamajam Ž. K. ir N. J.) apie susitikimo laiką ir vietą. 2020 m. vasario 2 d. apie 11–12 val. į sutartą vietą, esančią prie M. K. mokyklos stadiono, atėjo jis (kaltinamasis), N. J. ir dar du draugai – A. ir E., kurių pavardžių nežino. Šioje vietoje buvo nukentėjusysis K. G. su savo draugu. Priėjęs prie K. G. jis (kaltinamasis) sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą. Po šio smūgio nukentėjusysis K. G. pradėjo bėgti, bet paviję jį kartu su N. J. sumušė nukentėjusįjį. Jis spyrė nukentėjusiajam K. G. į šoną, o kokius veiksmus atliko N. J. jis nepamena. Po to jis (kaltinamasis) liepė nukentėjusiajam K. G. atsiprašyti N. J. už netinkamą elgesį su pastarojo drauge E. P.. K. G. pasakė, kad nebelįs prie E. P. ir atsiklaupęs ant kelių atsiprašė N. J.. Jam pasirodė, kad po atsiprašymo K. G. nusijuokė, todėl jis ant kelių klūpinčiam K. G. spyrė koja vieną kartą į veidą, į dantų sritį. Po šio spyrio jis su N. J. išėjo iš susitikimo vietos link mokyklos. Tokio savo poelgio – K. G. sumušimo, priežasčių tiksliai nurodyti negali ir nežino, kodėl jis taip pasielgė, tikriausiai dėl to, kad šitaip norėjo pamokyti K. G. dėl jo netinkamo elgesio – dėl lindimo prie „užimtų“ merginų. Susitikimo vietoje buvę A., E. ir K. G. draugas nieko nedarė, A. ir E. liepė jiems (kaltinamajam ir N. J.) nusiraminti ir nemušti K. G.. Supranta, kad smurtaujant galima sužeisti žmogų, tačiau tuo metu apie tai negalvojo. Jis (kaltinamasis) nežinojo K. G. amžiaus, jam atrodė, kad K. G. nėra mažametis, bet jaunesnis už jį (už kaltinamąjį), kad jam apie 16–17 metų, nes jis (nukentėjusysis) yra vidutinio ūgio. Ikiteisminio tyrimo metu jis (kaltinamasis) nurodė, kad niekas nebūtų pasikeitę, jeigu būtų žinojęs nukentėjusiojo amžių, tačiau dabar tvirtina, kad jei būtų žinojęs, jog nukentėjusysis mažametis, būtų nemušęs jo. Po aptariamo įvykio buvo susitikęs su K. G., kalbėjo su juo, paklausė, kaip jis jaučiasi ir atsiprašė. Savo tokį poelgį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad savo poelgiu padarė žalą – Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, o su nukentėjusiojo atstovės pareikštu civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti sutinka tik iš dalies, nes mano, kad padarė mažesnę – bendrą 2000 eurų dydžio žalą. Žalos neatlygino nė kiek. Jis nedirba, mokosi, savarankiškų pajamų neturi, savo nekilnojamojo turto taip pat neturi, yra išlaikomas savo mamos. Ateityje ketina susirasti darbą, dirbti ir taip atlyginti žalą.

2.2. Nukentėjusysis K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai visų aplinkybių nepamena. Tai įvyko 2020 m. vasario 2 d. apie 12 val. prie M. K. vidurinės mokyklos ((duomenys neskelbtini)). Pamena, kad E. P. per programėlę „Messenger“ pakvietė jį tądien susitikti. Jis su savo draugu A. J. nuėjo į sutartą vietą (prie minėtos mokyklos stadiono) ir laukė apie valandą laiko. Po to pamatė, kad ateina N. J. ir Ž. K., jie buvo keturiese. E. P. nebuvo. Prie jo priėjęs Ž. K. pradėjo jį mušti – ranka sudavė į galvą, po to jį mušė N. J.. Prieš suduodant smūgius jam niekas nesakė, dėl ko yra mušamas. Jis pradėjo gintis ir bėgti nuo jų, bet pasiviję jį Ž. K. ir N. J. pradėjo spardyti jį. Po to N. J. liepė jam atsiklaupti prieš juos. N. J. nenurodė priežasties, dėl ko jis turi atsiklaupti. Jam atsiklaupus nei jis (nukentėjusysis), nei kiti nieko nesakė. Jam klūpint arba N. J., arba Ž. K., tiksliai neprisimena, spyrė iš kojos jam į veidą. Po šio smūgio jam pradėjo klibėti dantys. Po šio smūgio Ž. K. ir N. J. išėjo, o kiti su jais buvę du vaikinai laukė, kol išeis jie (nukentėjusysis su A. J.). Po to jis su A. J. taip pat išėjo. Jam grįžus į namus vyko į policiją ir pas gydytojus. Šiuo metu jo sveikata yra gera, dantų nebeskauda. Dantų gydymas baigiamas. Dantis sugijo. Su ta puse jis gali kramtyti maistą. Taip pat sutrikęs jo miegas, jis bijo vienas eiti į kiemą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti nukentėjusiojo K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena, kada viskas įvyko, tačiau viskas prasidėjo nuo E. P., kuri jį pakvietė, parašiusi per „Messenger“, ateiti prie M. K. pagrindinės mokyklos stadiono, kad susitiktų su jos drauge, kuriai jis patiko. Tai buvo apie 11 val. Tuo metu jis buvo su A. J. kieme, arti savo namų. Jis kartu su A. J. nuėjo prie futbolo aikštelės, kur atėjo jo buvęs klasiokas N. J. su „Ž.“, kurį jis matė pirmą kartą. E. P. nebuvo. „Ž.“ iš karto, nieko nesakęs, trenkė jam į veidą ir pataikė į kairį žandikaulį. Dėl to jis jautė skausmą. Jis pradėjo bėgti. A. J. bandė nuo jo atstumti „Ž.“. N. J. pradėjo jį gaudyti. A. J. bandė laikyti „Ž.“, bet neišėjo. N. J. jį pagavo, laikė už kairio peties ir bandė daužyti į veidą, pataikė gal porą kartų, visą laiką taikė į rankas. Atbėgęs „Ž.“ pradėjo jį daužyti rankomis ir kojomis. Pataikė į rankas ir į veidą. Daužė keliu, jis dengėsi rankomis, bet pataikė ir į galvą. „Ž.“ jį paklupdė, liepė atsiprašyti N. J., kad davė jo panelei E. P. šampano. Atsiprašius N. J., jam klūpint, vieną kartą spyrė į veidą. Jam skaudėjo, bėgo kraujas, iškrito dantis. Po to N. J. ir „Ž.“ išėjo. A. J. parvedė jį iki namų, kur apie įvykį papasakojo mamai. A. J. visada buvo šalia ir viską matė. Be N. J. ir „Ž.“ buvo dar du jam nepažįstami vaikinai, kurie jam nieko nedarė. Po įvykio jis bijojo eiti į kiemą, į mokyklą, bijo vaikščioti vienas (1 t., 92–93, 96 b. l.).

