- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- A5.-922-1060/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00385-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pažeidėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus atstovui N. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo įgaliotam asmeniui, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – įmonė), įmonės kodas 304207387, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), darbdavio (direktoriaus R. A.) įgaliotu asmeniu įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas, įmonei atliekant betonavimo ir mūro darbus pagal 2017 m. rugpjūčio 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)leido dirbti R. K. betonuotoju-mūrininku nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., A. L. leido dirbti mūrininko darbus nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. ir A. V. 2017 m. rugsėjo 18 d. leido dirbti mūrininko darbus statybos objekte, adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone (sanatorijos „Vytautas Mineral SPA“ reabilitacijos centro pastatas), atlikti įmonės naudai atlygintinas darbines funkcijas, esant darbo sutarties požymiams, t. y. prieš pradedant jiems dirbti aptaręs su jais darbo sąlygas, pareigas, darbo vietą ir darbo užmokestį, su šiais asmenims nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių darbuotojų priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šiais veiksmais M. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. su padarytu nusižengimu nesutiko. 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. Negalėjo įdarbinti R. K., A. L., A. V., nes neturėjo įgaliojimo. Įgaliojimą gavo 2017 m. rugsėjo 14 d., kai grįžo iš užsienio. Jis pakvietė dirbti nurodytus asmenis (duomenys neskelbtini) ir jie faktiškai dirbo įmonėje, o įdarbinti juos (pagal praktiką) turėjo vadovas R. A. Kai atėjo laiškas su įgaliojimu adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išvykęs į Vokietiją. Įgaliojimą yra gavęs ir elektroniniu paštu. Neturi elektroninio laiško, kada jam buvo persiųstas įgaliojimas. Statybos rangos sutartį rugpjūčio mėn. pasirašė vadovas R. A., o įgaliojimas dėl asmenų įdarbinimo jam buvo atsiųstas vėliau – rugsėjo mėn. viduryje, elementariu laišku. Maždaug 2017 m. rugpjūčio 24 d. sužinojo apie dirbančius tris darbuotojus. Jis vėliau sudarė darbo sutartis su A. V. ir R. K., kai sužinojo, kad jos nesudarytos. Su A. L. tarėsi R. A. 2018 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių metų balandžio mėn. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) kaip ir visi kiti darbuotojai. Neprašė, kad būtų atleistas iš darbo. Kiti darbuotojai net nežino, kad yra atleisti iš darbo. Darbo inspekcijoje pasakė, kad jau pusė metų kaip yra atleistas iš (duomenys neskelbtini). Vasaros pradžioje apie tai sužinojo iš inspekcijos. Nuo 2017 m. gruodžio mėn. vidurio, grįžus iš Vokietijos, nedirbo ir nėjo į darbą, nes nebuvo galimybės susisiekti su direktoriumi, šis buvo kalėjime. Direktorius (R. A.) su niekuo nesusisiekia, jo buvimo vieta nežinoma. 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu paaiškino kad įgaliojimas veikti (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu (pasirašyti darbo sutartis ir kt.) buvo gautas pavėluotai – rugsėjo viduryje, jam grįžus iš Vokietijos. Jis tik prižiūrėjo, kad darbai objekte būtų atlikti teisingai, o visus dokumentus ir jų tvarkymą turėjo prižiūrėti R. A.. Be to, darbo inspekcija taip pat kontroliavo, ar statybos darbai objekte vyksta saugiai ir tvarkingai. Jo tiesioginis darbas buvo tik prižiūrėti statybą.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, VDI atstovas 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu prašė pripažinti, kad M. R. padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą nusižengimą ir skirti jam nuobaudą sankcijos ribose.
Liudytojas R. K., apklaustas 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. spalio 7 d. Pirmiausia dėjo pamatus Birštono objekte „Vytautas Mineral SPA“, paskui ten dirbo mūrininku, buvo kaip brigadininkas prie armatūros darbų. Dėl darbo tarėsi su M. R., atlyginimas turėjo priklausyti nuo padaryto darbo. Buvo susitarta dėl konkrečios atlyginimo sumos už kubą, tiksliai nurodyti negali. Firmoje buvo įdarbintas pagal darbo sutartį. Darbo sutartį pasirašė spalio mėn., kai grįžo iš Anglijos ir firmoje jau beveik nedirbo, darbai firmoje baigėsi. Firmos vadovas buvo R. A., jo tuo metu Lietuvoje nebuvo, jis buvo Vokietijoje. R. A. matė Birštone 1 – 2 kartus, su juo tik pasisveikino. M. R. įmonėje dirbo darbų vykdytoju. Prieš pradedant dirbti pasirašė darbo saugos žurnaluose. Darbo sutartį atvežė pasirašyti jau paruoštą (spalio mėn.), ją pasirašė Alytuje, M. R. mašinoje. Neturi antro darbo sutarties egzemplioriaus, pasirašė tik vieną egzempliorių.
Liudytojas A. L., apklaustas 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, parodė, kad (duomenys neskelbtini) objekte „Vytautas Mineral SPA“, Birštone dirbo nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pradžios, tikslios datos neatsimena. Ten dirbo jo sūnus su darbų vadovu M. R., kuris jam ir pasiūlė mūrininko darbą. Su juo tarėsi dėl įdarbinimo sąlygų, atlyginimo. Žadėjo mokėti už padarytus kubus. Gal po trijų dienų pradėjęs dirbti parašė prašymą priimti į darbą, nes darbdavys neturėjo pareiškimo blankų. M. R. atvežė pareiškimo blanką pasirašyti, jam nurodė sąskaitą, į kurią turėjo pervesti atlyginimą, o darbo sutartį sakė vėliau atveš pasirašyti. Prieš pradedant dirbti, į namus buvo atvažiavęs įmonės vadovas R. A., su kuriuo taip pat kalbėjo apie darbą statybvietėje. Prieš pradedant dirbti nesudarė darbo sutarties. Tik žadėjo atvežti darbo sutartį pasirašyti, bet jos neatvežė.
