Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovui advokatui Liutaurui Baikščiui, Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-790-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-790-2025 E. V. buvo nubausta 430 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad E. V. kliudė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) inspektoriams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, t. y. E. V. nevykdė 2025 m. rugpjūčio 8 d. VDI nurodymo Nr. SD-139-14927 ir 2025 m. rugsėjo 8 d. VDI nurodymo Nr. SD-139-16561, t.y. ji neatvyko 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. nurodytu adresu pateikti paaiškinimų dėl veiklos aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn., dėl darbo pobūdžio su klientu „X“, taip pat VDI nurodymu Nr. SD-139-16561 nepateikė punkte 2.1. nurodytų dokumentų, t. y. dokumentų, susijusių su veikla aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn. Tokiais savo veiksmais E. V. kliudė VDI inspektoriams tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDIĮ) 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 19 punkto ir 20 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 593 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (b.l. 50-52).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-790-2025. Skunde pareiškėja nesutinka padariusi skundžiamame nutarime nurodytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas nutarimas, kaip ir administracinio nusižengimo protokolas, yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių priežasčių. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo vykdomi pagrįsti ir teisėti administracinio tyrimo veiksmai, o taip pat pareiškėjai nebuvo pateikti pagrįsti ir teisėti reikalavimai atvykti apklausai į VDI, kuriuos pareiškėja būtų turėjusi teisinę pareigą vykdyti, kurią pažeidus jai galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Skunde teigiama, jog: 1) pareiškėjos neplaninis patikrinimas buvo vykdomas neteisėtai, kadangi VDI ir jos inspektoriai neturėjo teisės vykdyti darbuotoja esančios pareiškėjos neplaninį patikrinimą. Taikytini teisės aktai nenumato VDI inspektorių teisės tikrinti darbuotojus. VDI nuostatų 10 punktas įtvirtina, kad VDI inspektorius vykdo planinius ir neplaninius ūkio subjektų - darbdavių – patikrinimus. Ši teisės norma yra ribojanti ir leidžia VDI inspektoriams atlikti tik patikrinimo metu darbdaviais esančių ūkio subjektų patikrinimus. Darbuotojai nelaikytini tikrintinais ūkio subjektais. Skunde teigiama, kad pareiškėjai 2025 m. liepos 2 d. pateikus darbo sutartį su darbdaviu „A“, Institucijai tapo žinoma, kad pareiškėja yra darbuotoja, dirbanti pagal darbo sutartį ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini), o ne darbdavys, todėl 2025 m. liepos 2 d. pavedimas turėjo būti panaikintas, nurodymas atvykti į VDI turėjo būti atšauktas. Antra, minėto patikrinimo metu VDI inspektorius nevykdė ir įstatymų įtvirtintų kitų esminių reikalavimų, susijusių su neplaninio patikrinimo atlikimu ir surašyto pavedimo turiniu: aiškiai ir tiksliai apibrėžti tikrinimo sritį, pareigos motyvuoti pavedimą atlikti patikrinimą, informuoti pareiškėją apie jos atžvilgiu pradėtą ir vykdomą neplaninį patikrinimą, nurodyti patikrinimo tikslą ir vietovę, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21¹ 21.1-21.3, 31.4, 33, 37, 39 punktų reikalavimus.

2) Taip pat skunde teigiama, kad 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodymas Nr. SD-139-14927 ir 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymas Nr. SD-139-16561 pareiškėjai buvo neteisėti ir negaliojantys dar ir dėl to, kad 2025 m. liepos 2 d. pavedime atlikti patikrinimą Nr. 9 nurodytas pradinis patikrinimo terminas (pavedime nurodyta, kad patikrinimas vykdomas nuo 2025 m. liepos 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d.) jau galimai buvo suėjęs ir jo pratęsimas buvo negalimas. Dėl to minėti nurodymai surašyti neteisėtai, pasibaigus patikrinimo terminui ir jų pagrindu negali kilti pareiškėjai administracinė atsakomybė. Prielaida dėl galimo pavedimo atlikti patikinimą termino pasibaigimo buvimo pareiškėjai kyla ir iš to, kad 2025 m. liepos 2 d. pavedime atlikti patikrinimą nurodomi žodžiai „(pratęsta iki rugsėjo 15 d.)“, nepaaiškinant, kokiu administraciniu aktu pratęsimas yra įformintas, kada, dėl kokios priežasties ir kokios Taisyklių normos pagrindu tai padaryta. Pavedimo atlikti pareiškėjos neplaninį patikrinimą patikrinimo termino tariamas pratęsimas iki 2025 m. rugsėjo 15 d., tai įrašant pradiniame dokumente, rodo galimą oficialaus dokumento klastojimą ir tai, kad pavedimas galimai jau buvo pasibaigęs iki tariamo jo pratęsimo.

3) Skunde teigiama, kad VDI pareiškėjos atžvilgiu vykdomame patikrinime pareiškėjai nepagrįstai ir neteisėtai implikuotas liudytojos statusas, jo aiškiai neįvardijant, tačiau nurodant liudytojams taikytinas procesines teisės normas (pagal pareigūno 2025 m. rugsėjo 8 d. rašte esančią nuorodą į ANK 581 straipsnio 1, 2 ir 3 d.) bei kartu neigiant pareiškėjos Konstitucinę teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save. Pareigūnas jokiame dokumente (nurodyme ar kitur), net ir pareigūno 2025 m. rugsėjo 8 d. rašte, neinformavo pareiškėjos, kad ją laiko liudytoja ir kviečia į apklausą tuo procesiniu statusu. Pareiškėjos įsitikinimu, ji negali būti laikoma liudytoja jos atžvilgiu atliekamame neplaniniame patikrinime, taip pat neinformavus jos oficialiu procesiniu dokumentu apie tokį jos statusą. VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir VDI nuostatų 20 punkto normos, skirtingai, nei 581 straipsnio nuostatos, nesuteikė teisės VDI inspektoriui reikalauti į VDI apklausai atvykti darbuotoją, kuris nėra darbdavio atstovas ar įgaliotas asmuo, o ir pastaruosius bei savarankiškai dirbančius asmenis aptariamos normos suteikia teisę reikalauti atvykti į VDI tik tose normose nurodytais atvejais, tiriant pažeidimą ar nurodymų nevykdymą bei nesant galimybės šių asmenų apklausti vietoje. VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir VDI nuostatų 20 punkto normos apskritai neįtvirtina VDI inspektorių teisės reikalauti bet kokį asmenį apklausai prisijungti nuotoliniu būdu. Pareiškėja nelaikytina liudytoja ir neturėjo vykdyti liudytojos pareigų, įskaitant ANK įtvirtintas liudytojos pareigas, ir už ANK įvardytų liudytojos pareigų nevykdymą jai negali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjai buvo pateikta vien tik informacija, kad administracinis tyrimas (pareiškėjos neplaninis patikrinimas) vykdomas pačios pareiškėjos atžvilgiu, o pati pareiškėja potencialiai yra tame tyrime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl ji turėjo teisę, pasinaudodama Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi atsisakyti duoti parodymus prieš save dėl tariamos veiklos nuo 2024 metų lapkričio mėnesio. Todėl jos traukimas administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji neatvyko duoti paaiškinimų, kuriuos duoti turėjo teisę atsisakyti, yra neteisėtas.

4) VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir VDI nuostatų 20 punkto normos, skirtingai, nei 581 straipsnio nuostatos, nesuteikė teisės VDI inspektoriui reikalauti į VDI apklausai atvykti darbuotoją, kuris nėra darbdavio atstovas ar įgaliotas asmuo. Pareiškėja, būdama darbuotoja, neturėjo pareigos vykdyti šį pareigūno nepagrįstą ir neteisėtą reikalavimą. Aptariamos normos suteikia teisę reikalauti atvykti darbdavio atstovą ar jo įgaliotą asmenį arba savarankiškai dirbančius asmenis į VDI tik tose normose nurodytais atvejais, t.y. tik dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl VDI nurodymų nevykdymo; ir jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje. Pažymėtina, kad minėtos normos pasisako tik apie VDI inspektorių teisę kviesti apklausai į VDI tik asmenis pagal jų esamą darbinį / veiklos statusą kvietimo atvykti momentu. Nurodymuose (ir jokiame kitame dokumente) pareiškėja nebuvo informuota, kad įtariama administracinio nusižengimo padarymu, būtų nukentėjusiąja ar liudytoja kokioje nors administracinio nusižengimo byloje. VDI inspektorius turėjo teisę gauti iš pareiškėjos informaciją teisės aktuose įtvirtintu būdu - pareiškėjai raštu atsakant į pareigūno raštu galimus pateikti klausimus, tačiau nepagrįstai ta teise nesinaudojo, nepaisant pareiškėjos ir jos atstovo siūlymų tai daryti.

5) 2025 m. liepos 2 d. pavedime atlikti patikrinimą tikrintinu ūkio subjektu yra nurodyta pareiškėja, tačiau tikrinimo sritis yra apibrėžta neaiškiai ir painiai ir nėra aiškiai nurodyta, kuri sritis yra tikrinama, tuo pažeidžiant pareiškėjos teisę žinoti tikslią patikrinimo sritį ir apimtį. Plačios ar net neapibrėžtos apimties informacijos reikalavimas leidžia manyti, kad pareigūnas pareiškėjos atžvilgiu vykdė ne konkrečios informacijos išsiaiškinimą ar patikslinimą, o neribotos apimties teisinį patikrinimą - auditą, galimai tikintis gauti kokią nors, gal net ir bet kokią pareiškėjai ar kitiems asmenims nepalankią informaciją. Dalis nurodymuose nurodytų VDI inspektorius dominančių klausimų kelia abejonę, ar pareigūnas savo vykdomame tyrime neišeina už jo paties apsibrėžtų tyrimo ribų. Pavedime nurodyta frazė „Veikla aviacijos sektoriuje“ yra pernelyg plačiai įvardyta sritis, didžioji dalis iš kurios negali būti VDI kompetencijos apimtyje, kiek tai nėra susiję su darbo santykių įforminimu bei darbo sauga ir sveikata. Pareiškėjos įsitikinimu, VDI neturėtų dominti, kokias apskritai darbines funkcijas ir kaip atlieka pareiškėja dirbdama aviacijos sektoriuje. Nurodymuose įrašytos frazės „darbo pobūdis su klientu „X“ negali būti VDI kompetencijos apimtyje, kiek tai nėra susiję su darbo sauga ir sveikata. Pareiškėjos įsitikinimu, VDI inspektoriai neturi tyrinėti pareiškėjos nuomonės dėl jos darbo pobūdžio pas jos darbdavio „A“ paskirtą klientą. Šias aplinkybes VDI inspektorius gali aiškintis tiesiogiai su pareiškėjos darbdaviu „A“ ir jo klientu „X“.