2.4. Nukentėjusiojo K. G. atstovė pagal įstatymą D. G. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė ir patikslino jį, prašė jos sūnui K. G. priteisti neturtinę žalą, o jai pačiai – turtinę žalą. Parodė, kad pagrindinis ir būtinas sūnaus K. G. dantų gydymas jau baigtas, bet po pusės metų reikės vykdyti pas gydytoją kontroliniam patikrinimui. Sūnaus dantų gydymas (pagal gydymo planą) iš viso turėtų kainuoti 3997 Eur. Dabar būtino dantų gydymo kaina (pagal gydymo planą) turėjo būti 1416 eurų, bet ji K. G. dantų gydymui jau išleido 1808,52 Eur, prašo šią turtinę žalą priteisti jai. Du dantys K. G. neprigijo ir šiuos dantis apvilko, o vėliau vietoje jų reikės dėti implantus. Nors nėra tiksliai žinoma, ar bus reikalinga šalinti K. G. dantis ir juos implantuoti, vis tiek prašo priteisti 2581 eurų dydžio turtinę žalą už dantų implantavimą ateityje – jeigu ateityje reikės tuos dantis šalinti ir implantuoti, nenorėtų mokėti už tai, todėl geriau būtų šią pinigų sumą priteisti dabar. Taip pat prašo priteisti sūnui 8000 eurų dydžio neturtinę žalą, nes sūnus jautė fizinį skausmą, labai prastai jaučiasi, atsisakė kai kurių treniruočių, nes bijo vakarais vaikščioti, naktimis prastai miega (jo miegas sutrikęs), jaučia paniką, nuolatinę baimę, lankėsi pas psichologus. Anksčiau sūnus lankė bokso treniruotes, dabar nebegali jų lankyti. Du sūnaus dantys iš pradžių buvo sutvirtinti metalu, todėl ji stengėsi gaminti minkštą maistą. Šiuo metu dantų įtvaras nuimtas, nes dantys yra apvilkti. Sūnui dantys nebeskauda, fizinio skausmo nebėra, bet po dantų gydymo procedūrų sūnus jautė skausmą.

2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, tai buvo 2020 m. žiemą, dienos metu, apie 12 val. Jis ėjo susitikti su K. G. prie M. K. pagrindinės mokyklos. Jiems būnant futbolo aikštelėje pamatė ateinantį Ž. K., N. J. ir dar du jų draugus. Pasiūlė K. G. pasitraukti toliau, tik nespėjo. Priėjus jiems, Ž. K. ir N. J. mušė K. G., o kiti du tik stebėjo. K. G. pirmas ranka sudavė Ž. K., kuris prieš suduodamas nieko nesakė. K. G. bandė gintis, bet jam nepavyko. N. J. prispaudė K. G. prie tvoros, liepė atsiklaupti prieš jį ir atsiprašyti. K. G. atsiklaupė ir Ž. K. spyrė K. G. į dantis. Matė, kaip po šio spyrio kabėjo K. G. dantis ir bėgo kraujas. Po to jie (Ž. K., N. J. ir kiti) išsiskirstė, o K. G. išėjo į namus. Jis (liudytojas) palydėjo K. G. už tvoros. Lydint K. G. pastarasis sakė, kad labai skauda ir rodė į burną. Šiuo metu jis su K. G. nebebendrauja.

2.6. Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog K. G. buvo išmuštas dantis. Ji šiame įvykyje nedalyvavo. K. G. yra jos klasiokas. Ji yra buvusi pas K. G. namuose vieną kartą, ten buvo nuėjusi po pamokų. Tuo metu pas K. G. buvo keli draugai ir jai liepė gerti alkoholinių gėrimų. Ji bijojo, todėl vartojo alkoholį, bet greitai išėjo iš K. G. namų. Tuo metu ji draugavo su N. J. ir jam per programėlę „Messenger“ parašė, kad jai liepė gerti. N. J. jai atsakė, kad pasikalbės su K. G.. Taip pat su K. G. norėjo susipažinti jos draugė, todėl ji parašė K. G. žinutę ir pakvietė K. G. susitikti su drauge. Nepamena, kur pakvietė K. G. susitikti ir kur K. G. susitiko su N. J.. Ji (liudytoja) į susitikimą nėjo. Kad K. G. buvo sumuštas sužinojo kitą dieną iš savo klasiokų, kurie pasakė, kad K. G. sumušė Ž. K. ir N. J.. Paklaustas N. J. jai pasakė, kad sumušė K. G., kad Ž. K. galimai išmušė K. G. dantį. Po to įvykio ji K. G. nematė. Su K. G. susitiko tik po kurio laiko jam grįžus į mokyklą, pamokoje, bet apie įvykį jie nekalbėjo.