Liudytojas A. V., apklaustas 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, parodė, kad (duomenys neskelbtini), objekte „Vytautas Mineral SPA“, Birštone dirbo nuo 2017 m. rugsėjo mėn. vidurio, tikslios datos neatsimena. Galėjo būti 2017 m. rugsėjo 18 d., savaitės dienos neatsimena. M. R. pasiūlė darbą. Siūlė mūrinti. Atlyginimas buvo už padarytą darbą – kubus. Gal 35,00 eurai už kubą buvo pasiūlyta, bet tiksliai neatsimena. M. R. dirbo darbų vadovu toje įmonėje ir rūpinosi darbininkais tiek, kiek yra susiję su jų konkrečių funkcijų atlikimu (įranga, medžiagų aprūpinimu ir pan.). Darbų vadovas beveik visada būdavo statybvietėje. Pradėjus dirbti, gal kokią antrą dieną parašė pareiškimą priimti į darbą. M. R. atvežė pasirašyti pareiškimą dėl įdarbinimo. Darbo sutarties neturėjo ir jos nepasirašė, nereikalavo, kad būtų pasirašyta darbo sutartis. Pasitikėjo M. R. dėl visų oficialių įdarbinimo klausimų. Kartą matė statybvietėje įmonės vadovą, apie kurį jam pasakė kiti darbuotojai. Suprato, kad M. R. gal ir nebuvo įmonės vadovas, bet jis buvo jo tiesioginis viršininkas. (duomenys neskelbtini) dirbo apie tris savaites. Kadangi nemokėjo atlyginimo, tai nustojo ten dirbti ir perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). Dirbo toje pačioje statybvietėje, tik kitoje įmonėje. Į objektą važinėti buvo duotas autobusiukas. M. R. jį jiems davė. Nežinojo, kad dirba nelegaliai. Kai apie tai sužinojo, rašė prašymą darbo ginčų komisijai, o kada, neatsimena. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neapskųstas, įsiteisėjęs.
Liudytojas R. A., apklaustas 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, parodė, kad statybos aikštelė buvo Birštone. Buvo pasirašyta rangos sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad R. K., A. L. ir A. V. buvo įdarbinti Birštono objekte. Pats tuo metu buvo Vokietijoje, todėl M. R. viską kuravo statybos aikštelėje. M. R. surado minėtus darbuotojus, o buhalterė turėjo juos įdarbinti, nes visi duomenys jai buvo perduoti. (duomenys neskelbtini) rangos pagrindais atliko statybos darbus, todėl ir buvo reikalingi darbuotojai statyboms darbams atlikti. Dėl įgaliojimo. Buvo pasirašęs įgaliojimą M. R., kuravusiam statybos aikštelę Birštone. Buhalterines paslaugas ((duomenys neskelbtini)) atliko įmonė Alytuje. Dalį žmonių pats įdarbindavo, o dalį žmonių – buhalterija. Buhalterinė įmonė buvo pasamdyta atlikti buhalterines paslaugas. Darbo sutartis dažniausiai pats pasirašydavo, o duomenų perdavimus Sodrai atlikdavo buhalterija, 2017 m. kovo 5 d. įgaliojimas buvo perduotas M. R., o kokiu būdu, neatsimena. 2017 m. spalio 3 d. siuntė įsakymą dėl darbų vadovo skyrimo. Pats pasirašė rangos sutartį su „Luksta“. Rangos sutartį jam atsiuntė internetu, ją pasirašė, skanavo ir siuntė atgal. Originaliais parašais iš karto nepasikeitė, nes tuo metu jis buvo Vokietijoje. Dėl to ir buvo surašytas įgaliojimas, kad M. R. galėtų laisvai tvarkytis. Įgaliojimas M. R. buvo duotas iš anksto planuojant statybos aikštelę. (duomenys neskelbtini) pasirašyta rangos sutartis. Nežino, ar R. K. buvo įdarbintas, jo tuo metu Lietuvoje nebuvo, o M. R. turėjo pilnus įgaliojimus tiek dėl statybos aikštelės priežiūros, tiek dėl kitų formalumų. Vokietijoje pernai beveik visus metus buvo. Tikslių datų, kada buvo grįžęs į Lietuvą, negali pasakyti. Po 2 savaičių po rangos sutarties pasirašymo buvo grįžęs į Lietuvą. Gali būti, kad A. L. dirbo (duomenys neskelbtini) nurodomu laikotarpiu, nes Vokietijoje dirbantis jo sūnus buvo minėjęs, kad jo tėtis eis dirbti Birštono objekte. Nuo 2017 m. kovo mėn. iki metų pabaigos M. R. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) . Nebuvo atvejų, kad M. R. sudarytų darbo sutartis laikotarpiu, kuriuo jis dirbo (duomenys neskelbtini). Tapo žinoma, kad R. K., A. L. ir A. V. dirbo (duomenys neskelbtini), kai gavo pranešimą iš Valstybinės darbo inspekcijos. M. R. turėjo visus įgaliojimas dėl žmonių įdarbinimo, bet visus formalus galėjo daryti ir buhalterinė įmonė. M. R. buvo duotas įgaliojimas dėl darbo sąlygų, vietų, apmokėjimo ir kitų dalykų sulygimo su darbuotojais, jis buvo atsakingas už darbų saugą, jam buvo pilnai atiduota aikštelė vadovavimui. Nurodė, kad teisingi jo paaiškinimai, nurodyti darbo inspekcijai. Nesukontroliavo, nematė, kas vyko Lietuvoje, nes buvo Vokietijoje. Buvo sutarę, kad M. R. ieškos darbuotojų aikštelei. M. R. surado žmones ir pasikvietė juos dirbti. Objektas buvo labai viešas, atviras, todėl net neturėjo minties, kad buvo nelegalių darbuotojų aikštelėje. Visus įgaliojimus, ką reikėjo veikti, turėjo M. Turėjo omenyje, kad M. turėjo viską sutvarkyti. Jam pranešė, kad aikštelė atsidarė darbui ir darbuotojai dirba, todėl pamanė, kad viskas vyksta legaliai. Aikštelė buvo saugoma. M. R. taip tiesiogiai nesakė, kad dirba žmonės legaliai. M. turėjo įgaliojimą pasirašyti už darbdavį. Įgaliojime buvo, kad M. galėjo pasirašyti darbo sutartis. Jam buvo svarbu, kad aikštelė veiktų legaliai, o smulkmenų su Mantu neaptarinėjo. Vokietijoje dirbusių žmonių darbo sutartis pats pasirašė, o Lietuvoje dirbusių žmonių nepažinojo, todėl ant jų darbo sutarčių nepasirašinėjo. Tikėjosi, kad tris minėtus asmenis įdarbins M. R., turėdamas įgaliojimą tuo metu veikti, būdamas už viską atsakingas ir žinodamas realią situaciją. Pats nežinojo, kokia yra reali situacija. Viską turėjo spręsti M. Įgaliojimas buvo duotas anksčiau, o ne kai prasidėjo aikštelės darbai, kada tiksliai, neatsimena. Tvirtina, kad M. nepasirašė nei vienos darbo sutarties per savo darbo laikotarpį, tačiau jis turėjo įgaliojimą pasirašyti darbo sutartis. Kai M. pasakė, kad žmonės dirba, suprato, kad jie yra įdarbinti. Šioje situacijoje buvo tikras, kad objektas nelegaliai net negalėjo pradėti dirbti, todėl galvojo, kad darbo sutarčių ir įdarbinimo klausimas išspręstas. Darbo inspekcijoje, jau po laiko sužinojo, kad žmonės dirbo nelegaliai. Visada galvojo, kad žmonės dirbo legaliai. Darbo laiko apskaitą vedė M. R.. Šie duomenys turėjo keliauti į buhalteriją. Pats tvirtindavo tabelius, tačiau vizualiai dabar tabelių neatsimena. Žmones darbui surado M., nes jis žinojo, kokios yra užduotys ir kokių žmonių reikia. M. pasakė, kad tie žmonės dirba, todėl net minties nebuvo, kad nelegaliai, nes aikštelė buvo griežtai kontroliuojama tiek iš užsakovo pusės, tiek iš darbo inspekcijos pusės. Derybos dėl statybos objekte vykdomų darbų buvo M. valioje. Įgaliojimą (M. R.) ruošė ir pasirašė pats. Įgaliojime buvo nurodyta M. R. pilnai vadovauti statybos aikštelei, organizuoti ją, rūpintis visais reikalingais darbais, kad pakeisti jį patį 100 procentų. Tai buvo darbas tiek su klientais, tiek su tiekėjais, tiek su darbuotojais ir kiti visi einamieji klausimai. Dėl žmonių duomenų atsiuntimo elektroniniu paštu – R. K. duomenis turėjo jau iš anksčiau, nes jis buvo legaliai įdarbintas Vokietijoje anksčiau. Nurodė, kad tabelius pats pasirašydavo. Šio konkretaus atvejo nepamena. Nebuvo tvarkos su tabeliais. Būdavo, kad pasirašydavo tabelius ir atbuline tvarka. Buvo davęs savo papildomus įrankius. Darbuotojai, tikriausiai, su M. važinėdavo į darbą. Kuro sąnaudas greičiausiai įmonė kompensuodavo. Kuro čekius M. turėjo pateikti buhalterijai. Nežinojo apie žmonių nelegalų darbų iki darbo inspekcijos informacijos pateikimo. Negali pasakyti, ar M. melavo, ar ne dėl žmonių nelegalaus darbo. Tiesiog žinojo, kad žmonės dirba ir tiek, nes jo nebuvo Lietuvoje. Kadangi žmonės dirbo aikštelėje, užsakovui tas tiko, darbo inspekcija irgi tai tikrino, pretenzijų nebuvo, tai net nekėlė klausimo dėl žmonių nelegalaus darbo. Nematė tų žmonių darbo sutarčių, M. jų nepersiuntė. Darbo sutarties formą buvo suderinę kartu su M. Visi klausimai dėl darbo sutarties įgyvendinimo sekos (įforminimo), duomenų pranešimo Sodrai, atsiskaitymo lapelių žmonėms, darbo užmokesčio žiniaraščių pasirašymo buvo M. valioje. Vienintelis dalykas, ką pasirašė šiame objekte, tai sutartį su užsakovu ir paliko savo įrankius. Patikslina aplinkybę dėl jo atvykimo į objektą Birštone – į statybos aikštelę jis buvo atvykęs, kai jau darbai buvo pajudėję į priekį, bet ne pirmą dieną.