6) Galiausiai skunde teigiama, kad pareiškėja objektyviai dėl faktinių priežasčių (užimtumo darbe) negalėjo atvykti į VDI 2025 m. rugpjūčio 8 d. VDI nurodyme Nr. SD-139-14927 nurodytu laiku (2025 m. rugpjūčio 13 d. 9.30 val.), kadangi tuo metu vyko į darbą, ką patvirtina autobuso bilietas, aviabilietų užsakymo dokumentas ir įlaipinimo į lėktuvą kortelės. Apie tai ji informavo VDI inspektorių iš anksto 2025 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku. 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodyme Nr. SD-139-16561 nurodytu laiku (2025 m. rugsėjo 22 d.) pareiškėja jau buvo pateikusi skundą VDI, kuriame ginčijo jos atžvilgiu vykdomus patikrinimą ir VDI inspektorių teisę darbuoja esančią pareiškėją reikalauti atvykti į apklausą VDI. Institucija jau buvo priėmusi jos skundą nagrinėti ir perdavė kompetetingam VDI pareigūnui. Pareiškėjos atvykimas į VDI duoti parodymų dar neišsprendus minėto skundo būtų buvęs nesuderinamas su skunde VDI išreikšta pareiškėjos pozicija, ir galimai būtų vertinamas, kaip jos atsisakymas skundo VDI ar bent jau atitinkamų jo pagrindų. Atsižvelgiantį tai, kol dėl pareiškėjos skundo VDI esmės nebuvo priimtas joks sprendimas, pareiškėja 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodyme Nr. SD-139-16561 nurodytu laiku negalėjo vykti į apklausą VDI.

7) Skunde pažymima, jog VDI nepagrindė nutarimo, kaip ir administracinio nusižengimo protokolo teisės normomis, kurios įpareigotų pareiškėją VDI nurodymu teikti jai kokius nors dokumentus. Nepaisant to, pareiškėja turėtus dokumentus pateikė VDI inspektoriui. Jokios teisės normos, kuriomis nutarime remiasi VDI, darbuotoja esančios pareiškėjos teikti dokumentus neįpareigoja. Pareiškėja pateikė VDI inspektoriui jo 2025 m. liepos 2 d. nurodyme Nr. SD-139-12527 nurodytus pateikti pareiškėjos turėtus dokumentus: 2025 m. vasario 5 d. darbo sutartį, sudarytą su darbdaviu „A“, 2025 m. kovo 10 d. registracijos sertifikatą dėl socialinės apsaugos klausimų ir 2025 m. gegužės 6 d. S1 formą dėl registracijos sveikatos priežiūros draudimui. VDI nutarime nenurodė, kokius dar dokumentus pareiškėja privalėjo ir galėjo pateikti (b.l. 3-13).

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsakydama į skundo argumentus dėl patikrinimo E. V. atžvilgiu nurodė, jog vadovaujantis Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro (toliau - TBC) atliktos analizės Lietuvos aviacijos sektoriuje duomenimis VDI 2025 m. liepos 2 d. sukurta užduotis Nr. 482773, kurios pagrindu sugeneruotas 2025 m. liepos 2 d. pavedimas Nr. 9 (kuris pratęstas tris kartus), atlikti tyrimą dėl E. V. veiklos. TBC duomenimis E. V. (pareiškėja) vykdė orlaivio įgulos nario funkcijas LR registruotu oro transportu 2024 m. lapkričio 12 d., skrydžio operatorius buvo „X“. Turimais duomenimis pareiškėja duotu laikotarpiu nebuvo įdarbinta pas atitinkamus oro vežėjus, taip pat Lietuvoje ji nebuvo įregistravusi individualios ar kitos ekonominės veiklos, o Lietuvos Užimtumo tarnyboje turėjo bedarbio statusą ir gavo nedarbo socialinio draudimo išmokas (NSDI) nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. sausio 31 d. Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2025 m. sausio 28 d. Užimtumo tarnyboje jai buvo mokama NSDI dydžio stipendija. Paminėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. E. V. Lietuvos Respublikoje įregistravo individualią veiklą (Kita kompiuterių programavimo veikla). Siekiant išsiaiškinti šios veiklos aplinkybes, VDI kaip institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę, pradėjo patikrinimą (2025 m. liepos 2 d. pavedimas Nr. 9). Šiuo tyrimo etapu yra siekiama išsiaiškinti, ar pareiškėja nurodytu laikotarpiu veiklą vykdė kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, turėjęs darbo teisinius santykius ar kokiu kitu pagrindu vykdė nurodytą veiklą. Vadovaujantis VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, VDI inspektoriai turi teisę gauti paaiškinimus ir kitą tyrimui reikšmingą informaciją iš fizinių asmenų, įskaitant darbuotojus ar savarankiškai dirbančius asmenis, jeigu tokia informacija yra būtina VDI įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Ši teisė nėra apribota vien darbdaviais ar jų atstovais, todėl pareiškėjos teiginiai dėl VDI kompetencijos ribojimo šiuo aspektu yra nepagrįsti. Be to, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, vadovaujantis ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VDI inspektoriai turi teisę apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius ir liudytojus, taip pat paimti iš šių asmenų rašytinius paaiškinimus ar parodymus. Nagrinėjamu atveju galimybės apklausti pareiškėją jos darbo vietoje nebuvo, kadangi tiriamos aplinkybės susijusios su 2024 m. lapkričio mėnesiu, o patikrinimo atlikimo metu pareiškėja nebuvo įdarbinta pas atitinkamus oro vežėjus ir Lietuvos Respublikoje nebuvo įregistravusi individualios ar kitos ekonominės veiklos. Dėl šių priežasčių E. V. VDI nurodymai buvo teikiami kaip fiziniam asmeniui. Pareiškėjos pateikti dokumentai ir paaiškinimai buvo būtini siekiant nustatyti jos faktinį ir teisinį statusą atliekamo tyrimo kontekste bei sudaryti sąlygas VDI inspektoriams tinkamai ir iš esmės vykdyti jiems pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas šiuo metu nėra užbaigtas.

Institucija nesutinka su skundo argumentais, kad 2025 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pavedime Nr. 9 neaiškiai apibrėžta patikrinimo sritis, tikslas, vieta ir motyvai, todėl, pareiškėjos vertinimu, šis pavedimas neatitinka formos ir turinio reikalavimų. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 17 punkte nustatyta, kad neplaniniai patikrinimai atliekami tik esant motyvuotam Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėjo ar patarėjo, taip pat Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vadovo sprendimui atlikti tokį patikrinimą. Taisyklių 19.6.4 punkte įtvirtinta, kad neplaniniai patikrinimai atliekami ir tais atvejais, kai jų atlikimo pagrindą nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, kiti VDI vykdomą ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai bei juos įgyvendinantys teisės aktai, įskaitant TBC pareigūnų nurodymus dėl didžiausios rizikos ūkio subjektų neplaninių patikrinimų. Vadovaujantis TBC atliekamos analizės duomenimis aviacijos sektoriuje (projektas Nr. PR9), buvo pastebėta tendencija, jog Lietuvos aviakompanijų organizuojamuose skrydžiuose orlaivių įgulos nariai vykdo darbo funkcijas nebūdami įdarbinti pas atitinkamus oro vežėjus ir tuo pačiu metu Lietuvos Respublikoje nebūdami įregistravę individualios ar kitos ekonominės veiklos. Atsižvelgiant į nustatytas galimas nelegalaus ar nedeklaruoto darbo apraiškas, TBC vadovas 2025 m. liepos 2 d. Užduotimi Nr. 482773 pavedė atlikti patikrinimus pagal TBC projektą Nr. PR9 bei inicijavo atskirus pavedimus atlikti tyrimus dėl konkrečių orlaivių įgulos narių veiklos. Tarp jų buvo ir 2025 m. liepos 2 d. pavedimas Nr. 9 pareiškėjos atžvilgiu. Minėto pavedimo 1 punkte buvo aiškiai nurodytas patikrinimo tikslas - atlikti patikrinimą nelegalaus ir neapskaityto darbo klausimais. Pavedimo 2 punkte nustatytas patikrinimo laikotarpis, kuris, atsižvelgiantį pareiškėjos nebendradarbiavimą, buvo pratęstas kelis kartus (tarp jų ir iki 2025 m. rugsėjo 15 d.). Pavedimo 3 punkte nurodytas subjektas, dėl kurio pavesta atlikti patikrinimą, t. y. E. V. kaip fizinis asmuo. Pažymėtina, kad Taisyklės nenumato reikalavimo, jog motyvuotas sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą privalėtų būti išsamiai išdėstytas raštu pačiame pavedime ar pateikiamas tikrinamam subjektui atskiru dokumentu. Minėti motyvai gali būti atskleidžiami inspektoriaus nuožiūra bei apimtimi bendraujant su subjektu tyrimo eigoje, atsižvelgiant į tyrimo pobūdį ir aplinkybes.

Atsakydama į skundo argumentą dėl patikrinimo termino pratęsimo pavedime Institucija nurodė, jog Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad apie neplaninius patikrinimus Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro pareigūnai praneša atvykę juos atlikti. Kaip nurodyta aukščiau, nagrinėjamu atveju buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su 2024 m. lapkričio mėnesiu, todėl objektyvios galimybės TBC pareigūnams vykti į patikrinimo vietą nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pavedimas pareiškėjai buvo pateiktas tyrimo eigoje, pareiškėjai to paprašius. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje užduotys ir pavedimai formuojami ir administruojami darbuotojų saugos ir sveikatos informacinėje sistemoje (toliau - DSSIS) elektroniniu būdu. DSSIS sistemoje suformuoti pavedimai, esant objektyvioms priežastims, yra pratęsiami, kai tyrimas negali būti užbaigtas pavedime nustatytu terminu. Konkrečiu atveju tyrimas dėl E. V. negalėjo būti užbaigtas pradiniu terminu, kadangi pareiškėja nevykdė VDI nurodymų ir neteikė tyrimui reikšmingų dokumentų, taip vilkindama tyrimo eigą ir trukdydama darbo inspektoriaus atliekamiems veiksmams. Dėl šios priežasties patikrinimo terminas buvo pratęstas. Taip pat pažymėtina, kad tyrimo metu pareiškėjos buvo prašoma pateikti dokumentus, susijusius su jos veikla 2024 m. lapkričio mėnesį, tačiau pareiškėja pateikė dokumentus tik už 2025 metus, t. y. 2025 m. vasario 5 d. sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini) registruota įmone „A“, 2025 m. kovo 10 d. A1 sertifikatą, galiojantį laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2027 m. sausio 31 d., bei 2025 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) Socialinio draudimo departamento registracijos sertifikatą. Minėti dokumentai nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjos veiklos 2024 m. lapkričio mėnesį, dėl kurios ir buvo atliekamas tyrimas.