2.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. J. parodė, kad maždaug prieš mėnesį iki aptariamo įvykio K. G. nugirdė jo merginą E. P., kai ji buvo pas K. G. namuose. Apie tai jis sužinojo iš E. P. ir pasakė Ž. K.. Tikslios dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. vasario 2 d., apie 12 val., su K. G. susitiko prie M. K. pagrindinės mokyklos. Kartu su juo buvo Ž. K. ir dar du jaunuoliai, o su K. G. buvo A. J.. Tiksliai nepamena, kas ką darė, bet jis su Ž. K. sudavė K. G.. Nepamena, kas pirmas sudavė K. G., kas spyrė iš kojos K. G. į veidą, po kieno smūgio K. G. iškrito dantis. Po visų smūgių visi išsiskirstė, o K. G. paliko. Nepamena, ar po smūgių buvo padaryti kokie nors sužalojimai K. G.. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.

2.8. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo N. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sekmadienį, apie 12 val., prie M. K. pagrindinės mokyklos stadiono kartu su Ž. K. sumušė K. G.. E. P. jam programėle „Messenger“ parašė žinutę, kad K. G. ją nugirdė. Tada jis paprašė E. P., kad ji parašytų K. G., jog šis ateitų prie M. K. pagrindinės mokyklos stadiono. Jis kartu su Ž. K. ir kitais dviem vaikinais nuėjo prie stadiono, kur jau buvo K. G. ir A. J.. Pirmas K. G. į kairį žandą rankos kumščiu sudavė Ž. K.. Suduodamas K. G. Ž. K. nieko nesakė. Tada K. G. bandė bėgti link mokyklos, bet Ž. K. pagavo K. G. už kapišono ir atitempė prie užtvertos aikštelės. Tada jis spyrė koja K. G. į galvą ir sudavė ranka į pilvą. Ž. K. sudavė smūgius kumščiu K. G. į pilvą. Tada Ž. K. liepė K. G. klauptis ir atsiprašyti jo. K. G. atsiklaupus ir norint jo atsiprašyti, Ž. K. pasirodė, kad K. G. juokiasi, todėl Ž. K. spyrė K. G. į dantis. Tada jis su Ž. K. apsisuko ir išėjo. Matė, kad K. G. kabo dantis. Kiti du vaikinai tik žiūrėjo ir K. G. nemušė. Sumušti K. G. sugalvojo abu su Ž. K., nes pastarasis pasakė, kad tokiems nereikia nusileisti (1 t., 169–170 b. l.).

2.9. Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kas yra laidavimas, kad ji būtų atsakinga už savo sūnaus Ž. K. elgesį. Supranta, kad ji turėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Ji sutinka būti savo sūnaus laiduotoja. Jos sūnus Ž. K. anksčiau taip nėra pasielgęs, jai apie tai nėra žinoma. Jie gyvena kartu, ji sūnų Ž. K. mato kasdien. Sūnus pasipasakoja jai apie visus įvykius, jis tariasi su ja. Sūnus yra atviras, jis klauso jos nuomonės. Apie įvykį jiedu daug kalbėjosi, ji moralizavo sūnų. Sūnus Ž. K. pergyvena, gailisi dėl šio įvykio. Su ja Ž. K. elgiasi pagarbiai, jiedu nesipyksta. Apie aptariamą įvykį Ž. K. jai pasipasakojo dar tą patį vakarą, apie 16 val. Jis pasiklausė, kiek kainuoja dantis, o po to, žodis po žodžio, išsipasakojo. Ž. K. jai papasakojo, kad mokyklos stadione išmušė dantį K. G., nes pastarasis nugirdė N. J. panelę ir N. J. jo paprašė. Ž. K. mokosi suaugusiųjų mokymosi centre ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jis gauna našlaičio pensiją (ji yra našlė). Pamokos sūnui vyksta vakarais, nuotoliniu būdu, o dieną jis ieško darbo. Ji gyvena kartu su kaltinamuoju Ž. K. ir vyresniu sūnumi, pastarojo bute. Ji nuosavo nekilnojamojo turto neturi. Jos šeimos bendros pajamos yra apie 1000 eurų, šiuos pinigus išleidžia pragyvenimui, susitaupyti nepavyksta. Jeigu būtų priteistas žalos atlyginimas, žalą galėtų atlyginti dalimis, sumokant per mėnesį po mažą dalį (apie 100 eurų) žalos. Ž. K. serga epilepsija, geria kasdien vaistus.

2.10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos futbolo aikštelės ((duomenys neskelbtini)). Mokyklos sporto aikštelės teritorija yra neaptverta. Sporto aikštelėje (šiaurinėje-rytinėje dalyje) yra įrengta futbolo aikštelė, už kurios apie 3–6 metrų atstumu į šiaurės pusę ir yra tiksli įvykio vieta (1 t., 10–11, 13–14 b. l.).