Liudytojas E. A., apklaustas 2018 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje, parodė, kad M. R. pažįsta darbo pagrindais, nėra jo artimas giminaitis, išankstinio nusistatymo neturi. Nurodė, kad darbą Birštono statybų objekte pasiūlė M. R. Kai atvyko į objektą pirmą dieną, objekte buvo R. A., su kuriuo ir tarėsi dėl darbo sąlygų. Pastarasis pasakė, kad kitą dieną jam atveš darbo sutartį pasirašyti, tačiau kitą dieną jis atvežė tik darbo pirštines, kelis įrankius, o darbo sutartį pamiršo, žadėjo sekančią dieną atvežti. Tada jau dirbo visą dieną ir į darbą važinėjo visą savaitę. R. A. darbuotojų į objektą nevežiojo, vengė kelti telefono ragelį, o M. tuo metu buvo Vokietijoje. R. A. jam teigęs, kad darbo sutartis buvo paruošta, tik reikės ją pasirašyti. Iš pradžių turėjo tik leidimą įeiti į objektą, vėliau M. atvežė darbo sutartį pasirašyti. Dėl atlyginimo. M. R. jam pasakęs, kad kalba dėl pinigų bus, kai R. A. grįš iš Vokietijos. Neturėjo galimybės išeiti iš darbo, negalėjo registruotis darbo biržoje, nes buvo oficialiai dirbantis. Iš M. R. sužinojo, kad yra atleistas iš darbo. Birštone pradėjo dirbti rudenį. Dirbo plataus profilio statybininku. Gal sanatorijos pastatą statė. M. pasiūlė darbą. Pirmą dieną į darbą atvežė M. R. Tą dieną į objektą atvažiavo ir R. A., su kuriuo tarėsi dėl atlyginimo ir kitų darbo sąlygų. R. A. dar siūlė jam važiuoti į Vokietiją. R. A. jam pasirodė kaip aukšto intelekto žmogus, todėl niekas nepagalvojo, kad jis gali taip pasielgti. R. A. gal tik tris kartus matęs iš viso. Galėjo būti rugsėjis, net spalio pradžia, t. y. labiau į antrą rudens pusę, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini), objekte statybos darbams vadovavo B. Jis visada būdavo objekte ir visiems vadovavo. Objekte dirbo kelios firmos ir B. visiems vadovavo. Jis buvo ne (duomenys neskelbtini) atstovas. M. R. tik atvažiuodavo su brėžiniu į objektą ir klausdavo, ar galima kažką padaryti. Be darbo sutarties apie 2 savaites dirbo. M. nežinojo, kad liudytojas dirbo be darbo sutarties, jis išvažiavo į Vokietiją ir jam nebuvo galima prisiskambinti. Jis tik rekomendavo jį R. A. kaip gerą darbininką. R. A. jam atvežė leidimą įeiti į objektą, o ne M. K. ir L. pavardžių nežino. Objekte buvo 8 žmonės, todėl šių pavardžių neprisimena. Pagal parodytas nuotraukas, esančias byloje, nurodė, kad R. K. neprisimena vizualiai, o A. L. ir A. V. lyg buvo matęs dirbančius objekte. Medžiagas darbui paduodavo B. Pats betonavo pamatus, o įvardinti atpažinti asmenys mūrindavo tame pačiame objekte. M. R. pažįsta kaip darbų vadovą, kuris jį tik pasiūlė R. A. kaip gerą specialistą. Pirmą dieną į darbą atvežė M., perėjo per objektą ir apžiūrėjo, ką dirbs. Tą dieną buvo atvažiavęs ir R. A., kuris objekte žiūrėjo, kas yra blogai padaryta, kalbėjosi su juo dėl darbo sutarties ir kad kitą dieną jam atveš pažymėjimą. R. A. padavė asmens tapatybės kortelę dokumentų suforminimui. Kitą dieną R. A. atvežė pažymėjimą, pirštines, bet darbo sutarties neatvežė. Liudytojui objekte reikėjo pertvaras ir lifto šachtą išbetonuoti, dar visą pamatą apšiltinti. Galiausiai įmonėje (duomenys neskelbtini) liko dirbti 6, 5, 4, 3 darbuotojai. Jam buvo aktualiausia alga, o ne darbo sutartis. Pas kitus neklausė dėl pasirašytų darbo sutarčių. Su parašu buvo darbo sutartis, kurią jis taip pat pasirašė. Nesidomėjo, kas buvo pasirašęs po darbo sutartimi – M. R. ar R. A. Pirmą darbo dieną visai nedirbo. Pradėjo dirbti sekančią dieną, kai R. A. atvežęs padavė pažymėjimą dėl įleidimo į objektą. Darbo įrankiai (kastuvas, parfuratorius ir pan.) būdavo autobusiuke. Kitus daiktus darbui duodavo B. Gamybinių patalpų neturėjo, todėl valgydavo ir persirengdavo autobusiuke, nes lauke buvo šalta. Darbo užmokesčio nei karto negavo. Po 35 eurus į dieną sutarė atlyginimą iš pradžių. Tik A., kai jis prigąsdino gerai, R. A. žmona atvežė pinigus. Atidavė jam darbo sutarties antrą egzempliorių. Darbo sutartį pasirašė autobusiuke, todėl ji ten gal ir likusi. M. jam buvo sakęs, kad be R. A. jis nieko negalės padaryti dėl atlyginimų išmokėjimo. B. kiekvieną dieną rašydavosi, kiek žmonių dirba objekte ir kas konkrečiai. M. objekte matė darbo pradžioje, kai jis vaikščiojo su brėžiniais. M. žiūrėjo, kas padaryta, ką dar reikia padaryti ir taisyti. Jiems priekaištų dėl darbo M. nereiškė. Apie 700 eurų atlyginimo negavo iš (duomenys neskelbtini). Galiausiai net nevyko į darbą, nes su niekuo nebuvo galima susiskambinti. Nevažiavo todėl, kad niekas nemokėjo pinigų. Buvo atvejis, kai baigėsi kuras autobusiuke, tai prašė M. pinigų šiam reikalui. Apie 40-60 eurų M. vieną kartą davė kurui. Autobusiukas pas vairuotoją ant kiemo būdavo. Prieš 8 val. būdavo objekte ir turėjo dirbti iki 17 val. Girdėjo dėl M. R. skambinimo R. A. tam tikrų klausimų atžvilgiu (dėl pinigų neišmokėjimo, darbuotojų nenoro dirbti ir pan.)