Atsakydama į skundo argumentus dėl neteisėtai pareiškėjai implikuoto liudytojos statuso, Institucija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl neaiškaus procesinio statuso yra nepagrįsti. Administracinio nusižengimo tyrimo metu asmens procesinis statusas gali kisti, priklausomai nuo nustatomų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Vien tai, kad konkrečiame tyrimo etape asmens procesinis statusas nėra galutinai suformuluotas, nesuponuoja proceso neteisėtumo ir savaime nepanaikina asmens pareigos bendradarbiauti su tyrimą atliekančia institucija, teikiant tyrimui reikšmingą informaciją. Renkant duomenis apie orlaivių įgulos narių veiklą, iš kitų institucijų buvo gauta informacija, kad E. V. vykdo orlaivio įgulos nario funkcijas, t. y. dalyvauja avialinijų reisų vykdyme, tačiau tuo pačiu metu nebuvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje, nevykdė registruotos individualios ar kitos ekonominės veiklos ir Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. birželio mėnesio turėjo bedarbio statusą. Atsižvelgdama į tai, institucija siekė pareiškėją, kaip fizinį asmenį, galintį pateikti papildomas tyrimui reikšmingas aplinkybes, iškviesti ir išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu buvo vykdomi minėti skrydžiai, kadangi darbo ar veiklos pagrindas institucijai nebuvo žinomas. Pažymėtina, kad institucijai nebuvo žinomas ir pareiškėjos galutinis procesinis statusas, nes nebuvo aišku, ar veikla buvo vykdoma individualiai, ar pagal darbo sutartį su kitoje valstybėje registruotu darbdaviu ar darbas vykdomas nelegaliai Lietuvos Respublikoje. Siekiant nustatyti šias aplinkybes, institucija pagrįstai kreipėsi į pačią pareiškėją. Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn už kliudymą įstatymu įgaliotiems pareigūnams, įskaitant informacijos nepateikimą, nelaikytinas asmens teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimu, kadangi institucijų pareigūnai turi teisę gauti jų veiklai reikalingus duomenis, taip pat ir iš fizinių asmenų. Atsižvelgiant į tai, VDI vertinimu, pareiškėja turėjo pareigą atvykti į VDI ir atsakyti į darbo inspektoriaus klausimus bei pateikti prašomą informaciją, būtiną atliekamam tyrimui.

Atsakydama į skundo argumentus dėl informacijos patikrinimui rinkimo būdo teisėtumo Institucija atsiliepime nurodė, jog skundo argumentas, kad pareiškėja nevengė bendradarbiauti su tyrimą atliekančiu valstybinio darbo inspektoriumi ir siūlė, jog klausimai būtų pateikti raštu. nepaneigia VDI veiksmų teisėtumo. Konkrečiu atveju tyrimą atliekantis inspektorius, įvertinęs tyrimo eigą, jau surinktus duomenis bei būtinybę operatyviai ir išsamiai išsiaiškinti reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai nusprendė pareiškėją apklausti tiesiogiai. Atsakovo vertinimu, institucija, vykdanti administracinį tyrimą, turi teisę pasirinkti apklausos būdą, kuris konkrečiomis aplinkybėmis yra tinkamiausias tyrimo tikslams pasiekti, ir ši diskrecija nagrinėjamu atveju buvo panaudota teisėtai. Iš bylos medžiagos ir šalių susirašinėjimo matyti, kad institucijos atstovai dėjo pastangas suderinti pareiškėjai patogų apklausos laiką, taip pat siūlė galimybę apklausą organizuoti nuotoliniu būdu. Tai patvirtina, jog institucija siekė užtikrinti pareiškėjos galimybes dalyvauti tyrimo veiksmuose ir bendradarbiauti, o atsisakymas pateikti klausimus išimtinai raštu nepažeidė pareiškėjos procesinių teisių.

Atsakydama į skundo argumentus dėl prašomos pateikti informacijos masto, Institucija atsiliepime nurodė, kad pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas E. V. atžvilgiu buvo surašytas užtai, kad ji nevykdė 2025 m. rugpjūčio 8 d. VDI nurodymo Nr. SD- 139-14927 ir 2025 m. rugsėjo 8 d. VDI nurodymo Nr. SD-139-16561. E. V. neatvyko 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir rugsėjo 22 d. nurodytu adresu pateikti paaiškinimų dėl veiklos aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn., dėl darbo pobūdžio su klientu „X“, taip pat VDI nurodymu Nr. SD-139-16561 nepateikė punkte 2.1. nurodytų dokumentų, t. y. dokumentų susijusių su veikla aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn. Iš tyrimo metu pareiškėjos pateiktų dokumentų, susijusių su jos veikla 2025 metais, matyti, kad pareiškėjai pakako pateikti tris dokumentus, pagrindžiančius jos veiklą nurodytu laikotarpiu. Atsakovo vertinimu, analogiškos apimties dokumentų būtų pakakę ir pareiškėjos veiklai 2024 m. lapkričio mėnesį pagrįsti. Todėl prašytos informacijos ir dokumentų apimtis negali būti laikoma nei perteklinė, nei neapibrėžta. Turėdama tokios apimties informaciją, VDI būtų galėjusi tęsti tyrimą iš esmės arba, esant poreikiui, kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos institucijas dėl papildomos tyrimui reikšmingos informacijos gavimo. Tai patvirtina, kad prašyti dokumentai buvo tiesiogiai susiję su tyrimo tikslu ir proporcingi siekiamam rezultatui. Papildomai pažymėtina, kad VDI geranoriškumą ir siekį bendradarbiauti patvirtina aplinkybė, jog kiti analogiškomis aplinkybėmis tikrinti orlaivių įgulos nariai nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn tais atvejais, kai, nors ir neatvyko į VDI nurodytu laiku, tačiau pateikė reikalautinus dokumentus už tikrinamą veiklos laikotarpį. Tai patvirtina, kad administracinė atsakomybė buvo taikoma ne formaliai, o tik tais atvejais, kai VDI nurodymai buvo apskritai nevykdomi (b.l. 89-94).

Pareiškėjos atstovas adv. L. Baikštys teismo posėdyje palaikė E. V. skundą, iš esmės išdėstė jame nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad VDI pateiktoje medžiagoje dėl patikrinimo termino pratęsimų yra paprasti įrašai apie tariamas pratęsimų datas, bet registracijos datos, kada registruoti šie pratęsimai, nėra ir viskas yra uždangstyta. Jis mano, kad buvo aplaidžiai viskas daroma nuo pat pradžių, tiek priimant pavedimą, niekas ten nesurašoma, teikiant reikalavimus kažką atlikti reiktų segti ir tokį pavedimą. Tai kad inspektorius nebuvo susitikęs su pareiškėja, nesudarė kliūties pateikti pareiškėjai pavedimą, kartu su nurodymais, bet to padaryta nebuvo. VDI nepagrindė nutarimo teisės normomis, kurios įpareigotų pareiškėją teikti dokumentus, nežiūrint į tai, pareiškėja jos turėtus dokumentus inspektoriui pateikė. Liepos 2 dieną E. V. pateikė darbo sutartį, socialinio draudimo dokumentus. Ką turėjo ir ką galėjo, pareiškėja pateikė. Tos normos, kuriomis remiasi inspekcija, nesudaro pagrindo gauti iš pareiškėjos kažkokių dokumentų. Jose darbdavys minimas, kad turi pateikti duomenis, bet darbuotojas ne. Jokia teisės norma nepareigoja darbuotoją saugoti ir turėti darbo sutartį ir pateikti VDI. VDI nenurodo, kokius dar dokumentus pareiškėja turėjo ir galėjo pateikti. Vien pasakymas, kad nieko nepateikė, nereiškia, kad dokumentas privalo egzistuoti. Jeigu VDI statybose pagauna darbuotoją, kuris dirba be sutarčių, negali jo bausti papildomai, kad reikalauja pateikti dokumentus, bet šis jų nepateikė. Baudžiama už nelegalų darbą. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad nepateikė dokumentų, arba įvardinti reikėjo, kokius dokumentus turi, kurių nepateikė. Kitoje byloje II-1621-1217/2026 buvo priimta nutartis 2025 m. gruodžio 31 dieną, panašioje byloje buvo trauktas darbuotojas, kurio atžvilgiu VDI taikė sankciją, kuris neva nepateikė dokumentų. Tuo atveju teismas pasisakė, kad dokumentų reikalaujama nepagrįstai, ar aplamai yra kažkokie dokumentai. Jeigu būtų darbdavys, tai galima iš jo reikalauti, o dabar negali reikalauti to, ko nėra. Neturi pareiškėja klastoti dokumentų, kurių nėra. Atsiliepime minima, kad E. V. vykdė įgulos nario funkcijas 2024 m. lapkričio 12 d. Jeigu tokie duomenys yra ir jais remiamasi byloje, tai nelabai įsivaizduoja, kodėl tie duomenys negali būti pateikti į bylą. Tik viena prielaida, kad tai nėra duomenys, o duomenų kratiniai ir jais remtis nėra pagrindo. VDI inspekcija mini, kad pareiškėja nuo 2025 m. vasario 1 d. registravo individualią veiklą. Ji nepaaiškino, kodėl atsiliepime šita aplinkybė išsakyta. Mano, kad ji nesusijusi su byla, nes pavedime, nurodyme ji neminima. Tai, jog kažkokį laiką ji vykdė kitą veiklą, nesusiję su jokiais kitais tyrimais. Inspekcija mini, kaip teisinį pagrindą neva vykdyti patikrinimą, taisykles, kurios taikomos ūkio subjektų, darbdavių, savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu, nei vienu iš jų pareiškėja nebuvo nei pavedimo metu, nei dabar, kompiuterių veikla to neapima. Čia minimas Taisyklių 19.6.4 punktas, kuris įtvirtina, kad neplaniniai patikrinimai atliekami ir tais atvejais, kai jų atlikimo pagrindą nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, kiti VDI vykdomą ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai bei juos įgyvendinantys teisės aktai, įskaitant TBC pareigūnų nurodymus dėl didžiausios rizikos ūkio subjektų neplaninių patikrinimų. Jo klientė VDI yra įvardinta didžiausios rizikos ūkio subjektu. Ji nėra nei ūkio subjektas, nei didžiausią riziką turintis ūkio subjektas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, pareiškėjos atstovas nurodė, jog jo žiniomis, 2024 m. E. V. nedirbo. Ar ji dirbo, jos tiesiogiai neklausė, bet kiek suprato iš teiktos informacijos, jos darbo santykiai atsirado tada, kada ji įsidarbino (duomenys neskelbtini) įmonėje, kurios dokumentus VDI pateikė. Jis nedisponuoja tokiais duomenimis, ar ji dirbo kažkur ne Lietuvoje 2024 metais. Aviacijos veiklos funkcijas ji atliko nuo tada, kada prasidėjo sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone, ten turbūt 2025 metai. (duomenys neskelbtini) įmonė yra darbdavys ir darbuotoja nuomos pagrindu išsiųsta teikti paslaugas „X“, kuri yra tos (duomenys neskelbtini) įmonės klientas. E. V. nederino su VDI inspektoriais jai tinkamos susitikimo datos, dėl to, kad neteisėti reikalavimai atvykti, patikrinimas neteisėtas jos atžvilgiu. Ji negalėjo derinti kažkokių datų. Jos keistas darbo grafikas, ji gauna kažkada pranešimą, kad mėnesį laiko bus kažkur. Ji kažkur yra, bet ne Lietuvoje. Atvykti į Lietuvą tuo laiku jai sudėtinga suderinti. Jos buvimo ten metu, jai gali įmesti naują pranešimą, ką ji darys vėliau, arba bus ji laisva, arba ne. Galima prieš kelias dienas paklausti, ar ji laisva, tačiau jeigu ji yra specialiame budėjimo rėžime, jai gali pasakyti bet kada dirbti. Kai pareiškėja kreipėsi į VDI dėl su skundu dėl inspektoriaus atliekamų veiksmų, neprašė skunde stabdyti 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymo vykdymo, nes tokio procesinio veiksmo prašyti stabdyti, įstatymai to nenumato.