2.11. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog nukentėjusiajam K. G. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo srityje, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio kairės pusės pirmo danties išnirimas, viršutinio kairės pusės 2-o danties sumušimas; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu, įspiriant ar panašiai, mažiausiai 4 trauminių poveikių pasekoje; mažai tikėtina, kad K. G. galėjo susižaloti pats, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visumoje; tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu K. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatytų sužalojimų K. G. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 59–60 b. l.).

2.12. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad K. G. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kaklo srityje, pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio kairės pusės pirmo danties išnirimas, viršutinio kairės pusės antro danties sumušimas; dėl nustatytų sužalojimų K. G. sveikata sutrikdyta nežymiai; pateiktuose medicininiuose dokumentuose gydymo komplikacijų nenustatyta; dėl vielinio įtvaro kramtymo-atsikandimo funkcija galėjo būti kažkiek apribota, tačiau atsikandimas, maisto kramtymas su šiuo įtvaru yra galimas – tai galėjo K. G. sukelti nemalonius (subjektyvius) nusiskundimus, pojūčius (sunkumą kramtyti, sunkumą atsikasti ar pan.), tačiau tai neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto keitimui (2 t., 105–106 b. l.).

2.13. Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo ir pateiktų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. G. pateikė drabužius – striukę ir kelnes. Striukės priekyje matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, o džinsinių kelnių priekyje ir gale matosi purvo dėmės (1 t., 31, 37–38, 40–45 b. l.).

2.14. Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo ir pateiktų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Note7“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) su SIM kortele „Bitė“. Apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną, programėlėje „Messenger“ užfiksuoti susirašinėjimai su E. P. („E.“) ir N. J. („J. Š.“), kurie nufotografuoti (1 t., 105–106, 109–110, 113–116 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

3.1. Kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies – jis neneigė objektyviųjų jam inkriminuojamų abiejų nusikalstamų veikų požymių, t. y. kad būtent jis, kartu su kitu asmeniu (kuris aptariamo įvykio metu neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus), kaltinime nurodytu laiku viešoje vietoje (prie M. K. pagrindinės mokyklos stadiono), kitų asmenų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametį nukentėjusįjį K. G. ir nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo K. G. sveikatą. Taip pat kaltinamasis Ž. K. neneigė savo kaltės ir subjektyviųjų jam inkriminuojamos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Tačiau savo kaltę ir subjektyviuosius jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu neigė tvirtindamas, jog jis nežinojo nukentėjusiojo K. G. amžiaus, jam atrodė, kad K. G. nėra mažametis, kad jam apie 16–17 metų ir jeigu būtų žinojęs, jog nukentėjusysis K. G. yra mažametis, būtų nemušęs jo.

3.2. Objektyviuosius kaltinamajam Ž. K. inkriminuojamų abiejų nusikalstamų veikų požymius bei subjektyviuosius kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymius patvirtina ne tik kaltinamojo Ž. K. duoti parodymai (jis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje, kitų matant kitiems asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. G.), bet ir kiti byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo K. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (parodė, kad nurodytoje viešoje vietoje fizinį smurtą prieš jį naudojo kaltinamais Ž. K. ir N. J.), liudytojo A. J. parodymai (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nurodytoje viešoje vietoje fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. G. naudojo kaltinamais Ž. K. ir N. J.; nukentėjusiajam K. G. į dantis spyrė Ž. K.; matė, kaip po šio spyrio kabėjo nukentėjusiojo K. G. dantis ir bėgo kraujas), liudytojos E. P. parodymai (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. J. jai pasakojo, jog sumušė K. G., kad kaltinamasis Ž. K. galimai išmušė nukentėjusiajam K. G. dantį), tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo N. J. parodymai (parodė, kad nurodytoje viešoje vietoje jiedu su kaltinamuoju Ž. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. G.; ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinamasis Ž. K. spyrė nukentėjusiajam K. G. į dantis), liudytojos A. K. parodymai (teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą patį vakarą jos sūnus Ž. K. jai pasipasakojo, jog jis nurodytoje viešoje vietoje išmušė dantį nukentėjusiajam K. G.), įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai. Pirmiau paminėti duomenys yra nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir papildo vieni kitus, todėl teismui nesiremti šiais duomenimis nėra jokio pagrindo. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, be kita ko, kaltinamasis Ž. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. G. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

3.3. Savo kaltę pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (savo psichinį santykį su šia veika) kaltinamasis Ž. K. iš esmės neigia tvirtindamas, jog jis įvykio metu nežinojo, jog nukentėjusysis K. G. buvo mažametis ir jeigu būtų žinojęs nukentėjusiojo K. G. amžių, jis nebūtų mušęs nukentėjusįjį. Tačiau tokią kaltinamojo Ž. K. poziciją paneigia byloje esantys duomenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aptariamo įvykio metu nukentėjusysis K. G. iš tiesų buvo mažametis (jam tebuvo 13 metų). Aptariamas susitikimas su nukentėjusiuoju K. G. įvyko inicijuojant ir įvykio vietoje buvusiam N. J., kuris įvykio metu buvo vos vienais metais vyresnis už nukentėjusįjį ir kurio draugė E. P. buvo vienmetė su nukentėjusiuoju K. G., pastarojo klasiokė, todėl kaltinamajam Ž. K. neabejotinai buvo žinomas tiek jo draugo N. J., tiek pastarojo draugės E. P., o tuo pačiu ir nukentėjusiojo K. G. (E. P. klasioko) amžius. Naivu būtų tikėti kaltinamojo Ž. K. parodymais apie tai, kad jam, pažįstančiam savo draugą N. J. ir žinančiam apie pastarojo draugę E. P., kurie praktiškai yra vienmečiai su nukentėjusiuoju K. G., nebuvo žinomas pastarojo amžius. Taip pat kaltinamasis Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nukentėjusysis K. G. atrodė jaunesnis už jį patį. Svarbu ir tai, kad įvykio metu kaltinamasis Ž. K. buvo žymiai vyresnis už nukentėjusįjį K. G. (beveik penkiais metais), todėl pagal veikos aplinkybes, nukentėjusiojo K. G. fizinius duomenis (išvaizdą, kūno sudėjimą ir kitus fizinius duomenis), jo elgesį įvykio metu (bėgdamas vengė gerokai už jį vyresnio kaltinamojo smurto ir pan.) ir savo paties asmenines savybes bei patirtį kaltinamasis Ž. K. turėjo ir galėjo suvokti, kad įvykio metu nukentėjusysis K. G. buvo mažametis.