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. R. kaltė dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo visiškai įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais:
Rangovės (duomenys neskelbtini) ir subrangovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus R. A., sudaryta (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartimi Nr. 17-195, kuria subrangovė įsipareigojo atlikti pastato, esančio Karalienės Barboros al. 2, Birštone, betonavimo darbus, juos pradėti 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir baigti ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. (b. l. 5 – 7);
(duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus R. A., 2017 m. kovo 5 d. įgaliojimu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) šio įgaliojimo 1 punktu įgaliojo M. R. atstovauti (duomenys neskelbtini) visose valstybinėse ar visuomeninėse institucijose, tame tarpe ir Valstybinėje socialinio draudimo įstaigoje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, santykiuose kitomis įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, bendrovėmis, nepriklausomai nuo jų statuso ar priklausomybės; šio įgaliojimo 4 punktu įgaliojo įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas; 5 punktu – įmonės vardu gauti, pateikti visus dokumentus (prašymus, pažymas ir pan.), reikalingus bet kokiam iš aukščiau paminėtų veiksmų atlikti; 6 punktu – įmonės vardu pasirašyti bet kokius dokumentus, kuriuos pasirašius teisės ir pareigos kiltų įmonei; 7 punktu – atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (b. l. 8);
M. R. 2018 m. sausio 15 d. rašytiniu paaiškinimu, kuriame M. R. nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 3 d. dirba (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, buvo įmonės įgaliotas asmuo. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje įmonės vadovas su (duomenys neskelbtini) pasirašė darbų atlikimo objekte Birštone, K. Barboros g., sutartį ir nurodė jam surasti darbuotojus, kurie atliktų betonavimo ir mūrijimo darbus naujai statomame objekte. 2017 m. rugpjūčio vidury jis paskambino R. K. ir pasiūlė šiam padirbėti prie betonavimo darbų (duomenys neskelbtini). Dėl visų darbo sąlygų su R. K. tarėsi jis. Jis su pastaruoju susitarė, kad darbo sutartis bus sudaryta įdarbinimo dieną. Konkrečiai įdarbinimo dienos jis nežinojo, bet žinojo, kad darbas bus po dviejų savaičių. Taip pat jis su R. K. susitarė, kad už betonavimo darbus bus mokama už kubinius metrus. Taip pat susitarė, kad jis atliks ir mūrijimo darbus. Už šiuos darbus jis su R. A. susitarė, kad šis mokės grynais jam, o jis atsiskaitys su R. K. ir kitais darbuotojais. Jis neprisimena, kada R. K. pradėjo dirbti statybos objekte. Prieš pradedant dirbti statybos objekte R. K. darbo sutartį pasirašė, jis pats ją šiam atvežė. Ar darbo sutartyje buvo R. A. parašas, jis neatsimena. Vėliau, rugsėjo mėnesio pabaigoje į (duomenys neskelbtini) atėjo dirbti mūrininkais A. L. ir A. V. Ar su jais buvo sudarytos darbo sutartys, jis neatsimena. Dėl darbo sąlygų pastarieji tarėsi su juo. Dėl atlyginimo už darbą su jais konkrečiai nesitarė, nes (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtinusi įkainių už pertvarų mūrijimo darbus. Už atliktus mūrijimo ir betonavimo darbus su R. K., A. L. ir A. V. nebuvo atsiskaityta, nes su (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė pilnai (duomenys neskelbtini) (b. l. 10);
R. A. 2018 m. sausio 25 d. rašytiniu paaiškinimu, kad darbai objekte buvo pradėti 2017 m. rugpjūčio mėnesį, jie dirbo kaip subrangovai. Derybas dėl statybos darbų su (duomenys neskelbtini) buvo raštu įgaliotas ir pravedė M. R. Tuo metu jis pats dirbo Vokietijoje, o M. R. buvo žodžiu įgaliotas personalo Birštono statybos aikštelėje. M. R. raštu buvo įgaliotas atstovauti įmonę Birštono statybos aikštelėje. Darbuotojai A. L., R. K. ir A. V. buvo įdarbinti M. R. Elektroniniu paštu M. R. buvo perduota darbo sutarties forma. Jis turėjo suderinti darbo sutartis, įdarbinimo sąlygas ir apie įdarbinimą pranešti buhalterijai, o buhalterija turėjo registruoti „Sodroje“. Darbo sutartį R. turėjo įgaliojimą pasirašyti. Dėl darbo sąlygų, darbo vietos, darbo užmokesčio ir kt. su išvardintais darbuotojais tarėsi M. R.. Statybos darbams Birštone vadovavo M. R., rūpinosi darbų sauga, tardavosi su užsakovais, darbų pridavimu ir paskirstymu. Kiek jam žinoma, A. L. ir R. K. dirbo mūrininkais, A. V. nepažįsta. Patvirtina, kad šie darbuotojai objekte dirbo legaliai. Apie jų nelegalų darbą jam nėra žinoma. Jų įdarbinimo klausimus buvo pavesta tvarkyti M. R. ir buhalterijos įmonei (duomenys neskelbtini). Išvardintų darbuotojų į darbinimo datos neprisimena. Žino, kad betonavimo darbus pradėjo R. K., o A. L. prisijungė prasidėjus mūrijimo darbams (b. l. 12);
R. K. 2018 m. sausio 10 d. rašytiniu paaiškinimu, kad darbą (duomenys neskelbtini) prie sanatorijos statybų jam pasiūlė M. R., su kuriuo jis tarėsi dėl visų darbo sąlygų. Jis žadėjo oficialiai įdarbinti į įmonę, sudaryti darbo sutartį, į dieną mokėti 65,00 Eur. Jis buvo įdarbintas prie betonavimo darbų, pradėjo dirbti nuo rugpjūčio 24 d., darbo sutarties prieš pradedant dirbti nepasirašė. Darbo sutartį, kiek pamena, pasirašė tik 2017 m. spalio mėnesį, tačiau savo egzemplioriaus negavo. Vėliau į firmą dar atėjo dirbti A. L. ir A. V. Su jais taip pat prieš pardedant dirbti nebuvo sudarytos darbo sutartys. Jie tarėsi dėl darbo su M. R. Už darbą Birštone įmonė su juo ir kitais darbuotojais neatsiskaitė. Kaip vėliau sužinojo, į darbą jis buvo legaliai įdarbintas 2017 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 14);
A. L. 2018 m. sausio 10 d. rašytiniu paaiškinimu, jog 2017 m. rugsėjo 5 d. su R. A. susitarė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. jis pradės dirbti (duomenys neskelbtini) mūrininku Birštone, „Vytautas Mineral SPA“ statybos objekte, už dieną jam mokės 65,00 Eur, darbo sutartį sudarys statybos objekte M. R.. 2017 m. rugsėjo 11 d. jį nuvežė į darbą, į objektą Birštone, kur M. R. instruktavo, paskirstė darbus ir sakė, kad darbo sutartį atveš vėliau. Jis objekte mūrininku dirbo iki 2017 m. spalio 12 d. Darbo sutarties pasirašyti niekas nedavė. Pareiškimą dirbti priėmė M. R. tik po dviejų savaičių laiko. Už darbą pinigų nesumokėjo (b. l. 15);