Institucijos atstovas J. V. teismo posėdyje paaiškino, kad Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras, kur dirba kelios institucijos, surenka analitinius duomenis ir vėliau atlieka rizikingiausių subjektų tyrimus. TBC projektas Nr. PR9 tai projektas dėl rizikų aviacijos sektoriuje – gauta informacija, skundai dėl aviacijos, kad yra išnaudojami darbuotojai, netinkamai forminami, per trečiąsias šalis. Centre yra šešios institucijos, kurios turi teisę keistis duomenimis apie atliekamus projektus, yra ir VSAT narys. Buvo gauta užduotis pradėti analizuoti ir atlikti tyrimus aviacijos sektoriuje Lietuvos Respublikoje. Analizuojant pateiktus duomenis dėl skrydžių buvo gauta informacija, kad kai kurie pilotai, įgulos nariai, dirbdami ir skraidydami turi Užimtumo tarnyboje nedarbingumo statusą. Taip pat atsitiko su E. V.. VSAT pateikė duomenis, yra dokumentas, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja skrido tą dieną lėktuvu, dėl ko buvo išrašytas papildomas pavedimas Nr. 9 atlikti tyrimą, kodėl taip yra. Lietuvoje E. V. nei dirbo, nei buvo įdarbinta, nei vykdė individualią veiklą. VDI kvietėsi ją ir dar bent 8-9 asmenis iš įvairių oro linijų. Viena iš kvietimo priežasčių buvo išsiaiškinti, kokiu pagrindu ji skraidė ir turėjo nedarbingumą. E. V., jeigu gerai atsimena, už 2024 m. ir 2025 metus iki sausio 31 dienos buvo gavusi iki 5 000 eurų nedarbo pašalpą, valstybei tai svarbu. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centre dirba ir Sodros atstovai, jiems buvo aktualu apsiklausti ir E. V.. Nori pabrėžti, kad ne ji yra rizikingiausias subjektas, o įmonės, kurių pagrindu irgi pradėti tyrimai. Abi pusės yra kviečiamos pateikti paaiškinimus ir susijusius dokumentus. VDI įstatymo 9 straipsnis numato, ką inspekcija atvykus į patikrinimo vietą turi pateikti - pažymėjimą ir pavedimą, to užtenka atlikti patikrinimą, atlikti tyrimą ir apsiklausti asmenį, kai neaišku, kas jis per subjektas. Advokatas nori, kad būtų pateikta visa tyrimo medžiaga, motyvai, pavedimo vien neužtenka. Pagal jį gaunasi, kad darbdavį VDI gali patikrinti su pavedimu ir pažymėjimu, o fizinį asmenį, ne darbuotoją, jiems reikia supažindinti su visa medžiaga, motyvais ir panašiai. Su tuo Institucija nesutinka. Jis mano, kad užtenka pateikti pavedimą, kuriame pavesta atlikti tyrimą dėl E. V. veiklos. Ji atliko įgulos funkcijas, skraidė orlaiviu, buvo įregistruota kaip įgulos narys, todėl ji kviečiama apsiklausti kaip fizinis asmuo - ne darbuotojas. Advokatas klaidina, kad ji buvo kviečiama kaip darbuotoja, ji kviečiama kaip fizinis asmuo. To tikslas išsiaiškinti, koks jos statusas, - ji gali būti individualios veiklos vykdytoja, gal būti individualios veiklos vykdytoja kitoje šalyje, šito jie tyrimo eigoje nežinojo. Vėliau paaiškėjus, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. ji yra įmonės, registruotos (duomenys neskelbtini), darbuotoja, tą faktą jie žino, bet kas buvo iki tos datos ji nepaaiškino, nei pateikė sutartį ar kažkokį pagrindą, kodėl ji skraidė su ,,X“ vykdytu skrydžiu. Dokumentai, kuriuos pareiškėjos atstovas prašo pateikti į bylą, yra daugiau susiję su tyrimu įmonės atžvilgiu. Įtariant, kad advokatas susijęs su ta įmone, nes jis atstovauja keturis šios įmonės fizinius asmenis, kuriuos jie kvietė pateikti duomenis, tie duomenys gali pakenkti tyrimui, jeigu juos atskleistų. Yra galimybė atvykus pačiai E. V. su dalimi dokumentų susipažinti, parodyti, tačiau ji nėra subjektas, kuris galėtų susipažinti su visa medžiaga. Ji kviečiama kaip fizinis asmuo pateikti paaiškinimus, ji nėra traukiama administracinėn atsakomybėn. Pavedimai yra formuojami elektroninėje VDI sistemoje. Pirmas pavedimas buvo suformuotas 2025 m. liepos 2 d. Tą dieną E. V. buvo išsiųstas pirmas nurodymas. Pavedimo tikslas atlikti veiksmus. Jeigu veiksmai nėra atliekami, pavedimas nėra būtinas. Jis gali būti pratęstas vėliau, kai atliekami veiksmai. Mato, kad E. V. nekomunikavo, neteikė dokumentų, nesitarė dėl kitų datų susitikimo, o dabar keliamas klausimas, kodėl jie buvo pratęsiami. Motyvas labai paprastas, - kad ji neatvyksta, neteikia duomenų. Yra žurnalas visos užduoties, ten matysis, kas kada žiūrėjo, kokius veiksmus atliko, bet jis dėl paties viso tyrimo, o ne dėl E. V.. Užduotyje E. V. vardas ir pavardė nefigūruoja, ji tik paskui atsirado. Inspekcija tikrai neturi motyvo ar tikslo kažką klastoti, kad pakenkti E. V.. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, Institucijos atstovas nurodė, jog E. V. patikrinimas buvo neplaninis neišvykstant į ūkio subjektą. Tokio dokumento, kuriame būtų suformuluota motyvacija, nėra. Yra užduotis, paskui seka pavedimas konkrečiai atlikti kažkokį veiksmą. Pavedimo formoje nėra grafos patikrinimo motyvams nurodyti. Motyvas yra VSAT pateikti duomenys, užduotis atlikti tyrimą dėl E. V. veiklos. Pačiame pavedime parašyta, dėl ko atliekamas tyrimas, - ji vykdo darbą, o VDI nemato pagrindo, kodėl vykdo. E. V. pareikalavus, jai buvo atsiųstas 2025 m. liepos 2 d. pavedimas Nr. 9 elektroniniu paštu rugpjūčio mėn. Jie nežinojo, kas per subjektas yra pareiškėja. Tuo tikslu ir nori ją kviesti ir išsiaiškinti. Patikrinimo subjektas gali būti tiek (duomenys neskelbtini) įmonė, tiek ,,X“, tiek jų nariai, jeigu vykdo veiklą neteisėtai. E. V. yra kaip liudytojas, kuris gali jiems pateikti informacijos, ji buvo kviečiama kaip fizinis asmuo, nes tyrimo metu jie nežinojo, ar ji vykdo kažkokią veiklą. Pats duomenų rinkimas prasidėjo anksčiau, užduotis registruota 2025 m. liepos 2 d. Tvarkos, pagal kurią tęsiami patikrinimo terminai, nėra. Rašytinio sprendimo pratęsti terminą nėra. Yra žurnalas, reikia nagrinėti žurnalą, kada buvo pratęstas terminas. Mato, kad užduoties įvykdymo termino keitimas į rugsėjo mėnesį, yra darytas 2025 m. rugpjūčio 5 dieną. Pavedimas surašytas liepos 2 dieną, jo pradinis terminas iki 2025 m. rugpjūčio 4 dienos. 2025 m. rugpjūčio 5 dieną jis buvo pratęstas iki rugsėjo 15 dienos. Dokumentai nėra spausdinamai, jie yra sistemoje, jeigu pareikalauja tada atspausdinamas ir pateikiamas, jis matyt buvo atspausdinamas pro pratęsimo, po rugpjūčio 4 dienos, kai reikalavo pavedimo, tada ir buvo pateiktas pavedimas. Pavedimas skiriamas, jeigu tu nori atlikti kažkokius veiksmus, Inspekcijoje tokio kaip termino stabdymo nėra. Ta užduotis tikrinti aviacijos sektorių galioja iki šiol, o pavedimus jie išrašo, jeigu atlieka veiksmus. Dabar pavedimas buvo iki sausio mėn. Nėra naujo pavedimo, nes jie jokių veiksmų neatlieka. Jeigu reikės atlikti kažkokius veiksmus, jie prasitęs pavedimą. Jeigu jie sugalvos prašyti vėl pateikti dokumentus, tai arba būtų priimtas sprendimas surašyti naują pavedimą, arba būtų priimtas sprendimas pratęsti pavedimą. Neplaniniam tyrimui atlikti jie turi du metus. Atsiliepime nurodė, kad E. V. dirbo individualiai su kompiuteriais, ne kaip darbuotoja. Ji gali ir vykdyti kitą veiklą, nebūtinai nurodytą individualioje veikloje. Pradėjus atlikti tyrimą, ir pradedama administracinė teisena, kai jau prašoma dokumentų. ROIK įvedamas, kai yra žinomas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nekvietė atvykti pareiškėjos pagal administracinių nusižengimų kodeksą. Šiuo atveju atliekamas tyrimas dėl galimo nelegalaus darbo, E. V. niekur nedirbanti, o vykdo darbines funkcijas. Subjektas irgi neaiškus. Tai yra tarpinstitucinis bendradarbiavimo centras, centre yra kelios institucijos. Jame yra ir Sodros atstovas. Vienu metu atlikti tyrimą kelioms institucijoms nebūtų logiška, todėl jį atlieka viena institucija, kurios didesnės dalies kompetencijai priklauso tas tyrimas. Pavedimas buvo gauti iš E. V. duomenis, būtinus tyrimui. VDI atlieka įmonių analizę ir tikrina rizikingiausius subjektus, šiuo atveju juridinius asmenis, tikrina, ar jų hipotezė pasitvirtino. Iš tyrimo, rizikingų subjektų analizės išlindo informacija, kad Lietuvos Respublikos piliečiai galimai piktnaudžiauja Užimtumo tarnybos pašalpomis. Pilotus irgi tyrinėjo, iš skirtingų įmonių žmones. ANK nuostatomis jie vadovaujasi dėl įrodymų rinkimų. Pavedimas pradėtas rinkti duomenis dėl E. V. statuso, yra trys galimi subjektai, kurie gali būti atsakingi už tai: tiek (duomenys neskelbtini) įmonė, tiek ,,X“. Jeigu E. V. vykdytų veiklą, ji turėtų pateikti dokumentus, tokius pačius kaip už 2025 metus. Jeigu ji nieko neturi, ji būtų atvykusi ir tai paaiškinusi. Nepasakys, ar įstatymas įpareigoja darbuotoją saugoti darbo sutartį.