3.4. Tokiu būdu ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis Ž. K. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje viešoje vietoje, veikdamas kartu su asmeniu, neturėjusiu tokio amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, įžūliu elgesiu (pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu), be aiškios asmeninės motyvacijos (nesant jokio asmeninio konflikto tiesiogiai tarp jo paties ir nukentėjusiojo K. G.), kitų asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį (nežymiai sutrikdė viešoje vietoje buvusio visuomenės nario – nukentėjusiojo K. G., prieš tai nieko nenutuokusio apie tokį kaltinamojo Ž. K. elgesį, sveikatą). Tokiu būdu kaltinamasis K. G. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį.

4. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

4.1. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo Ž. K. mamos A. K. prašymas atleisti kaltinamąjį Ž. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jos (A. K.) atsakomybei (2 t., 82–86 b. l.).

4.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Taigi, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad net ir esant visoms pirmiau nurodytoms formalioms sąlygoms teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

4.3. Šiuo konkrečiu atveju teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo Ž. K. mamos A. K. tinkamumo būti laiduotoja ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindo egzistavimo – kaltinamasis Ž. K. nusikalto pirmą kartą, jis padarė dvi nusikalstamas veikas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tačiau kaltinamasis Ž. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, pripažino ne visiškai (kaip to reikalauja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tik iš dalies – nurodė, kad jis nežinojo, jog įvykio metu nukentėjusysis K. G. buvo mažametis ir jeigu būtų žinojęs nukentėjusiojo K. G. amžių, jis nebūtų mušęs nukentėjusįjį. Sakydama baigiamąją kalbą tai pažymėjo ir kaltinamojo Ž. K. gynėja, prašydama kaltinamojo Ž. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 3 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat kaltinamasis Ž. K. nė kiek neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos turtinės žalos (dėl nukentėjusiajam K. G. suteiktų gydymo paslaugų), o taip pat savo nusikalstamomis veikomis padarytos tiesioginės, pagrindinės žalos – civilinei ieškovei D. G. padarytos turtinės žalos (dėl išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo K. G. gydymu) ir nukentėjusiajam K. G. padarytos neturtinės žalos; kaltinamasis Ž. K. nesusitarė nei su Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdytoja (Valstybine ligonių kasa ar jos padaliniu), nei su nukentėjusiojo K. G. atstove D. G. dėl paminėtų žalų atlyginimo ateityje. Teismo manymu, ilgesnis nei 1 metų laikotarpis (nuo nagrinėjamo įvykio) buvo pakankamas tam, kad kaltinamasis Ž. K. atlygintų pakankamą dalį padarytos žalos (tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondui, tiek civilinei ieškovei D. G., tiek nukentėjusiajam K. G.), tačiau kaltinamasis Ž. K. to nepadarė ir net nesistengė to daryti. Ne mažiau svarbu tai, kad kaltinamasis Ž. K. niekur nedirba (jis mokosi), savarankiškų pajamų neturi, savo nekilnojamojo turto taip pat neturi, yra išlaikomas savo mamos, o jo mamos turtinė padėtis taip pat nėra gera (ji gyvena kartu su kaltinamuoju Ž. K. ir vyresniu sūnumi, pastarojo bute; nuosavo nekilnojamojo turto neturi; jos šeima visas bendras pajamas išleidžia pragyvenimui, susitaupyti nepavyksta), o tai nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamasis Ž. K. savanoriškai pašalins savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

4.4. Atsižvelgiant į tai ir nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų pagrindų, šiuo konkrečiu atveju atleisti kaltinamąjį Ž. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nutraukti baudžiamąją bylą nėra teisinio pagrindo.

5.1. Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę pagal BK 284 straipsnį lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

5.2. Skirdamas kaltinamajam Ž. K. bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis Ž. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus mažamečio asmens sveikatai ir viešajai tvarkai. Nusikaltimų objektyvioji pusė pasireiškė daugkartiniu smūgių sudavimu ir spyriais fiziškai už kaltinamąjį silpnesniam mažamečiui nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pat į gyvybiškai pavojingą kūno dalį – galvą, veikiant kartu su kitu asmeniu. Kaltinamasis Ž. K. teisiamas pirmą kartą, jis nebaustas administracine tvarka, pasak jo mamos A. K., jis turi sveikatos sutrikimų. Be to, jis mokosi ir ieško darbo. Ne mažiau svarbu tai, kad BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Kaltinamasis Ž. K. nedirba, neturi savarankiško nuolatinio pragyvenimo šaltinio ir nekilnojamojo turto, jis yra išlaikomas savo mamos (jos turtinė padėtis taip pat nėra gera). Be to, jam pareikšti civiliniai ieškiniai. Šiuo konkrečiu atveju paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą, o taip pat ir BK 284 straipsnyje numatytą bausmę – baudą, būtų nepagrįstai apsunkinta kaltinamojo Ž. K. turtinė padėtis. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam Ž. K. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskyrus bausmę, griežtesnę už sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – areštą, savo trukme švelnesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį, bet artimą jam, o pagal BK 284 straipsnį – sankcijoje numatytą bausmę – areštą, švelnesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį.