A. V. 2018 m. sausio 10 d. rašytiniu paaiškinimu, jog M. R. jam 2017 m. rugsėjo mėnesio pradžioje pasiūlė padirbėti mūrininku Birštone, statybos objekte. Dėl visų darbo sutarties sąlygų tarėsi su M. R., kuris žadėjo jį oficialiai įdarbinti įmonėje, sudaryti darbo sutartį. Už vieną kubinį metrą sumūrytų plytų M. R. jam žadėjo mokėti 45,00 Eur, o už 1 m² jam žadėjo mokėti 9,00 Eur. Šiame objekte jis atliko tik mūrijimo darbus. Pradėjo dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 18 d., prašymą priimti į darbą jis pasirašė 2017 m. rugsėjo 19 d., M. R. darbo sutartį žadėjo atvežti po kelių dienų, tačiau neatvežė ir nepateikė. Darbams statybos objekte vadovavo M. R., kuris priimdavo ir atleisdavo darbuotojus. Statybos objekte jis dirbo su R. K. ir A. L.. Kiek jam žinoma, prieš pradedant dirbti su jais taip pat nebuvo pasirašytos darbo sutartys. Jie tarėsi dėl darbo su M. R.. Kaip vėliau sužinojo (rašydamas skundą darbo ginčų komisijai), jis dirbti įmonėje legaliai buvo įformintas 2017 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 17 –18);
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautu iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurio matyti, kad R. K. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. (nedraudiminis laikotarpis nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2017 m. spalio 19 d.) (b. l. 26 – 27);
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautu iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurio matyti, kad A. V. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. (b. l. 28);
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautu iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurio matyti, kad A. L. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. (b. l. 29);
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė žemiau nurodytus pranešimus, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu: Pranešimą apie R. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.; Pranešimą apie A. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017 m. rugsėjo 15 d.; Pranešimą apie A. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 35);
Garso įrašu, kuriame užfiksuoti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos nagrinėtose darbo bylose duoti R. K., A. L., A. V. paaiškinimai (b. l. 36);
Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, iš kurio matyti, kad M. R. už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, keturis kartus baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos negaliojančios (b. l. 63 – 68);
AB „Lietuvos paštas“ raštu, kuriame nurodyta, kad prašomos pateikti informacijos apie 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu iš Vokietijos Respublikos M. R. ((duomenys neskelbtini)) siųstą siuntą, kurios siuntėjas R. A. arba (duomenys neskelbtini) neturi galimybės pateikti, nes nuo siuntos išsiuntimo / gavimo datos praėję daugiau nei 6 mėnesiai, be to, siųstos siuntos registracijos numeris nenurodytas (b. l. 70);
M. R. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2018 m. spalio 11 d. teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pateiktais dokumentais: elektroniniu laišku su pridėta statybos rangos sutartimi Nr. 17-195; elektroniniu laišku su pridėtais įsakymu dėl darbų vadovo skyrimo ir atliktų darbų aktu Nr. 1 (2017 m. spalio 2 d.); elektroniniu laišku su nufotografuota A. L. asmens tapatybės kortele. Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Įsakymo dėl darbų vadovo skyrimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. A. įsakymu, siųstu M. R. 2017 m. spalio 2 d., M. R. nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. paskirtas statybos darbų vadovu Reabilitacijos centro pastato statybos aikštelėje, esančioje adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone, suteikiant jam teisę pasirašyti griežtos atsakomybės dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, darbų priėmimo-perdavimo aktus), jis paskirtas atsakingu už darbų organizavimą, saugumo techniką, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymą, už jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir jų saugumo užtikrinimą objekte darbo metu ir išeiginėmis dienomis (medžiagų sandėliavimas, apskaita, nurašymas, panaudojimas objekte) (b. l. 83);
(duomenys neskelbtini) raštu, kuriame nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2018 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 1 d., dauguma buvusių įmonės darbuotojų 2017 m. atleisti iš darbo VSDFV Kauno skyriaus iniciatyva, bankroto administratorei įmonės apskaitos dokumentai neperduoti. Iš su raštu pateikto apdraustųjų asmenų sąrašo matyti, kad R. A. įmonėje dirbo nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.; R. K. – nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.; A. L. – nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.; M. R. – nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.; A. V. – nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., nurodyti asmenys iš darbo atleisti VSDFV Kauno skyriaus iniciatyva (b. l. 120, 124-125).
ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes; protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką; ar nusižengimas atitinka kvalifikaciją. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.
DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (2 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1d.) numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju kolegija, spręsdama klausimą dėl nelegalaus darbo, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad asmuo pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigoja atlikti fizinis asmuo (DK 21 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis).
Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad M. R., būdamas (duomenys neskelbtini) darbdavio įgaliotu asmeniu statybos objekte, esančiame adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone, leido dirbti R. K. nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. betonuotoju-mūrininku, A. L. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 14 d. mūrininku, A. V. 2017 m. rugsėjo 18 d. mūrininku nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Liudytojų R. K., A. L., A. V. nurodytos aplinkybės atitinka byloje surinktus rašytinius įrodymus apie tai, kad šie asmenys atitinkamais laikotarpiais faktiškai dirbo betonavimo ir mūrinimo darbus (duomenys neskelbtini) pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)statybos objekte, esančiame adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone. (b. l. 5-7, 10-18). Šias aplinkybes taip pat patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. teismo posėdžio metu Teismo vertinimu pagal surinktus įrodymus byloje yra nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai. Byloje kilo ginčas dėl subjektyviųjų sudėties požymių nustatymo, t. y. ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (žr., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A-1-19-02/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1401-04).
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) , atstovaujama direktoriaus R. A., veikiančio pagal bendrovės įstatus, 2017 m. kovo 5 d. įgaliojo M. R., be kitų veiksmų, įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas (b. l. 8).
2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu M. R. paaiškino, kad negalėjo įdarbinti R. K., A. L., A. V., nes neturėjo įgaliojimo. Įgaliojimą gavo 2017 m. rugsėjo 14 d., kai grįžo iš užsienio. Įdarbinti juos (pagal praktiką) turėjo vadovas R. A. Nurodė, kad R. A. buvo Lietuvoje 2017 m. rugpjūčio 20 d., o išvažiavo į Vokietiją 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir buvo iki rugsėjo 2 ar 3 d. Jis pats išvažiavo į Vokietiją 2017 m. rugsėjo 2 ar 3 d., o grįžo į Lietuvą apie 2017 m. rugsėjo mėn. vidurį, t. y. gal 14 d. R. A. išvažiavo į Vokietiją 2017 m. rugsėjo 14 d. ir išbuvo ten iki rugsėjo 23 d.
Skirtingai nei nurodo M. R., kad rugsėjo mėn. pradžioje jo nebuvo Lietuvoje, pagal byloje pateiktus rašytinius dokumentus nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. M. R. buvo Lietuvoje, o R. A. nebuvo Lietuvoje. El. laiškas patvirtina, kad M. R. siuntė laišką R. A. 2017 m. rugsėjo 13 d., kuriame kaip priedas prikabinta A. L. asmens tapatybės kortelė. Nustatytos aplinkybės kelia abejonių, kam buvo reikalinga 2017 m. rugsėjo 14 d. gauti įgaliojimą, jeigu M. R. 2017 m. rugsėjo 13 d. siuntė vadovui A. L. asmens tapatybės kortelę, kad galimai R. A., būdamas Vokietijoje, įdarbintų šį asmenį, o su A. V. darbo sutartis 2017 m. rugsėjo 18 d. vis tiek nebuvo sudaryta, kai 2017 m. rugsėjo 14 d. tariamai buvo gautas įgaliojimas.
Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad R. K. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. M. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad R. K. darbo sutartį jis atvežė pasirašyti, tačiau neatsimena, ar ten buvo vadovo parašas. Pagal M. R. paaiškinimus 2017 m. rugsėjo 1 d. jis buvo Lietuvoje, tačiau vadovo R. A. nebuvo Lietuvoje. Liudytojas R. A. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. R. nėra sudaręs nei vienos darbo sutarties. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu paklausus M. R., ar jam žinoma įdarbinimo tvarka, atsakė, kad žinoma, darbo sutartis pasirašydavo vėliau nei priimdavo į darbą, šiek tiek nesilaikydavo įstatymų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad objekte, esančiame adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone, statybos darbai prasidėjo 2017 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 5 – 7). M. R. teigimu R. A. išvažiavo iš Lietuvos 2017 m. rugpjūčio 28 d., dėl to R. K. turėjo įdarbinti pats vadovas, nes laikotarpiu 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo Lietuvoje. Tačiau bylos duomenys nepatvirtina šios aplinkybės. Vienašališkai pasirašyta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiama el. laišku „Luksta“ 2017 m. rugpjūčio 29 d. (b. l. 17 – 81). Pats M. R. 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalus variantas buvo pasirašytas atgaline data apie rugsėjo mėn. vidurį ar anksčiau statybos vagonėlyje. Atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva pakviestas liudytojas E. A. nepatvirtino, kad matė statybos objekte 2017 m. rugpjūčio 23 d. vadovą R. A., kadangi jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 9 d. Nesant kitų byloje duomenų, šių nustatytų aplinkybių pagrindu negalima vienareikšmiškai laikyti pagrįstu M. R. teiginio, kad vadovas R. A. 2017 m. rugpjūčio 24 d. buvo Lietuvoje ir jam nekilo pareiga įdarbinti R. K..
Teismo vertinimu, M. R. nurodytos aplinkybės yra prieštaringos ir dėl to pateikti paaiškinimai verčia abejoti jų patikimumu. Teismui kelia abejonių nurodyta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. R. negalėjo įdarbinti R. K., A. L., A. V., nes neturėjo įgaliojimo, kadangi M. R., būdamas statybos objekto darbų vadovu, faktiškai dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. savo darbą statybos objekte, esančiame adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone, nors 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą dėl darbų vadovo skyrimo faktiškai gavo iš vadovo R. A. 2017 m. spalio 3 d. (b. l. 82 – 84). Iš liudytojų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad M. R. statybos objekte, esančiame adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone, aprūpindavo darbuotojus medžiagomis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis tinkami darbą vykdyti, organizuodavo darbininkų vežimą į statybvietę. Šiuos veiksmus atlikti neužkirto kelio aplinkybė, kad M. R. galimai faktiškai neturėjo 2017 m. kovo 5 d. įgaliojimo, kuriame, be kitų veiksmų ir teisės sudaryti darbo sutartis, buvo numatyta teisė sudaryti sutartis dėl produkcijos pirkimo, pardavimo, tiekimo ar kitokiu būdu įgyti UAB (duomenys neskelbtini) vardu bet kokų turtą ir tuo turtu disponuoti (b. l. 8). Be to, aplinkybe dėl faktinio įgaliojimo neturėjimo nebuvo grindžiami M. R. Darbo inspekcijai duoti rašytiniai paaiškinimai, o buvo grindžiami paaiškinimai tik teismo posėdžio metu.