Bylos medžiaga nustatyta, jog LR VDI prie SADM Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vadovo J. V. 2025 m. liepos 2 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 9 VDI inspektoriams A. A. ir J. V. buvo pavesta laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. (pratęsta iki rugsėjo 15 d.) Vilniaus miesto savivaldybės vietovėje atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro patikrinimą nelegalaus ir neapskaityto darbo klausimais, nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais, tikrintinas ūkio subjektas E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 26).

2025 m. liepos 2 d. nurodymu Nr. SD-139-12527 E. V. vadovaujantis VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VDI Nuostatų 20 punkto nuostatomis bei ANK 569 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 593 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, gauti paaiškinimams dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, prašoma atvykti 2025 m. liepos 11 d. 9.00 val. Į Valstybinę darbo inspekciją pas vyr. patarėją – vyr. darbo inspektorių J. V., pateikti paaiškinimus dėl jos veiklos aviacijos sektoriuje, pateikti žemiau išvardintus dokumentus (atvykus arba iki susitikimo pateikti el. paštu): su veikla susijusius dokumentus (pvz.: darbo, rangos, paslaugų teikimo ir kt. sutartis, išrašytas – gautas sąskaitas) (b.l. 14).

2025 m. liepos 2 d. pareiškėja el. paštu pateikė dokumentus: 2025 vasario 5 d. sutartį su (duomenys neskelbtini) registruota įmone „A“, 2025 m. kovo 10 d. A1 sertifikatą ir 2025 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) Socialinio draudimo departamento registracijos sertifikatą ir pasiūlė į rūpimus klausimus atsakyti telefonu (b.l. 17, 60-66, 77-78).

Byloje pateiktas E. V. ir vyr. darbo inspektoriaus J. V. 2025 m. liepos 2 d. – 2025 m. rugpjūčio 6 d. el. susirašinėjimas dėl atvykimo į VDI duoti paaiškinimus.

Telefonu ir el. paštu buvo su pareiškėja suderintas susitikimo laikas VDI skyriuje 2025 m. liepos 4 d. 14.00 val. (b.l. 17). 2025 m. liepos 4 d. pareiškėja el. paštu informavo VDI inspektorių, kad sunegalavo ir atvykti negali. Papildomai informavo, kad bus išvykusi iki rugpjūčio 5-6 dienos (b.l. 16-17). 2025 m. rugpjūčio 5 d. susisiekta su pareiškėja el. paštu su tikslu suderinti susitikimo datą, taip pat pasiūlyta galimybė susitikimą organizuoti nuotoliniu būdu per Teams programą (b.l. 15-16). 2025 m. rugpjūčio 6 d. el. pranešimu pareiškėja atsakė neturinti konkrečios grįžimo dienos, papildomai paprašė patikslinti susitikimo tikslą. Savo ruožtu 2025 m. rugpjūčio 6 d. inspektorius pateikė papildomą su tyrimu susijusią informaciją, patikslino terminus, dėl kurių kyla klausimų, bei pasiūlė susitikimą organizuoti nuotoliniu būdu (b.l. 15).

2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodymu Nr. SD-139-14927 E. V. vadovaujantis VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VDI Nuostatų 20 punkto nuostatomis bei ANK 569 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 593 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, gauti paaiškinimams dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, prašoma 2025 m. rugpjūčio 13 d. 9.30 val. prisijungti nuotoliu arba atvykti į Valstybinę darbo inspekciją pas vyr. patarėją – vyr. darbo inspektorių J. V., pateikti paaiškinimus dėl jos veiklos aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn., dėl darbo pobūdžio su klientu „X“ (b.l. 18-19).

Byloje pateiktas E. V. ir vyr. darbo inspektoriaus J. V. 2025 m. rugpjūčio 11-12 d. el. susirašinėjimas atvykimo į VDI duoti paaiškinimus klausimu.

Pareigūnas 2025 m. rugpjūčio 11 d. el. laišku atsiuntė pareiškėjai nuorodą į nuotolinį susitikimą. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku informavo pareigūną, kad nurodymo atvykti 2025 m. rugpjūčio 13 d. 09:30 val. įvykdyti neturi galimybės, nes tuo metu vyks į darbą. Dėl to negalės dalyvauti ir nuotoliniame susitikime. Tokiuose susitikimuose dalyvauti ji neturi tam reikalingų priemonių. Pareigūnas 2025 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku nurodė, kad prašys pateikti skrydžių grafikus (darbo laiko grafiką), kad pagal tai galėtų suderinti kitą susitikimo (nuotoliu) laiką, arba nurodyti kitą laiką.

Byloje pateikti 2025 m. rugpjūčio 13 d. 8.45 val. autobuso bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) A1 kelionei iš Marijampolės į Vilnių (b.l. 22), el. bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. 2025 m. rugpjūčio 13 d. 13.30 -15.10 val. skrydžiui Vilnius – Helsinkis, 16.35-18.00 val. Helsinkis - Duseldorfas, bilietas registruotas 2025 m. rugpjūčio 7 d. (b.l. 23-24).

Pareiškėjos atstovas adv. L. Baikštys pateikė VDI 2025 m. rugpjūčio 12 d. raštą „Dėl 2025-08-08 nurodymo Nr. SD-139-14927 atvykti 2025-08-13 09:30 val. į LR Valstybinę darbo inspekciją“, kuriuo kvescionuojamas tokio nurodymo teisėtumas ir siūloma pateikti jo klientei klausimus raštu (b.l. 21-22).

2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymu Nr. SD-139-16561 E. V. vadovaujantis VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir VDI Nuostatų 20 punkto nuostatomis bei ANK 569 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 593 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, įrodymams rinkti, apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus, paaiškinimus, gauti paaiškinimus dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, prašoma 2025 m. rugsėjo 22 d. 9.00 val. atvykti į Valstybinę darbo inspekciją pas vyr. patarėją – vyr. darbo inspektorių J. V., pateikti paaiškinimus dėl jos veiklos aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn., dėl darbo pobūdžio su klientu „X“, pateikti dokumentus, susijusius su veikla aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn., atvykti administracinių nusižengimų protokolo surašymui už VDI nurodymo (2025 m. rugpjūčio 8 d. SD-139-14927) nevykdymą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (b.l. 28-29).

2025 m. rugsėjo 8 d. raštu SD-139-16557 VDI vyr. darbo inspektorius J. V. pateikė duomenis, kokius pagrindu ir tikslu vykdomas E. V. patikrinimas ir reikalaujama jos atvykti apklausai bei pateikti nurodymuose prašomus duomenis, pateikiamas susipažinti 2025 m. liepos 2 d. pavedimas Nr. 9 (b.l. 25-27).

Pareiškėjos atstovas adv. L. Baikštys pateikė VDI 2025 m. rugsėjo 15 d. skundą dėl pareiškėjos E. V. atžvilgiu atliekamų nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų, atliekant jos neplaninį patikrinimą (b.l. 29-36).

2025 m. rugsėjo 22 d. E. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1858-2025 pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (b.l. 37-39).

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas asmuo, kuris neatliko teisei priešingo veiksmo, nors jis ir nebuvo sąžiningas ir atsakingas proceso dalyvis, dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo suklaidinta nutarimą priėmusi institucija.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje (čia ir toliau redakcija, galiojusi iki 2026 m. sausio 12 d.) nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

ANK 505 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, todėl, nustatant tinkamą šio nusižengimo subjektą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami bylai aktualūs įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtintos asmenims nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-7-976/2025).

ANK 601 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas turi teisę atvykti į bet kurią valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, viešąjį ar privatųjį juridinį asmenį ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su administracinių nusižengimų tyrimui reikalingais dokumentais ar kita reikalinga informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus ir informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, kai tai reikalinga tiriant administracinį nusižengimą. Ūkio subjektai jų priežiūrą atliekančių institucijų atsakingiems asmenims informaciją teikia šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. O šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, atsisakantys pateikti administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno reikalaujamus informaciją ar dokumentus, atsako pagal šio kodekso 505 straipsnį.

Pareiškėjas savo skunde ne kartą akcentavo, kad E. V. neturėjo pareigos vykdyti VDI 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymus atvykti į VDI, kadangi VDI jos atžvilgiu vykdomas patikrinimas galimai yra neteisėtas, nes ji pagal VDI veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nėra tikrintinas ūkio subjektas – ji yra įmonės „A“ darbuotoja pagal 2025 m. vasario 5 d. su šia bendrove sudarytą darbo sutartį ir ši aplinkybė VDI darbo inspektoriui J. V. buvo žinoma jos atžvilgiu priimant nurodymus. E. V. nėra darbdavys, todėl jos patikrinimas pagal VDI Nuostatų 10 punktą nenumatomas. Šis argumentas yra paneigiamas tiek byloje surinkta medžiaga, tiek VDI veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Valstybinės darbo apsaugos inspekcijos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – darbdaviai), ir tais atvejais, kai savarankišką veiklą vykdo savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jiems taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai (toliau – savarankiškai dirbantys asmenys). Vadovaujantis šia nuostata yra išskiriamos trys tikrintinų ūkio subjektų rūšys: darbdaviai juridiniai asmenys, darbdaviai fiziniai asmenys ir savarankišką veiklą vykdantys asmenys.