5.3. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais).

5.4. Kaltinamasis Ž. K. teisiamas pirmą kartą, jis nėra baustas administracine tvarka. Teisiamojo posėdžio metu jis pripažino padaręs vieną iš jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, dėl savo poelgio gailėjosi. Taip pat kaltinamasis mokosi ir ieško darbo. Įvertinus visus svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog šis įvykis kaltinamajam taps gera pamoka, ateityje jis padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus kaltinamajam paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės vykdymą ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

6.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 85,81 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 63–72 b. l.). Ši kaltinamojo Ž. K. veikomis padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų išrašais ir kopijomis). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Tokio dydžio turtinę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaręs teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo Ž. K..

6.2. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. G. civiliniame ieškinyje nurodė, kad mažamečiam nukentėjusiajam K. G. buvo padaryta 4447 Eur dydžio turtinė žala ir 8000 Eur dydžio neturtinė žala, prašo visą šią žalą priteisti mažamečiam nukentėjusiajam K. G. (2 t., 55–65 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu atstovė savo civilinį ieškinį patikslino, nurodydama, jog neturtinę žalą patyrė mažametis nukentėjusysis, todėl neturtinę žalą prašo priteisti jam, o turtinę žalą patyrė ji pati, todėl turtinę žalą prašo priteisti jai.

6.2.1. Atstovės nurodytą turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su mažamečio nukentėjusiojo K. G. gydymu – išlaidos vaistams, maisto papildams, kurui, konsultacijoms, dantų gydymui ir kt.

6.2.1.1. Iš byloje esančių nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą D. G. pateiktų dokumentų matyti, jog po įvykio dviejų vizitų VšĮ (duomenys neskelbtini) metu (2020 m. gegužės 20 d. 14.48 val. ir neįžiūrima data, 9.09 val.) buvo sumokėta iš viso 7,50 Eur, o trylikos vizitų UAB odontologijos klinika „T.“ metu (2020 m. gegužės 27 d. 14.46 val.; 2020 m. liepos 1 d. 13.55 val.; 2020 m. liepos 29 d. 14.59 val.; 2020 m. rugpjūčio 14 d. 14.33 val.; 2020 m. rugpjūčio 14 d. 15.43 val.; 2020 m. rugpjūčio 21 d. 15.33 val.; 2020 m. rugpjūčio 27 d. 12.23 val.; 2020 m. rugsėjo 14 d. 17.36 val.; 2020 m. spalio 9 d. 14.53 val.; 2020 m. spalio 9 d. 14.54 val.; 2020 m. spalio 26 d. 17.33 val.; 2020 m. spalio 28 d. 16.25 val.; 2021 m. sausio 15 d. 16.25 val.) buvo sumokėta iš viso 1424 Eur (2 t., 60–61, 79–81, 153–155 b. l.). Taip pat 2020 m. vasario 2 d. vykstant į (duomenys neskelbtini) klinikas (1 t., 59 b. l.) buvo pirktas kuras, už kurį buvo sumokėta 33,15 Eur (2 t., 60 b. l.). Be to, buvo pirkti antibakteriniai vaistai (antibiotikai), gerosios bakterijos ir vaistai nuo skausmo, išleista 12,42 Eur (2 t., 61 b. l.). Taigi, pagal nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą D. G. pateiktus dokumentus seka, kad ji iš viso patyrė bendrai 1477,07 Eur dydžio išlaidas, susijusias su realiai būtinu nukentėjusiojo K. G. gydymu (7,50 + 1424 + 33,15 + 12,42 = 1477,07). Šioje vietoje teismas pažymi, kad tokio dydžio išlaidos yra artimos gydymo plane nurodytoms realiai būtino dantų gydymo išlaidoms (1416 Eur) (2 t., 58–59 b. l.).

6.2.1.2. Teismas pastebi, kad dalis nukentėjusiojo atstovės D. G. pateiktų kvitų (kurių bendra suma sudaro 337 Eur) kartojasi (2 t., 81, 150–152 b. l.), todėl priteisti šios pasikartojančios sumos nukentėjusiojo atstovei D. G. nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo nukentėjusiojo atstovei D. G. priteisti 1,45 Eur, sumokėtų už automobilio kvapą (2020 m. vasario 2 d. 14.48 val. kvitas) (2 t., 60 b. l.), nes šios išlaidos nėra susiję su K. G. gydymu.

6.2.1.3. Be to, nukentėjusiojo atstovė D. G. turtinę žalą grindžia pateikta mažamečio nukentėjusiojo K. G. dantų gydymo plano kopija (2 t., 58–59 b. l.) ir prašo, be jau patirtų realiai būtino gydymo išlaidų, priteisti jai 2581 Eur dėl ateityje nukentėjusiajam K. G. galimai pasireikšiančių atokiųjų traumuotų dantų komplikacijų, kai nukentėjusiajam K. G. sueis 18 metų. Pasak nukentėjusiojo atstovės, jeigu ateityje reikės sužalotus sūnaus dantis šalinti ir implantuoti, ji nenorėtų mokėti už tai, todėl šią pinigų sumą geriau būtų priteisti dabar. Tačiau šioje vietoje teismas pastebi, kad gydymo plane paminėtos atokiosios dantų komplikacijos nukentėjusiajam K. G. gali nepasireikšti, o tai reiškia, kad toks gydymas gali būti nereikalingas ir už tokį gydymą gali nereikėti mokėti nurodytos sumos – iš viso 2581 Eur. Tokiu būdu, šiuo metu nėra pagrindo priteisti iš kaltinamojo Ž. K. tikėtinas (galbūt reikalingas tik po to, kai nukentėjusiajam sueis 18 metų) nukentėjusiojo K. G. gydymo išlaidas – 2581 Eur.