Nagrinėjamojoje byloje 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. K. paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su M. R., atlyginimas turėjo priklausyti nuo padaryto darbo. Buvo susitarta dėl konkrečios atlyginimo sumos už kubą. Firmos vadovas buvo R. A., jo tuo metu Lietuvoje nebuvo, jis buvo Vokietijoje. M. R. įmonėje dirbo darbų vykdytoju. Liudytojas A. L. paaiškino, kad darbų vadovas M. R. jam pasiūlė mūrininko darbą. Su juo tarėsi dėl įdarbinimo sąlygų, atlyginimo. Žadėjo mokėti už padarytus kubus. Gal po trijų dienų pradėjus dirbti M. R. atvežė pareiškimo blanką pasirašyti, jam nurodė sąskaitą, į kurią turėjo pervesti atlyginimą, o darbo sutartį sakė vėliau atveš pasirašyti. Prieš pradedant dirbti į namus buvo atvažiavęs įmonės vadovas R. A., su kuriuo taip pat kalbėjo apie darbą statybvietėje. Liudytojas A. V. paaiškino, kad M. R. pasiūlė mūrininko darbą. Atlyginimas buvo už padarytą darbą – kubus. Gal 35,00 Eur už kubą. M. R. dirbo darbų vadovu toje įmonėje ir rūpinosi darbininkais tiek, kiek yra susiję su jų konkrečių funkcijų atlikimu (įranga, medžiagų aprūpinimu ir pan.). Darbų vadovas beveik visada būdavo statybvietėje. Pradėjus dirbti gal kokią antrą dieną M. R. atvežė pasirašyti pareiškimą dėl įdarbinimo. Liudytojas R. A. 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinojo, kad R. K., A. L. ir A. V. buvo įdarbinti Birštono objekte. Pats tuo metu buvo Vokietijoje, todėl M. R. viską kuravo statybos aikštelėje. M. R. surado minėtus darbuotojus, o buhalterė turėjo juos įdarbinti, nes visi duomenys jai buvo perduoti, buvo parašęs įgaliojimą M. R., darbo sutartis dažniausiai pats pasirašydavo, o duomenų perdavimus Sodrai atlikdavo buhalterija, M. R. turėjo pilnus įgaliojimus tiek dėl statybos aikštelės priežiūros, tiek dėl kitų formalumų, jam tapo žinoma, kad R. K., A. L. ir A. V. dirbo (duomenys neskelbtini), kai gavo pranešimą iš valstybinės darbo inspekcijos. Nurodė, kad į statybos aikštelę jis buvo atvykęs, kai jau darbai buvo pajudėję į priekį, bet ne pirmą dieną. Šių liudytojų teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriui duotus paaiškinimus.
Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti asmenys vienareikšmiškai nurodė, kad su M. R. tarėsi dėl darbo sąlygų, vietos, darbo užmokesčio, M. R. atvežė pareiškimus priimti į darbą ir žadėjo vėliau atvežti darbo sutartis. Teismo vertinimu, atsakomybėn traukiamo asmens M. R. nurodyta aplinkybė, kad jis galimai 2017 m. kovo 5 d. įgaliojimą gavo tik 2017 m. rugsėjo 14 d., negali būti pagrindu nevykdyti suteiktų teisių ir pareigų darbuotojų atžvilgiu ir kliūtimi faktiškai pasirašyti ant darbo sutarties ir perduoti duomenis buhalterijai, kuri vėliau perduotų šiuos duomenis VSDFV. Kaip jau byloje nustatyta įsakymas skirti darbų vadovu neužkirto kelio faktiškai atlikti darbų vadovo pareigų, supažindinti darbuotojus nuo pat jų faktinio darbo pradžios apie darbų saugą. Tiek atsakomybėn traukiamo asmens M. R. parodymai, tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esanti rašytinė medžiaga paneigia, kad darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą R. A. ir patvirtina, kad M. R., kaip statybos objekto, esančio adresu Karalienės Barboros al. 2, Birštone, darbų vadovas buvo atsakingas už šio statybos objekto darbo organizavimą, kiek tai priklausė (duomenys neskelbtini) kompetencijai pagal Statybos rangos sutartį Nr. 17-195, ieškojo darbuotojų šiame objekte dirbti, turėjo teisę su darbuotojais sudaryti darbo sutartis, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas, pagal 2017 m. kovo 5 d. įgaliojimą, tačiau šių teisių neįgyvendino, tikėdamasis, kad pagal praktiką šias pareigas už jį vykdys įmonės vadovas (b. l. 8).
Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis įrodyti visi nusižengimo sudėties požymiai: darbdavio (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo M. R. buvo atsakingas už tinkamą Bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojams R. K., A. L., A. V. būtų leista dirbti tik su jais sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešus VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad M. R. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti administracinę nuobaudą.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta skirti nuobaudą nuo 1 000,00 iki 5 000,00 Eur. Įvertinus ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus baudos skyrimo kriterijus, taip pat padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę, pažeidėjo asmenybę – tai, kad nėra baustas už analogišką nusižengimą (t. 1, b. l. 63 – 68), teismas laiko, kad ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į teisingumo, protingumo principus, minimalios sankcijoje numatytos baudos dydis atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, trukmę ir leis įgyvendinti nuobaudos paskirtį bei pasiekti jos tikslus.
M. R. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
M. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.