VDI Nuostatų 8 punktas, apibrėžiantis VDI atliekamas funkcijas, taip pat nustato, kad viena iš VDI funkcijų yra vykdyti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolę <...> (8.1.13. punktas). Pagal Nuostatų 9.2 punktą, VDI, atlikdama savo funkcijas turi teisę gauti iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų bei kitų juridinių ir fizinių asmenų reikalingą informaciją bei duomenis Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais. Nuostatų 11 punkte nustatyta, kad planiniai ir neplaniniai patikrinimai vykdomi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Ši tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėse (čia ir toliau redakcija, galiojusi iki 2026 m. sausio 1 d.). Taisyklių 4 punktas nustato, jog vykdydama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, taip pat šių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, VDI pagal kompetenciją atlieka šiuos ūkio subjektų veiklos planinius ir neplaninius patikrinimus: 4.1 nelegalaus ir nedeklaruoto darbo, nedeklaruotos savarankiškos veiklos, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų taip, kaip šis darbas, veikla ir pažeidimai apibrėžti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – nelegalus darbas), prevencijos ir kontrolės (toliau – nelegalaus darbo kontrolė), esant poreikiui atliekant šių patikrinimų metu prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus; 4.2 darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų (toliau – teisės aktai) reikalavimų pažeidimų prevencijos ir laikymosi klausimais, įskaitant ir savarankiškai dirbančių asmenų, kuriems taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai, savarankiškos veiklos, taip pat psichologinio smurto darbe patikrinimus (toliau – darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo teisės laikymosi patikrinimai). Sistemiškai aiškinant minėtas Nuostatų ir Taisyklių teisės normas, šie teisės aktai leidžia atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus ne tik darbdavių, tačiau ir savarankišką veiklą vykdančių asmenų, t.y. fizinių asmenų. Akivaizdu, kad E. V. gali būti tikrintinas ūkio subjektas kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Dėl to teismas atmeta skundo argumentą, kad Institucija plečiamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias tikrintinų subjektų rūšis, ir neturėjo teisės atlikti ne darbdaviu esančios E. V. patikrinimą.

Kaip teisingai savo atsiliepime nurodė Institucija, E. V. pateikė duomenis apie savo darbo santykius su darbdaviu „A“ tik nuo 2025 m. vasario 5 d., kai VDI 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. privalomųjų nurodymų turinyje aiškiai apibrėžiama, jog jos prašoma atvykti į VDI ir pateikti paaiškinimus dėl jos veiklos aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn. Institucija savo atsiliepime, o atstovas teismo posėdyje nurodė, kad tyrimo metu buvo surinkta informacija, jog E. V. vykdė orlaivio įgulos nario funkcijas LR registruotu oro transportu 2024 m. lapkričio 12 d., skrydžio operatorius buvo „X“. Pareiškėja duotu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo įdarbinta pas atitinkamus oro vežėjus, taip pat Lietuvoje ji nebuvo įregistravusi individualios ar kitos ekonominės veiklos, o Lietuvos Užimtumo tarnyboje turėjo bedarbio statusą ir gavo nedarbo socialinio draudimo išmokas (NSDI) nuo 2024 m. birželio 12 d. iki 2024 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. sausio 31 d. Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2025 m. sausio 28 d. Užimtumo tarnyboje jai buvo mokama NSDI dydžio stipendija. E. V. Lietuvos Respublikoje įregistravo individualią veiklą (kita kompiuterių programavimo veikla) tik nuo 2025 m. vasario 1 d. Akivaizdu, kad pareiškėjos 2025 m. liepos 2 d. pateikta darbo sutartis su įmone „A“ nesuteikia jai darbuotojo statuso laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. vasario 5 d. ir Valstybinė darbo inspekcija, tirdama jos veiklos teisėtumą aviacijos sektoriuje šiuo laikotarpiu ir neturėdama duomenų, jog ją sieja darbo santykiai kaip darbuotoją su darbdaviu, vykdančiu veiklą aviacijos srityje, gali tikrinti jos 2024 m. lapkritį vykdytos veiklos teisėtumą, tame tarpe, kad išsiaiškintų, ar ji nevykdė veiklos kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Dėl šios priežasties tikrinimas pareiškėjos atžvilgiu neturėjo būti nutrauktas, jai įvykdžius 2025 m. liepos 2 d. pavedimą ir pateikus 2025 m. vasario 5 d. sutartį su „A“ , kaip teikiama skunde. VDI 2025 m. liepos 2 d. pavedime atlikti patikrinimą Nr. 9 pareiškėja aiškiai apibrėžta kaip tikrintas ūkio subjektas, o tikrinimo sritis nurodyta ne tik nelegalaus ar neapskaityto darbo klausimais, bet ir neteisėtos veiklos klausimais. Kadangi, kol tikrinimo metu nesurinkti su pareiškėjos veikla aviacijos srityje susiję dokumentai, Institucija negalėjo tiksliai apsibrėžti jos teisinio statuso (ar 2024 m. ji galimai buvo nelegali darbuotoja, ar galimai savarankiškai veiklą vykdantis asmuo, veiklą vykdžiusi pažeidžiant teisės aktų reikalavimais nustatytą tvarką, ar ji buvo įdarbinta ar vykdė savarankišką veiklą kitoje užsienio valstybėje pagal joje galiojančius teisės aktus).

Pareiškėjos skundo argumentai, esą E. V. atžvilgiu atliekamas patikrinimas buvo neteisėtas dar ir dėl to, kad, jos nuomone, 2025 m. liepos 2 d. pavedimas atlikti patikrinimą neatitinka Taisyklėse jo turiniui keliamų reikalavimų, laikytinas nepagrįstu. Dokumento turinio neatitikimai Taisyklėse nurodytiems punktams yra arba neesminiai, kad teismas juos pripažintų esminiais proceso pažeidimais, darančiais VDI veiklą neteisėta, arba objektyviai pateisinami. Kaip nurodė Institucija savo atsiliepime, vadovaujantis Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro atliktos analizės Lietuvos aviacijos sektoriuje duomenimis VDI 2025 m. liepos 2 d. buvo sukurta užduotis Nr. 482773, pagal TBC projektą Nr. PR9 bei inicijuoti atskiri pavedimai atlikti tyrimus dėl konkrečių orlaivių įgulos narių veiklos. Kaip nurodyta Taisyklių 37 punkte, pavedimas tik patvirtina Taisyklių nustatyta tvarka priimtą sprendimą atlikti ūkio subjekto veiklos planinį ar neplaninį patikrinimą. Tai nėra tapatūs dokumentai, ir Taisyklėse nėra imperatyvaus reikalavimo, kad pavedime būtų nurodytas motyvuotas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vadovo ar kito įgalioto šio centro atstovo sprendimas atlikti patikrinimą. Kaip numatyta Taisyklių 49 punkte, ūkio subjektas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga (taigi ir sprendimo atlikti patikrinimą motyvacija) tik po patikrinimo užbaigimo, jei jo atžvilgiu pradėtas administracinio poveikio taikymo procesas.

Pavedimo atlikti patikrinimą turinį reglamentuoja Taisyklių 39 punktas, kuriame nurodoma, jog pavedime atlikti ūkio subjekto patikrinimą nurodomi VDI inspektorių ar Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro pareigūnų vardai, pavardės, pareigos, patikrinimo tikslas ir rūšis, sritis (-ys), vietovė (-ės), patikrinimo vykdymo data ar (ir) laikotarpis, ūkio subjekto pavadinimas (esant poreikiui – fizinio asmens vardas ir pavardė) ir buveinė ar ūkio subjekto registracijos adresas, kita su patikrinimu susijusi informacija. Vykdant nelegalaus darbo kontrolės planinius ar neplaninius patikrinimus, ūkio subjekto (-ų) pavadinimas (-ai) pavedime gali būti nenurodomas (-i). Minėtas 2025 m. liepos 2 d. pavedimas Nr. 9 atitinka šiuos reikalavimus, jame nurodyta: 1) VDI inspektorių ar Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro pareigūnų vardai, pavardės, pareigos – VDI inspektoriai A. A. (Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vyriausiasis darbo inspektorius (grupės vadovas)) ir J. V. (Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro vadovas), 2) patikrinimo tikslas - nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolė (Pvz. Nuostatų 16, 18 punktai apibrėžia, kad VDI atliekamų patikrinimų tikslai gali būti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų kontrolė, todėl matyti, kad ginčijame pavedime tikrinimo tikslas apibrėžtas pagal teisės aktų, reglamentuojančių tikrinimų tvarką, taikomas formuluotes); 3) patikrinimo sritis – nelegalaus neapskaityto darbo klausimai; 4) patikrinimo vykdymo laikotarpis – 2025 m. liepos 2 d.- 2025 m. rugpjūčio 4 d. (pratęsta iki rugsėjo 15 d.), 5) patikrinimo vieta – Vilniaus miesto savivaldybės vietovė. Pažymėtina, kad tiksliau apibrėžti patikrinimo vietos Institucija negalėjo, nes tiriamos aplinkybės susijusios su jau praėjusiu 2024 m. lapkričio mėnesiu, o patikrinimo atlikimo metu pareiškėja nebuvo įdarbinta pas atitinkamus oro vežėjus ir Lietuvos Respublikoje nebuvo įregistravusi individualios ar kitos ekonominės veiklos. Vienintelis nustatytos informacijos trūkumas, fiksuojamas dokumente – tai patikrinimo rūšis – planinis ar neplaninis, tačiau šis dokumento turinio pažeidimas nėra esminis, patikrinimo rūšis buvo nurodyta kituose pareiškėjai skirtuose dokumentuose (pvz. VDI 2025 m. rugsėjo 8 d. rašte).

Skunde nurodoma, kad jei buvo tikrinama pareiškėjos veikla, jai nebuvo tinkamai pranešta apie jos atžvilgiu vykdomą patikrinimą, ilgą laiką nepateiktas pavedimas, kaip tai reikalauja Taisyklių 32-33 punktas. Taisyklių 32 punktas nustato, jog Ūkio subjektams apie neplaninius patikrinimus pranešama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra, VDI inspektorius (-iai) ar Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centro pareigūnai apie šį patikrinimą praneša atvykę jo atlikti, išskyrus nelegalaus darbo kontrolės neplaninius patikrinimus, kurių metu vykdomi prekių ar paslaugų kontroliniai pirkimai. Pastaraisiais atvejais apie neplaninį patikrinimą ūkio subjektas informuojamas iš karto po šių pirkimų atlikimo. Ši nuostata suponuoja, kad apie neplaninį patikrinimą ūkio subjektui nepranešama anksčiau, nei pradedami realiai atlikti patikrinimo veiksmai. Šiuo metu galiojančių Taisyklių 19 punktas net nustato, kad neplaniniai patikrinamai ir atliekami dėl to, kad iš anksto informuotas apie patikrinimą ūkio subjektas gali slėpti nelegalų ar nedeklaruotą darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, sunaikinti patikrinimui reikalingus dokumentus, objektus ar kitus patikrinimui reikalingus įrodymus. Kaip minėta aukščiau, šiuo atveju patikrinimas atliekamas neišvykstant į patikros vietą, kadangi tikrinami jau galimai praėjusios pareiškėjos veiklos faktai, darbo vietos, į kurią galėtų atvykti inspektoriai, šiuo atveju nėra, todėl į VDI kviečiama pati E. V. ir patikrinimo veiksmai atliekami realiai atvykus pareiškėjai į VDI teikti paaiškinimus. Manytina, jei ji būtų atvykusi į VDI, jai toks pranešimas būtų buvęs pateiktas, kaip tai numato Taisyklių 32 punktas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog E. V. išsamiai buvo informuota apie jos atžvilgiu atliekamą neplaninį patikrinimą tik 2025 m. rugsėjo 8 d. raštu ir tik tą dieną buvo jai pateiktas susipažinti 2025 m. liepos 2 d. pavedimas Nr. 9. Kad tai buvo padaryta taip vėlai, iš dalies lėmė ir pačios pareiškėjos veiksmai – tai yra vengimas bendradarbiauti su VDI inspektoriais ir nesudarymas galimybės atlikti realius patikrinimo veiksmus.