6.2.1.4. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – medicininių dokumentų kopijomis, gydymo plano kopija ir kitais išlaidas patvirtinančiais dokumentais – buvo įrodyta iš viso 1477,07 Eur dydžio turtinė žala, susijusi su būtinuoju K. G. gydymu (būtinomis išlaidomis vaistams, kurui, konsultacijoms, dantų gydymo procedūroms). Pasak nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą D. G., būtinasis jos sūnaus K. G. dantų gydymas jau baigtas, šiuo metu dantų įtvaras jau nuimtas ir dantys apvilkti. Minėta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo Ž. K. veika. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė, ji iki šiol nėra atlyginta, todėl ši suma turtinei žalai padengti – iš viso 1477,07 Eur, nukentėjusiojo atstovei D. G. priteisiama iš kaltinamojo Ž. K..

6.2.2. Civiliniame ieškinyje nurodytą 8000 Eur neturtinę žalą atstovė grindžia mažamečio nukentėjusiojo K. G. fiziniu skausmu, sužalotų dantų gydymu, nežinomybe dėl gydymo sėkmės ateityje, pažeminimu ir gėda, jo prastu miegu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo K. G. atstovė pagal įstatymą D. G. parodė, kad sūnus jautė fizinį skausmą, labai prastai jaučiasi, atsisakė kai kurių treniruočių, nes bijo vakarais vaikščioti, naktimis prastai miega, jaučia paniką, nuolatinę baimę, lankėsi pas psichologus. Anksčiau sūnus lankė bokso treniruotes, dabar nebegali jų lankyti. Šiuo metu sūnui dantys nebeskauda, bet po procedūrų sūnus jaučia skausmą.

6.2.2.1. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių mažametis nukentėjusysis K. G. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime (pavyzdžiui, valgant ir kramtant), jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė gėdą ir pažeminimą prieš kitus asmenis, turėjo atsisakyti treniruočių lankymo ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai buvo sumažėję jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Dėl daugiau nei metus besitęsusio gydymo ir lankymosi gydymo įstaigose buvo trikdomas įprastas nukentėjusiojo gyvenimo ritmas, po gydymo procedūrų jis jautė skausmą ir šiuo metu nėra tiksliai žinomas būtinojo gydymo rezultatas (pavyzdžiui, ar ateityje nereikės šalinti sužalotų dantų). Ne mažiau svarbu tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis K. G. buvo mažametis ir jis buvo akivaizdžiai fiziškai silpnesnis už kaltinamąjį Ž. K., jis buvo sužalotas kitų asmenų akivaizdoje. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų nukentėjusiajam buvo suteikta psichologo konsultacija. Nukentėjusysis yra labai jauno amžiaus ir su patirtos traumos pasekmėmis jam teks gyventi visą likusį gyvenimą, jis visą laiką turės skirti didesnį dėmesį sužalotų dantų priežiūrai. Visa tai patvirtina, jog nukentėjusysis K. G. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

6.2.2.2. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. G. parodė, kad šiuo metu jo sveikata yra gera, jam dantų nebeskauda, dantų gydymas baigiamas, dantis sugijo, su ta puse jis gali kramtyti maistą. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. G. iš dalies patvirtino šias aplinkybes ir parodė, kad šiuo metu dantų įtvaras nuimtas, nes dantys yra apvilkti, sūnui dantys nebeskauda, fizinio skausmo nebėra.

6.2.2.3. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis nedirba, savo turto ir pajamų neturi), įrodytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6.2.2.4. Apibendrindamas visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat atsižvelgdamas į panašaus pobūdžio bylose teismų nustatomus neturtinės žalos dydžius teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam K. G. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Minėta neturtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl ji nukentėjusiajam K. G. priteisiama iš kaltinamojo Ž. K..

6.2.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo atstovės D. G. civilinio ieškinio išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo K. G. arba jo atstovės D. G. teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusioms su aptariamu įvykiu (pavyzdžiui, padidėjus nukentėjusiojo dantų gydymo išlaidoms), surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovą Ž. K. dėl visos patirtos žalos atlyginimo, o jam atsisakius ją atlyginti – į teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 ir 6.286 straipsniai).

6.2.4. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis Ž. K. žalą nukentėjusiajam K. G. ir civilinei ieškovei D. G. padarė veikdamas kartu su asmeniu, kuris veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė (N. J.). Šiuo konkrečiu atveju baudžiamojoje byloje žalos priteisimas iš asmens, neatsakančio pagal baudžiamuosius įstatymus ir nepadariusio nusikalstamos veikos (N. J.), nėra galimas. Todėl nusikalstama veika padarytos visos žalos atlyginimas priteisiamas tik iš kaltinamojo Ž. K.. Kartu kaltinamajam Ž. K. išaiškinama, jog visiškai atlyginęs kelių asmenų kartu padarytą žalą, kaltinamasis Ž. K. įgys regreso teisę reikalauti žalos atlyginimo dalies iš kito asmens, su kuriuo veikdamas kartu kaltinamasis Ž. K. padarė žalą (iš N. J. (arba jo atstovų pagal įstatymą)).