Kitas skundo argumentas, jog 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymai buvo neprivalomi vykdyti ir dėl jų nevykdymo pareiškėja negali būti traukiama atsakomybėn, kadangi jau buvo pasibaigęs 2025 m. liepos 2 d. pavedime nustatytas pirminis patikrinimo terminas nuo 2025 m. liepos 2 d. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d. ir galimai jis buvo pratęstas neteisėtai iki 2025 m. rugsėjo 15 d., nesilaikant tokio pobūdžio veiksmo (termino pratęsimo) tam teisės aktų nustatytų reikalavimų, galimai klastojant dokumentą, kadangi termino pratęsimas fiksuotas jau 2025 m. liepos 2 d. surašytame dokumente. Pažymėtina, kad neplaninių patikrinimų eigą ir tvarką reglamentuojančios taisyklės nenustato imperatyvių naikinamųjų tokiems patikrinimams atlikti terminų. Pagal Taisyklių 34 punktą, neplaninio patikrinimo trukmė priklauso nuo faktinių tyrimo eigos aplinkybių. Kadangi VDI inspektoriams nepavyko pavedime nurodytais terminais apklausti E. V. ar gauti jos rašytinius paaiškinimus, tikrinimą atliekantys pareigūnai pratęsė pavedime nustatytą tikrinimo terminą tris kartus ir tai atsispindi jų pateiktame DSSIS sistemos išraše. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje užduotys ir pavedimai formuojami ir administruojami darbuotojų saugos ir sveikatos informacinėje sistemoje (DSS IS) elektroniniu būdu. DSS IS sistemoje suformuoti pavedimai, esant objektyvioms priežastims, yra pratęsiami, kai tyrimas negali būti užbaigtas pavedime nustatytu terminu. 2026 m. vasario 6 d. rašte dėl informacijos ir dokumentų pateikimo VDI nurodė, jog dokumentai, kuriais atskirai „įforminamas“ pavedimo pratęsimas, nėra rengiami, nes pavedimo galiojimas ir jo pratęsimo laikotarpiai yra aiškiai fiksuojami DSSIS sistemoje; pavedimas yra atspausdinamas ir patvirtinamas parašu, kai išvykstant į ūkio subjektą, kai atliekamas patikrinimas, o kai atliekamas patikrinimas neišvykstant į ūkio subjektą, pateikiamas elektroninėmis priemonėmis. Nuostatų 15 punktas nustato, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius tvarko savo veiklos apskaitą Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje (DSS IS). Kaip minėta anksčiau, pavedimas buvo pateiktas susipažinti pareiškėjai tik 2025 m. rugpjūčio 9 d., todėl tikėtina atspausdintas šia data ir jame jau atsispindėjo DSS IS sistemoje registruotas termino pratęsimas. Dėl šios aplinkybės teismas neturi pagrindo laikyti, jog pavedimas yra suklastotas dokumentas. Įvertinęs teisinį reglamentavimą (Taisyklių 34 punktas), teismas neturi pagrindo laikyti, jog VDI nurodymai pareiškėjai buvo teikti jau pasibaigus jos atžvilgiu atliekamam neplaninio patikrinimo terminui.

Teismo vertinimu visiškai nepagrįstas skundo argumentas ir kad Institucija neturėjo teisės reikalauti pareiškėjos fiziškai atvykti į VDI ar jungtis nuotoliniu būdu į apklausą, nes tokios pareigos darbuotojams VDI veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato.

VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 20 punkte. Iš šios teisės normos matyti, kad numatyta galimybė gauti žodinius paaiškinimus ne tik iš darbdavį atstovaujančio asmens ar jo įgalioto atstovo, savarankiškai dirbančio asmens, bet ir iš darbuotojo, o savarankiškai dirbantis asmuo gali būti kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį. Kaip minėta aukščiau, šio metu objektyviai nėra galimybės gauti su 2024 m. pareiškėjos veikla aviacijos srityje susijusios informacijos jos darbo vietoje, kadangi duomenų apie tuo periodu jos darbdavį Lietuvoje nėra gauta, yra tik duomenys, kad ji 2024 m. lapkričio 12 d. atliko orlaivio įgulos nario funkcijas, yra tiriama, ar nebuvo vykdoma nedeklaruota savarankiška veikla, ar buvo nelegalaus darbo faktas, todėl remiantis VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Nuostatų 20 punkto nuostatomis, Institucijos inspektoriai turėjo teisę kviesti pareiškėją atvykti teikti paaiškinimų į VDI Vilniaus struktūrinį dalinį, nes pareiškėja buvo tikrintinas ūkio subjektas ir galėjo būti tiriamos įvairios aplinkybės, tame tarpe ir dėl jos galimai savarankiškos veiklos. Pareiškėjos teiginys, jog VDI inspektoriai turi teisę kviesti apklausai asmenį tik pagal esamą kvietimo atvykti metu darbinį/veiklos asmens teisinį statusą yra nelogiškas, tokiu atveju būtų nepagrįstai susiaurinamos VDI kaip veiklos priežiūrą vykdančio subjekto funkcijos atlikti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ar savarankiškos veiklos kontrolę. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad VDI inspektoriaus J. V. 2025 m. rugpjūčio 8 ir rugsėjo 9 d. nurodymai E. V. buvo neteisėti, todėl nevykdytini.

Atmestini ir skundo argumentai dėl galimai supainioto ir dvigubai implikuoto pareiškėjai minėtuose pavedimuose statuso: liudytojos ir tikrinamo ūkio subjekto, nurodydamas, jog minėtuose VDI 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymuose reikalavimas atvykti į VDI skyrių ir teikti paaiškinimus dėl savo veiklos grindžiamas ne tik VDIĮ 9 straipsnio ir Nuostatų 20 punkto nuostatomis, bet ir ANK 581 straipsnio 1, 2, 3 dalimis. Pirmiausiai teismas, pažymi, kad VDI 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. nurodymuose nėra nuorodų į ANK 581 straipsnį, reglamentuojantį liudytojo statusą. Pavedimuose nurodytų reikalavimų teikimas grindžiamas ANK 569 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų rinkimo tvarką ir 593 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, reglamentuojančiu administracinius nusižengimus tiriančio pareigūno įgaliojimus, o būtent apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius paaiškinimus. Taigi pavedime minimas straipsnis susijęs su pareigūno teise apklausti įvairių procesinių statusų dalyvius. Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodyme be kita ko nurodyta, jog E. V. yra kviečiama dar ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, taigi šiame pavedime projektuojama, kad ji įtariama ir padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Todėl nuoroda į šį straipsnį pateisinama ne tik liudytojo statuso implikavimu.

Atsižvelgtina ir į tai, kad kaip nurodė teismo posėdyje ir atsiliepime į skundą Institucijos atstovas, minėtas tyrimas E. V. atžvilgiu yra tik dalis daug didesnio tyrimo, susijusio aviacijos sektoriaus veiklos tyrimu dėl visuomenės bei iš kitų institucijų gautų duomenų bei įgulos narių nusiskundimų. Šiam tyrimui atlikti buvo suformuotas TBC centras. Tyrimo metu gauti duomenys, jog E. V. 2024 m. atliko įgulos nario funkcijas – skraidė avialinijų reisais, bet tuo metu ji nebuvo įdarbinta Lietuvos Respublikoje kokioje nors aviacijos įmonėje, nei vykdė individualią veiklą, tačiau Lietuvoje tuo metu buvo registruotas jos bedarbio statusas ir gaunamos atitinkamos išmokos iš valstybės. Institucija mėgino pareiškėją išsikviesti ir išsiaiškinti, kokiu pagrindu vyko šie skrydžiai. Pareiškėjos procesinis statusas tiesiogiai priklauso nuo to, kokius dokumentus ji pateiks tiriamu klausimu. Jei paaiškėtų teikiamų dokumentų pagrindu, kad ji teisėtai buvo darbuotoja užsienio įmonės, ar vykdė kitoje valstybėje registruotą individualią veiklą, jos apklausa galėtų būti forminama kaip liudytojos, teikiančios duomenis apie tyrime nustatytinas aplinkybes. Dėl to, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje ir renkami pirminiai tyrimo duomenys, pareiškėjos procesinis statusas objektyviai pasižymi neapibrėžtumu ir pavedime tiesiog numatomi visi tikėtini pareiškėjos apklausos pagrindai, bet ne apibrėžiamas pareiškėjos statusas kaip liudytojos administracinio nusižengimo byloje. Pažymėtina ir tai, kad minėtuose pavedimuose pareiškėja įspėjama tik dėl atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už kliudymą VDI įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises ir atlikti pareigas, jų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą, bet ne pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį už vengimą ar atsisakymą duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje.

Pareiškėja skunde nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas vykdomas pačios pareiškėjos atžvilgiu, o pati pareiškėja potencialiai yra tame tyrime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl nepaisant nurodymų atvykti ir prisijungti nuotoliu, pareiškėja turėjo teisę, pasinaudoti Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimai atsakingo asmens teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, atsisakyti teikti informaciją dėl tariamos veiklos nuo 2024 metų lapkričio mėnesio, todėl negali būti baudžiama už šių nurodymų nevykdymą.

EŽTT yra konstatavęs, kad teisė tylėti ir teisė neduoti prieš save parodymų nėra absoliučios (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); ne kiekviena tiesioginė prievarta savaime lemia pažeidimą; nors Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą yra absoliuti, šios teisės elementai negali būti vienos nekintančios taisyklės dalykas, jie turi priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisės tylėti ir teisės neduoti parodymų prieš save esmė, turi būti atsižvelgiama į prievartos, naudotos siekiant gauti įrodymus, pobūdį ir laipsnį, tinkamų saugiklių buvimą ir šitaip surinktos medžiagos panaudojimą (2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). Pažymėtina ir tai, kad pagal EŽTT praktiką, administracinėse bylose gali būti ginama teisė prisipažinti padarius nusižengimą atsisakyti teikti paaiškinimus, atsakyti į klausimus, bet Institucija turi teisę reikalauti jau egzistuojančių dokumentų (pvz., sutarčių, apskaitos, banko įrašų), nes pagal EŽTT praktiką privilegija neduoti parodymų prieš save neapima medžiagos, egzistuojančios nepriklausomai nuo asmens valios (byla Saunders v. Didžioji Britanija § 69). Tačiau pareiga pateikti paaiškinimus ar atsakyti į klausimus, kurie gali turėti saviinkriminacinį pobūdį, pažeistų 6 straipsnio garantijas (O’Halloran v ir Francis, § 53–55; J.B. v Šveicarija, § 63–71). Teismas neginčija, kad pareiškėja gali atsisakyti teikti paaiškinimus, kurie ateityje jai galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, tačiau byloje nėra duomenų, kad egzistuotų tokios aplinkybės. Institucijos atstovas nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nėra pradėta. Kaip tik jis pabrėžė, kad ne E. V. yra rizikingiausias subjektas, o įmonės, kurių pagrindu yra pradėtas tyrimas, abi pusės kviečiamos pateikti paaiškinimus ir susijusius dokumentus. Atsakomybės subjektas gali būti priklausomai nuo tyrimo rezultatų (duomenys neskelbtini) įmonė ar „X“. Galiausiai pareiškėja net nesuteikė galimybės užduoti Inspektoriams klausimus, nežino, kokio turinio klausimai jai būtų užduoti, kad iš anksto galėtų spręsti, ar bus pažeista jos teisė neduoti parodymų apie save.

Nors pareiškėja kaltina Instituciją, kad jos 2025 m. liepos 2 d. pavedime tikrinimo sritis yra aiškiai neapibrėžta, todėl jai nebuvo aišku, kaip vykdyti nurodymus, ką būtent ji turėtų pateikti, teismas pažymi, kad pirmame 2025 m. liepos 2 d. buvo išvardinta, kokie su pareiškėjos veikla susiję dokumentai domina instituciją (darbo, rangos, paslaugų teikimo ir kitos sutartys). Galiausiai pareiškėja bendravo su inspektoriumi tiek telefonu, tiek susirašinėjo el. paštu, ir šį klausimą galėjo tikslinti. 2025 m. rugpjūčio 7 d. el. laiške inspektorius jai nurodė, kad paaiškinimai reikalingi dėl darbo su „X“, taip pat bus klausiama dėl Sodros ir Ligonių kasų. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje nurodė, jog E. V. negali būti baudžiama dėl to, kad ji nepateikė duomenų, kurių ji neturi. Be abejo ji ir nebūtų traukiama atsakomybėn, jei ji būtų bendradarbiavusi su VDI inspektoriumi ir nurodžiusi, kad jokių dokumentų, susijusių sus jos aviacijos veikla 2024 m. lapkričio mėn., objektyviai nėra. Kaip nurodė teismo posėdyje Institucijos atstovas, galiausiai atvykusi į VDI skyrių pareiškėja gali aiškiai nurodyti, kad jokių už dominantį laikotarpį teiktinų dokumentų ji neturi ar jų neegzistuoja ir tai būtų laikoma tinkamu pavedimų pateikti juose prašomus duomenis įvykdymu. Tačiau ji pasirinko nebendravimo šiuo klausimu taktiką, tuo realiai kliudydama apibrėžti jos statusą „X“ skrydžiuose 2024 m. lapkričio mėn., trukdydama tyrime nustatyti, ar aviacijos bendrovė nepažeidė darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ar yra nelegalaus darbo faktas, ar pati pareiškėja galimai netinkamai formino individualią veiklą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji objektyviai negalėjo atvykti 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodytu laiku 2025 m. rugpjūčio 13 d. 9.30 val. į VDI, nes dirbo ir turėjo vykti į užsienį, pateikė tai patvirtinančius dokumentus – autobuso bilietą, kad 8.45 val. ji vyko iš Marijampolės į Vilnių, įlaipinimo dokumentus, jog 13:30 val. išskrido į Helsinkį. Pažymėtina, kad Institucija 2025 m. rugpjūčio 8 d. nurodyme nustatė tokį atvykimo laiką pareiškėjai, kai ji pati prašoma nesuteikė jokios informacijos, kada bus Lietuvoje ir galės būti pasiekiama nuotolinėmis priemonėmis ar galės atvykti į Vilnių į VDI skyrių. E. V. savo 2025 m. liepos 4 d. el. laiške J. V. nurodė, jog bus išvykusi 2025 m. liepos 5-6 dienomis (b.l. 16), 2025 m. liepos 6 d. nurodė, jog dar neturi konkrečios grįžimo datos (b.l. 15). Į tai reaguodamas darbo inspektorius pasiūlė vietoje atvykimo prisijungti ir bendrauti nuotoliniu būdu per „Teams“ programą. Pareiškėja nurodė, jog išvykusi neturi nuotoliniam prisijungimui reikalingų priemonių, turi ribotą interneto ryšį. 2025 m. rugpjūčio 7 d. VDI inspektorius paprašė E. V. nurodyti jai patogų prisijungti laiką laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki 14 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos skrydis iš Vilniaus į Helsinkį buvo užsakytas 2025 m. rugpjūčio 7 d. Taigi, pareiškėja žinojo, kad ji inspektoriaus nurodytu laikotarpiu (2025 m. rugpjūčio 11-13 dienomis) kažkuriuo metu realiai iki 2025 m. rugpjūčio 13 d. bus Lietuvoje, taigi ryšio problemos nebus aktualios. 2025 m. rugpjūčio 11-12 d. buvo darbo dienos, todėl E. V. objektyviai galėjo pasirinkti jai tinkamą susitikimui fiziniu ar nuotoliniu būdu laiką, apie jį pranešti J. V. ir sudalyvauti pokalbyje su VDI inspektoriumi iki šio skrydžio nuotolinėmis priemonėmis (pvz. telefonu) ar tiesiogiai. Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. J. V. prašė pareiškėjos pateikti savo skrydžių grafiko duomenis, kad būtų suderintas abiem pusėm tinkamas laikas, pareiškėja tokių duomenų nepateikė, jau žinodama, kad nurodyme nurodytą atvykimo dieną jai yra užsakyti skrydžiai. E. V. nebendradarbiavo su VDI inspektoriais ir net nepranešė, kad jau yra Lietuvoje, kodėl negali atvykti į susitikimą. Jokių objektyvių negalėjimo atvykti priežasčių nenurodė pareiškėjos atstovas adv. L. Baikštys 2025 m. rugpjūčio 12 d. rašte (b.l. 21-22). Pagal autobusai.lt duomenis reisas Marijampolė Vilnius – atvyksta 10.45 val., iki skrydžio buvo likę virš 2 val. Kaip nurodė inspektorius el. laiške pokalbis būtų užtrukęs tik apie 40 min, 2025 m. rugpjūčio 12 d. laiške buvo išaiškinta pareiškėjai, kad jokių ypatingų priemonių prisijungimui nereikia, užtenka telefono ir aktyvuoti atsiųstą prisijungimo nuorodą. Jos keliones patvirtinantys dokumentai buvo pateikti tik kartu su 2025 m. rugsėjo 15 d. skundu po to, kai 2025 m. rugsėjo 9 d. nurodyme pareiškėja buvo informuota, jog yra kviečiama administracinio nusižengimo protokolo surašymui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Įvertinęs šiuos duomenis teismas konstatuoja, kad pareiškėja akivaizdžiai vengė susitikimo bet kokia forma su VDI inspektoriumi.

Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė jokių 2025 m. rugsėjo 8 d. nurodymo nevykdymo priežasčių, neinformavo, kad negali atvykti į 2025 m. rugsėjo 22 d. į VDI ar pateikti nurodyme nurodytų dokumentų, susijusių su veikla aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn. Tai, kad pareiškėja per savo atstovą 2025 m. rugsėjo 15 d. padavė skundą dėl VDI inspektoriaus veiksmų, kuriuo reikalavo šio nurodymo Nr. SD-139-16561 panaikinimo, automatiškai nestabdo šio nurodymo vykdymo, juolab, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G. 2025 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. SD-125-14778 atsisakė šį skundą nagrinėti ir perdavė jį atsakingas VDI pareigūnui (R. N.), nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą dėl AN protokolo Nr. VDI-ANR_P-1858-2025. Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 26 d. sprendimu 2025 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. SD-125-14778 suformuluotas sprendimas buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu, atitinkančiu įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Konstatuotina, kad Institucija pagrįstai nustatė E. V. veikoje ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – ji nevykdydama 2025 m. rugpjūčio 8 d. VDI nurodymo Nr. SD-139-14927 ir 2025 m. rugsėjo 8 d. VDI nurodymo Nr. SD-139-16561, atvykti 2025 m. rugpjūčio 13 d. ir 2025 m. rugsėjo 22 d. nurodytu adresu į VDI skyrių pateikti paaiškinimų dėl veiklos aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn., dėl darbo pobūdžio su klientu „X“, taip pat VDI nurodymo Nr. SD-139-16561 pateikti punkte 2.1. nurodytus dokumentus, susijusius su veikla aviacijos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio mėn., kliudė Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas - tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų. Dėl jos veiksmų (neveikimo) VDI inspektoriai negalėjo nustatyti E. V. teisinio statuso jos darbo pobūdį su skrydžių operatoriumi „X“ ir kvalifikavimą pagal darbo teisės normų taikymo kriterijus.

Dėl administracinės nuobaudos.

Baudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas, tačiau teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsnio nuostatomis tikrina nutarimo teisėtumą ir šioje dalyje.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 505 straipsnio 1 dalis numatė sankciją – baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgdamas, jog E. V. nebendradarbiavo su VDI, neteikė paaiškinimų ir dokumentų, ir paskyrė jai sankcijoje nustatytą vidurkį atitinkančią baudą – 430 Eur.

Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes (atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, ilgą jo trukmę, E. V. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į jos asmenybę, neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjai už ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimų padarymą paskirta bauda yra aiškiai per griežta.

Apibendrinant, konstatuotina, kad E. V. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-790-2025 pagrindo nėra.

Skunde yra prašoma priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus nurodytas iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Kadangi nei pačiame skunde, nei proceso metu nebuvo pateikta duomenų apie šių išlaidų dydį ir sumokėjimą, šis skundo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos skundo netenkinti.

Palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-790-2025 nepakeistą.

Palikti nenagrinėtu skundo reikalavimą priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjos E. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.