7.1. Kaltinamajam Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 9–10 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.

7.2.1. striukė ir kelnės, kurios grąžintos nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. G. (1 t., 50 b. l.), paliekamos D. G.;

7.2.2. mobiliojo ryšio telefonas „Redmi Note7“ su SIM kortele, grąžinti nukentėjusiajam K. G. (1 t., 121 b. l.), paliekami nukentėjusiajam K. G..

7.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo K. G. atstovė pagal įstatymą D. G. prašė išieškoti jai iš kaltinamojo patirtas proceso išlaidas už įgaliotojo atstovo pagalbą – 400 Eur (2 t., 78 b. l.).

7.3.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo (ir (arba) jo atstovo pagal įstatymą) turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo K. G. atstovės D. G. proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo Ž. K. nusikalstamos veikos. Jeigu ne kaltinamojo Ž. K. nusikalstamas elgesys, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. G. nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam K. G. nukentėjus nuo nusikalstamų veikų, jo atstovė galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo ir sūnaus teises. Ji galėjo tai daryti per advokatą (advokato padėjėją), o advokatą (advokato padėjėją) ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis Ž. K. visiškai išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusiojo atstovė D. G.. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis K. G. ir jo atstovė pagal įstatymą D. G. taip pat turi ir civilinių ieškovų procesinį statusą, o kaltinamasis Ž. K. – civilinio atsakovo procesinį statusą. Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieškinio, bet ir proceso išlaidų išieškojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis šiuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi išlaidos) yra nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>. Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek atsakovą, todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieškinių reiškimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiškiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rūpestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumą, o tuo pačiu ir jų dydžius.

7.3.2. Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo K. G. įgaliotojo atstovo (advokato padėjėjo) pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. G. už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje sumokėjo 400 Eur (2 t., 78 b. l.). Iš byloje esančio advokato orderio matyti, jog nukentėjusiojo K. G. įgaliotasis atstovas į bylą įstojo nuo 2020 m. liepos 7 d. (2 t., 53 b. l.), t. y. po to, kai byla jau buvo perduota teismui. Įgaliotasis atstovas parengė civilinį ieškinį (2 t., 55–65 b. l.) ir atstovavo nukentėjusįjį K. G. 2020 m. liepos 9 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. sausio 19 d. bei 2021 m. kovo 12 d. vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Posėdžių metu advokato padėjėjas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, atstovaudamas nukentėjusįjį K. G. jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir padėjo nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. G. naudotis jos procesinėmis teisėmis, kas leidžia pagrįstai tvirtinti, jog advokato padėjėjas tinkamai atstovavo nukentėjusįjį K. G.. Įvertinęs advokato padėjėjo darbo atstovaujant nukentėjusįjį K. G. mastą ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis Ž. K. pripažįstamas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį, teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu.

7.3.3. Tačiau spręsdamas dėl iš kaltinamojo Ž. K. išieškomų proceso išlaidų dydžio, teismas privalo įvertinti kitas svarbias aplinkybes. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis Ž. K. niekur nedirba, nei savarankiškų pajamų, nei savo nekilnojamojo turto jis neturi, jį išlaiko mama, kurios turtinė padėtis nėra gera. Taip pat būtina įvertinti nukentėjusiojo atstovės D. G. pareikšto civilinio ieškinio (4447 eurų turtinei žalai ir 8000 eurų neturtinei žalai) tenkinamą dalį (tenkinama civilinio ieškinio dalis sudaro 32 % – iš bendros prašomos priteisti 12447 Eur dydžio sumos priteisiama bendra 3977,07 Eur dydžio suma). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kaltinamojo Ž. K. turtinę padėtį, tenkinamo civilinio ieškinio dalį, bylos pobūdį, sudėtingumą ir kitas svarbias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas minėtas proceso išlaidas sumažina iki 200 Eur ir jas išieško nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą D. G. iš kaltinamojo Ž. K..

7.4. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą, o taip pat už kaltinamajam Ž. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2 t., 72 b. l.). Tačiau šių išlaidų dalis (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) išaugo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo Ž. K. (pavyzdžiui, dėl nukentėjusiojo K. G. įgaliotojo atstovo negalėjimo atvykti į teisiamąjį posėdį esant objektyvioms priežastims (2 t., 123 b. l.); dėl ilgesnio teisminio bylos nagrinėjimo, susijusio su Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu, teismo posėdžių salių užimtumu ir kt.). Atsižvelgiant į tai, o taip pat į kaltinamojo Ž. K. ir jo šeimos turtinę padėtį, proceso išlaidos tiek už teismo procesinių dokumentų įteikimą, tiek už kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, iš kaltinamojo Ž. K. valstybei neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų;

- BK 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir Ž. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais ir 6 dalimi, Ž. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) ir įpareigojant jį: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslus arba dirbti arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš savo namų, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslais; 3) per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ž. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

- 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) K. G. neturtinei žalai atlyginti;

- 1477,07 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 7 ct) D. G. turtinei žalai atlyginti;

- 85,81 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 81 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

- striukę ir kelnes, grąžintas D. G., palikti D. G.;

- mobiliojo ryšio telefoną „Redmi Note7“ su SIM kortele, grąžintus K. G., palikti K. G..

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš Ž. K. 200 Eur (du šimtus eurų) D. G. už advokato pagalbą.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.